Futbolas Lietuvoje turi turtingą istoriją, susijusią su šalies politiniu ir socialiniu kontekstu. Nuo pirmųjų čempionatų tarpukario Lietuvoje iki sovietinio laikotarpio ir nepriklausomybės atkūrimo, futbolas išliko viena populiariausių sporto šakų. Šiame straipsnyje apžvelgsime draugiškų Lietuvos ir Lenkijos futbolo rungtynių istoriją, atskleidžiant svarbius įvykius ir akcentus.
Pirmieji žingsniai: tarpukario futbolas Lietuvoje
Lietuvos futbolo istorija prasidėjo tarpukario Lietuvoje, kai buvo sužaistos pirmosios Lietuvos vyrų futbolo rinktinės rungtynės. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
1922 m. įvyko pirmasis oficialus šalies futbolo čempionatas, o 1923 m. Lietuvos sporto lyga buvo priimta į Tarptautinę futbolo organizaciją (FIFA). Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“. 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1925 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1.
Nepaisant entuziazmo, Lietuvos futbolas susidūrė su finansiniais sunkumais. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m.
1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Nepaisant iššūkių, tarpukario futbolas Lietuvoje padėjo pagrindus tolimesniam jo vystymuisi. Susiformavo futbolo klubai, buvo sukurtos taisyklės, o Lietuvos rinktinė dalyvavo tarptautiniuose turnyruose.
Futbolas sovietinėje Lietuvoje (Lietuvos SSR)
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šalies politinis ir socialinis gyvenimas radikaliai pasikeitė. Šie pokyčiai palietė ir futbolą. Lietuvos futbolo komandos buvo įtrauktos į TSRS futbolo sistemą, o šalies čempionatas tapo Lietuvos SSR futbolo čempionatu.
1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3.
Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą.
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas krepšinio draugiškoms rungtynėms
Vilniaus „Žalgiris“ - Lietuvos futbolo flagmanas
Vilniaus „Žalgiris“ tapo Lietuvos futbolo simboliu sovietiniu laikotarpiu. Komanda ne tik dominavo Lietuvos SSR futbolo čempionate, bet ir sėkmingai varžėsi TSRS aukščiausioje lygoje. 1982 m. „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius SSRS čempionato aukščiausiame divizione. Tais pačiais metais žalgiriečiai tapo ir pasaulinės Universiados čempionais.
„Žalgirio“ sėkmė buvo ne tik sportinis pasiekimas, bet ir svarbus kultūrinis reiškinys. Komanda tapo lietuvių tautinio identiteto simboliu, o rungtynės pritraukdavo tūkstančius žiūrovų.
Nepriklausomybės atkūrimas ir dabartis
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos futbolo komandos atsisakė dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžėsi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V. Sukristovas išvyko į Austriją.
Taip pat skaitykite: Futbolo istorija: Lietuva - Čekija
Draugiškų rungtynių akcentai
Lietuvos ir Lenkijos futbolo rinktinės dažnai susitikdavo draugiškose rungtynėse. Šios rungtynės buvo svarbios abiem komandoms, nes suteikdavo galimybę išbandyti naujus žaidėjus, taktikas ir pasiruošti oficialiems turnyrams.
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione vykusiose draugiškose kontrolinėse rungtynėse tarp Lietuvos ir Lenkijos rinktinių, Lietuva pateikė staigmeną, įveikus savo varžovus 2:0. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Raimondas Žutautas pasirinko netikėtą startinę vienuolikę. Mačo pradžioje iniciatyvos įgyti nepavyko nei vienai komandai. 17-ąją minutę kilo pirmasis realus pavojus prie šeimininkų vartų. Iš maždaug aštuoniolikos metrų labai pavojingai į artimą apatinį vartų kampą smūgiavo Robertas Lewandowskis. Po pertraukos R. Žutautas atliko keletą keitimų. Iš karto po šio epizodo kilo gaisras jau prie lenkų vartų. 62-ąją minutę sėkmė jau šeimininkų pusėje. 80-ąją minutę po Rogerio Guerreiro baudos smūgio kamuolys atsimušė į virpstą, o pakartotinai smūgiavęs lenkas taip pat sudrebino vartų konstrukciją. Per likusį laiką lenkai turėjo teritorinę persvarą, tačiau nieko pavojingesnio sukurti nepavyko.
Vienas iš susitikimų vyko Gdanske, PGE Arenoje, kurioje 2012 m. vyko Europos futbolo čempionato rungtynės. Prieš šias rungtynes, Lietuvos komandos sudėtyje po Baltijos taurės turnyro įvyko keli pasikeitimai. Dėl šeimyninių priežaščių į Lenkiją nevyko saugas Arvydas Novikovas. „Lenkijos rinktinėje žaidėjai atvažiuoja iš geriausių klubų, tik nedaugelis rungtyniauja šalies čempionate, - apie varžovus sakė V. Andriuškevičius. „Dvikova su kaimynais - principinė. Tokiose rungtynėse nori įrodyti, kad esi ne prastesnis, - kalbėjo M. Kuklys - Tačiau žaisime išvykoje, o varžovai surinko geriausią sudėtį, todėl bus labai sunku. Keturi Lenkijos žaidėjai rungtyniauja Italijoje, po tris - Anglijoje, Vokietijoje, Rusijoje, po du - Belgijoje ir Prancūzijoje, po vieną Kinijoje ir Rumunijoje. Neabejotinai žinomiausias ekipos futbolininkas - praėjusiais metais Dortmundo „Borussia" iki UEFA Čempionų lygos finalo nuvedęs puolėjas Robertas Levandovskis. Jis jau pasirašė sutartį su Vokietijos milžinu Miuncheno „Bayern". Iš „Borussia" klubo rinktinei toliau atstovauja gynėjas Lukašas Piščekas. Trečioji lenkų superžvaigždė - Londono „Arsenal" vartininkas Vojciechas Ščensny. Jo klubo draugu buvęs Lukašas Fabianskis neseniai persikėlė į kitą ekipą - valų „Swansea City". Be paminėtų žaidėjų, daugiau nei 40 rungtynių rinktinėje yra sužaidęs krašto gynėjas Jakubas Vavrzyniakas. Vidurio gynėjo pozicijoje lenkų komandoje svarbų vaidmenį atlieka Italijos klubuose kelis sezonus rungtyniaujantis Kamilis Glikas. Saugų grandyje ryškesnių pavardžių mažiau. Išsiskiria krašto saugai Maciejus Rybusas, Kamilis Grosickis, Valdemaras Sobota, aikštės viduryje - Gžegožas Krychoviakas. Prie rinktinės vairo po praėjusio atrankos ciklo pabaigos stojo 56 metų Adamas Navalka. Prieš tai jis trejus metus treniravo Zabžės „Gornik", dirbo rinktinėje olando Leo Beenhakkerio asistentu, vadovavo kitoms Lenkijos ekipoms. Eksperimentinė Lenkijos komanda gegužę kontrolinėse rungtynėse sužaidė lygiosiomis 0:0 su taip pat ne pajėgiausios sudėties Vokietijos rinktine.
Lietuvos futbolininkai įspūdingo dydžio Gdansko "PGE Arena" stadione treniravosi ketvirtadienio vakare. Stadionas turi beveik 44 tūkst. vietų. Prieš dvejus metus čia buvo žaidžiamos ketverios 2012 m. Europos futbolo čempionato rungtynės. „Po ilgos kelionės dar buvo nelengva treniruotis, tačiau tikiuosi, rungtynių dieną bus geriau, - kalbėjo saugas Gediminas Vičius - Visi žino, kad Lenkijos rinktinė stipri, turi daug žvaigždžių. „Teko rungtyniauti su keliais žaidėjais kartu, viename klube. Pažįstu gynėją Thiago, saugą Kamilį Grosicki. Prieš kitus teko rungtyniauti kaip varžovui", - teigė buvęs Balstogės „Jagiellonia" ir Kelcų „Korona" gynėjas Tadas Kijanskas. Tikimasi, kad penktadienį Lenkijos komandą stadione palaikys beveik 32 tūkst. žiūrovų. Būtent Gdanske lenkai iškovojo savo paskutinę pergalę namų aikštėje praėjusių metų rugpjūtį. "Lenkai prie savų žiūrovų norės sužaisti kuo geriau, vis dėlto tai paskutinės kontrolinės rungtynės prieš atrankos ciklą. Tarpusavio dvikovų istorija, kurią sudaro kontrolinės rungtynės, bendrai mūsiškiams nėra palanki - per 9 kartus iškovotos 2 pergalės ir 3 lygiosios. 2006 m. Lietuvos rinktinė iškovojo netikėtą pergalę 1:0 Belchatuve, 2009 m. Portugalijoje rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1, o prieš trejus metus Kaune lietuviai nukovė lenkus 2:0.
Tačiau pasitaikė ir apmaudžių pralaimėjimų. Vienos iš tokių rungtynių vyko Lenkijoje, kai Lietuvos rinktinė garbingai laikė kontrolinį testą, tačiau galutiniu rezultatu džiaugtis negalėjo. Lietuviai išsiveržė į priekį - po Fedoro Černycho perdavimo iš krašto L. Spalvis išsilaisvino nuo gynėjų ir smūgiavo galva. Tačiau 59 min. Arkadiusz Milik išlygino rezultatą. Lemtingas rungtynių epizodas įvyko 79 min., kai po dvikovos su Georgui Freidgeimu baudos aikštelėje griuvo R. Levandovskis ir teisėjas iš Japonijos skyrė 11 metrų baudinį, kurį realizavo pats nukentėjusysis.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant pasiekimų, Lietuvos futbolas susiduria su nemažais iššūkiais. Tai finansiniai sunkumai, infrastruktūros trūkumas, žemas lygis lyginant su stipriausiomis Europos šalimis. Vis dar neturime Lietuvoje stadiono. Tai nacionalinis svarbos reikalas, estai pasistato, latviai pasistato, o mes nesugebame.
Tačiau Lietuvos futbolas turi ir perspektyvų. Jaunų talentų ugdymas, profesionalus valdymas, investicijos į infrastruktūrą gali padėti pakelti Lietuvos futbolą į aukštesnį lygį.
Lietuvos ir Lenkijos rungtynių statistika
Žemiau pateikiama Lietuvos ir Lenkijos futbolo rinktinių draugiškų rungtynių istorija:
| Data | Rezultatas | Rinktinės treneris | Įvarčių autoriai |
|---|---|---|---|
| 1992 03 25 | 0:2 (0:2) | A.Liubinskas | - |
| 1993 03 31 | 1:1 (1:1) | A.Liubinskas | 41 min. E.Poderis (1:1) |
| 1995 03 15 | 1:4 (0:3) | B.Zelkevičius | 48 min. R.Pocius (1:3) |
| 1997 02 14 | 0:0 | R.Kotovas | - |
| 1997 09 24 | 0:2 (0:1) | R.Lavrinavičius | - |
| 2003 12 24 | 1:3 (1:2) | A.Liubinskas | 5 min. G.Butrimavicius (1:0) |
| 2006 05 02 | 1:0 (1:0) | A.Liubinskas | 14 min. A.Gedgaudas (1:0) |
| 2009 02 07 | 1:1 (1:1) | J.Couceiro | 26 min. A.Klimavicius (1:1) |
Ši statistika rodo, kad tarpusavio dvikovų istorija, kurią sudaro kontrolinės rungtynės, bendrai lietuviams nėra palanki - per 9 kartus iškovotos 2 pergalės ir 3 lygiosios.
tags: #draugiskos #futbolo #rungtynes #lietuva #lenkija