Plaukimas, kaip viena seniausių ir populiariausių sporto šakų, apima įvairias vandens sporto disciplinas. Sportinis plaukimas, tai lenktynės vandens paviršiumi siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje, turi gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA), dabar žinomos kaip „World Aquatics“, istoriją, pradedant nuo jos ištakų ir plėtros iki šių dienų, taip pat aptarsime vandensvydžio raidą ir Lietuvos indėlį į šias sporto šakas.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.).
FINA įkūrimas ir plėtra
1908 m. Londone olimpinių žaidynių metu buvo įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA). Pirmosiomis narėmis tapo Belgijos, Danijos, Dž. Britanijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos ir Švedijos plaukimo federacijos. FINA veikla greitai plėtėsi: 1908 m. buvo 8 nariai, 1928 m. - 38, 1958 m. - 75, 1978 m. - 106, 2000 m. - 174, 2010 m. - 202 nariai. 2023 m. Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija vienijo 210 nacionalinių federacijų.Federacija patvirtino naujas tarptautines vandensvydžio taisykles, kurios dar buvo keičiamos 1950, 1970 ir 1996, koreguojamos 2005.
Europos plaukimo lygos įkūrimas ir čempionatų atsiradimas
1926 m. buvo įkurta Europos plaukimo lyga (pranc. Ligue Européenne de Natation, LEN). Nuo 1926 m. rengiami Europos, o nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai. Šie čempionatai tapo svarbiausiais plaukimo sporto įvykiais, pritraukiančiais geriausius Europos ir pasaulio plaukikus.
Plaukimo būdai ir varžybų formatai
Plaukimo varžybos vyksta 25 m ir 50 m baseinuose. Yra keturi pagrindiniai plaukimo būdai: laisvasis stilius (kraulis), peteliškė, plaukimas krūtine ir plaukimas nugara. Varžybos vyksta įvairiose distancijose, nuo 50 m iki 1500 m, tiek baseinuose, tiek atviruose vandens telkiniuose.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkų pasirodymas Latvijoje
Vandensvydis: nuo ištakų iki olimpinės sporto šakos
Vandensvydis - komandinis žaidimas su kamuoliu stačiakampiame (vyrų 30 × 20 m, moterų - 25 × 20 m) baseine ar kitame vandens telkinyje. Vandens gylis - ne mažiau kaip 1,8 metro. Komandą sudaro 7 pagrindiniai (vienas jų - vartininkas) ir 6 atsarginiai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas) žaidėjai. Tikslas - plaukiant vandenyje, stumiant kamuolį arba perduodant jį vienas kitam įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo vartus bei neleisti varžovui įmesti kamuolio į savuosius vartus. Laimi komanda, įmetusi daugiau įvarčių į varžovo vartus. Įvartis įskaitomas, kai kamuolys perkerta vartų liniją. Vartų ilgis - 3 m, aukštis virš vandens - 0,9 metro. Rungtynes sudaro 4 kėliniai po 8 min gryno laiko, 2 pertraukos po 2 min, viena - 5 minutės. Jeigu, pasibaigus rungtynių laikui, abi komandos yra įmetusios po tiek pat įvarčių ir reikia nustatyti laimėtoją, rungtynės pratęsiamos dar 2 kėlinius po 3 min, jei vėl lygu, nuo 5 m linijos metami baudiniai. Žaidžiama rankomis. Žaidėjui (išskyrus vartininką) leidžiama kamuolį laikyti tik viena ranka, draudžiama smūgiuoti kumščiu. Visiems žaidėjams negalima kojomis liesti baseino dugno (prasižengęs žaidėjas šalinamas iš žaidimo 20 s, po 3 asmeninių baudų šalinamas iš rungtynių visam laikui, bet gali būti keičiamas kitu žaidėju). Plaukti galima įvairiais stiliais. Komanda gali laikyti kamuolį ne ilgiau kaip 30 sekundžių.
Vandensvydžio istorija
Vandensvydis pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje XIX a. 2 pusėje. 1876 m. škotas V. Vilsonas sukūrė pirmas vandensvydžio taisykles. 1881 m. įvyko pirmosios tarptautinės varžybos tarp Anglijos ir Škotijos (0:4). Žaidimas greitai plito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Vandensvydis tapo pirmuoju komandiniu žaidimu, įtrauktu (1900 m.) į Olimpinių žaidinių programą. Pirmose OŽ Paryžiuje dalyvavo keturios šalys - Dž. Britanija, Belgija, Prancūzija ir Vokietija.Olimpinėse žaidynėse aukso medalius Vengrijos vandensvydininkai laimėjo 9, Didžioji Britanija - 4, Italija, Jugoslavija - po 3, SSRS - 2, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija - po kartą. Geriausiasis vandensvydininkas vengras D. Diarmatis pelnė 5 olimpinius medalius (aukso - 1952, 1956, 1964, sidabro - 1948, bronzos - 1960).Moterys OŽ pradėjo dalyvauti 2000 m. Londono olimpinėse žaidynėse (1908) buvo įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (Federation internationale de Natation,FINA), Pirmosiomis narėmis tapo Belgijos, Danijos, Dž. Britanijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos ir Švedijos plaukimo federacijos.
Vandensvydis Lietuvoje
LIETUVOJE pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos "Poseidono" klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m. rugpjūčio 9 d., kai "Poseidono" klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės SK1910 ir Įsruties SVO. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935, įrengus Nemune, Karmelitų saloje esančiame jachtklube atvirą 50 m. ilgio baseiną. 1936 Kaune viešėję Vengrijos Agrapo studentų klubo komanda nugalėjo lietuvius 15:0. 1937 Kaune įvykęs pirmasis Kauno ir Rygos komandų susitikimas baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Varžybos vyko liepos 22-24 d. Kaune, dalyvavo šešios komandos. Pirmąją vietą užėmė Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą. 1940 Kaune įvyko pirmieji tarpvalstybiniai susitikimai: Lietuva -Estija - 0:4, Lietuva - Latvija - 0:7. Vandesvydininkai priklausė Lietuvos plaukimo federacijai. 1953 buvo įkurta atskira Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nugalėjo Kauno Žalgiris. Čempionatai vyko kasmet. Pirmasis Lietuvoje atviras baseinas buvo įrengtas Kaune 1935. Pirmasis uždaras baseinas Lietuvoje pradėjo veikti Kaune prie KKI 1949. Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija. Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, kurio rinktinėje ilgus metus žaidė V.Vaškelis, J.Astrauskas, R.Bagdonavičius, K.Šmitas, V.Kupstys, N.Rilys, J.Sukackas, S.Krasauskas, K.Paulauskas, T.Frišas, R.Tonkūnas, E.Sprindys, Vėliau - E.Orlovas, S.Diržys, A.Zujus, J.Čirūnas, A.Babavičius, R.Ulevičius, J.Šova, V.Alekperlis. kiti. Tik 1959 pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais. Vilniaus rinktinės sudėtyje žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, B.Putrimas, E.Sprindys, J.Sukackas, A.Šimonėlis, R.Tonkūnas, V.Urbutis, V.Vaitkus. Be to, Vilniuje žaidė D.Šulcas, A.Plioplys, A.Kaltanas, J.Paleckis, A.Žvėrinas, K.Gaška, L. Grigonis, Z Januškevičius, A. Prokopčenka, G. Kirvelavičius, A Pocius, A. Asajavičius, kiti. Klaipėdoje vandensvydį aktyviai populiarino V.Vičiulis, A.Radzevičius, S.Tichomirovas, Panevėžyje - V.Vasiljevas, M.Grinevičius, K.Alekna, Šiauliuose - R. 1960 m. pirmą kartą įvyko Lietuvos vandensvydžio taurės varžybos. 1955 Zarasuose pirmą kartą įvyko respublikos jaunių pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė.Lietuvos jaunimo žaidynių programoje buvo ir vandensvydžio turnyrai. 1970 Vilniuje įvyko Pabaltijo ir Baltarusijos jaunių turnyras. 1958 pirmą kartą Lietuvos moksleivių rinktinė Tbilisyje dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje (16 vieta). 1992 Alytuje Lietuvos jaunimo rinktinė dalyvavo tarptautiniame (3 šalių) turnyre. Lietuvos jaunimo rintinė Europos čempionate debiutavo1998 Mariupolyje (Ukraina). 2000 Lietuvos jaunimo rinktinė ( treneris N.Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo pirmenybes po 2 kartus nugalėjusi Danijos ir Švedijos komandas. Jaunuosius Kauno vandensvydininkus nuo 1965 ruošė Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokykla, nuo 1992 - Kauno sporto mokykla Gaja.
Moterų vandensvydis Lietuvoje
Buvo keli bandymai suburti mergaičių ir moterų komandas. 1986 Vilniuje mergaičių komandą subūrė treneris Audrius Šečkus, 2001 - trenerė Ela Pavinskienė. Klaipėdoje treneris Sergėjus Tichomirovas buvo subūręs moterų komandą.. Visos moterų komandos iširo.
Lietuvos vandensvydininkų dalyvavimas SSRS varžybose
Dalyvavo su pertrūkiais, tai iškovodami teisę dalyvauti, tai jos netekdami. 1949 Kišiniove SSRS pirmenybėse dalyvavo Kauno KPI (treneris K.Šmitas). Užimta 16 vietą. 1957 Kauno rinktinė pradeda dalyvauti SSRS čempionato „B“ klasės varžybose. Rezultatai kuklūs, užimamos 11-18 vietos. 1962 SSRS čempionato „B“ klasė debiutavo Vilniaus Žalgiris. Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose. Pirmojoje, vykusioje 1956 Maskvoje užimta 14 vieta. Už Lietuvą žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, S.Krasauskas, S.Diržys, E.Orlovas, K.Paulauskas, R.Puodžiukynas, E.Sprindys, J.Sukackas, R.Tonkūnas, V.Tombakas. Buvo nugalėta Latvija (2:0), Turkmėnija (5:0), Kirgizija (5:2), sužaista lygiomis su Armėnija (4:4) ir Karelija (3:3), pralaimėta Estijai (0:1). Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo visose Pabaltijo spartakiadose. Pirmojoje, įvykusioje 1951 Taline jie buvo paskutiniai. Antrojoje (1953) ir trečiojoje (1954), dalyvaujant ir Baltarusijai, pavyksta nugalėti Latvija (9:6 ir 6:5) ir užimama 3 vietą. Vilnietis Anatolijus Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS profsąjungų ir studentų rinktines, kauniečiai V.Snieška ir T.Butilkinas - SSRS jaunių rinktinę, V.Kasperaitis ir R.Barzdaitis - SSRS Burevestnik rinktinę, G.Stankevičius - į SSRS Darbo rezervų rinktinę.
Taip pat skaitykite: Šimtmečio plaukimo minėjimas
Vandensvydis atkūrus nepriklausomybę
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė rinktinė pirmą kartą su trispalve tarptautines varžybas žeidė Izraelyje 1990 m., kur užėmė 3 vietą / treneris V.Alekperlis/, po to 1992 m. Londone vykusiame tarptautiniame turnyre. Iš 5 komandų užėmė 4 vietą / treneris J. 1993 rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos mažųjų šalių čempionate, vykusiame Belgijoje. Stambiausios tarptautinės vandensvydžio varžybos Lietuvoje - Šiaurės Europos šalių čempionatas - įvyko 2000 Vilniuje. Jame rungtyniavo šio regiono šalių nacionalinių čempionatų nugalėtojai ir antrųjų vietų laimėtojai. Nugalėjo Stokholmo „SKK“. 1954 pirmą kartą surengti respublikiniai vandensvydžio teisėjų kursai. Sąjunginės kategorijos teisėjais tapo Algirdas Plioplys (1968), Algirdas Babavičius (1980). 1979 Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju tapo Jonas Čirūnas. Jis teisėjavo Maskvos 1980 ir Seulo 1988 OŽ, pasaulio čempionatuose Ekvadore 1982, Italijoje 1983, Ispanijoje 1986, Europos čempionatuose Italijoje 1963, Bulgarijoje 1985, Vokietijoje 1989. Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1998 tapo Nerijus Papaurėlis. 2010 Alytaus Dzūkijos vandenis Švedijoje vykusio pasaulio vandens sporto šakų veteranų čempionato (per 35 metų amžiaus grupėje) pirmą kartą Lietuvos vandensvydžio istorijoje iškovojo sidabro medalius. Alytaus klubas finale 5:8 pralaimėjo SK SSSR (Rusija) vandensvydininkams. Pirmajame varžybų etape Dzūkijos vandenisiškovojo šešias pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą bei tarp aštuonių ekipų užėmė antrąją vietą.
Lietuvos vandensvydininkai užsienyje
Vilnietis Edgaras Asajavičius žaidė Baltarusijoje (2005), Vokietijoje Hanoverio Hindelsheim komandoje (2006-2007), nuo 2008 iki šiol - JAV, Los Andželo LMU LIONS komandoje. Los Andželo LMU LIONS komandoje nuo 2008 iki šiol žaidžia vilnietis Michailas Lapida.
Plaukimas Lietuvoje
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m.
Žymūs Lietuvos plaukikai
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
Giedrius Titenis: Lietuvos plaukimo legenda
Giedrius Titenis - iškilus Lietuvos plaukikas, gimęs 1989 m. liepos 21 d. Anykščiuose. Jo tėvai - Alvidas Titenis, verslininkas, ir Dalia Titenienė, buhalterė ir verslininkė. G. Titenis turi brolį Mantą Titenį. 2008-2013 m. G. Titenis neakivaizdžiai studijavo Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakultete, įgijo viešojo administravimo bakalauro išsilavinimą. Nuo 2015 m. G. Titenis buvo sportininkas plaukikas, Anykščių plaukimo sporto klubo "Vandenis" narys, 1999-2016 m. treniravosi Anykščių baseine, kur jo treneris buvo Žilvinas Ovsiukas. 2016-2019 m. G. Titenis gyveno Austrijoje, kur jį varžyboms rengė treneris Dirkas Lange. 2019-2022 m. jis gyveno Kaune, čia treniravosi, kol 2022 m. Nuo 2022 m. G.
Taip pat skaitykite: Plaukimo istorija Rygoje
Svarbiausi G. Titenio pasiekimai:
- 2005 m. VIII Europos jaunimo olimpinis festivalis Italijoje: bronzos medalis (200 m krūtine).
- 2006 m. Pasaulio jaunių plaukimo čempionatas Rio de Žaneire: bronzos medalis (200 m krūtine).
- 2007 m. Europos jaunių plaukimo čempionatas Belgijoje: bronzos medalis (100 m krūtine).
- 2009 m. Pasaulio universiada Belgrade: bronzos medalis (200 m krūtine).
- 2009 m. Pasaulio vandens sporto šakų čempionatas Romoje: bronzos medalis (200 m krūtine).
- 2011 m. Pasaulio universiada Šendžene: aukso medalis (200 m krūtine ir 100 m krūtine).
- Daugkartinis Lietuvos rekordininkas įvairiose distancijose krūtine.
- Dalyvavo keturiose olimpinėse žaidynėse: 2008 m. Pekine, 2012 m. Londone, 2016 m. Rio de Žaneire ir 2021 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse.
G. Titenis penkiskart gerino Lietuvos vyrų 50 m plaukimo krūtine 25 m baseine rekordus: nuo 27,57 sek. (2009 m.) iki 26,38 sek. (2015 m.). Jis šešis kartus gerino ir Lietuvos vyrų 100 m plaukimo krūtine rekordus: nuo 1 min. 00,92 sek. (2007 m.) iki 57,02 sek. (2015 m.), aštuonis kartus - Lietuvos vyrų 200 m plaukimo krūtine rekordus: nuo 2 min. 11,74 sek. (2009 m.) iki 2 min. 6,58 sek. (2017 m.) ir tris kartus - 4x100 m kombinuotos estafetės Lietuvos rekordus: 3 min. 41,36 sek. (2007 m.), 3 min. 35,40 sek. (2009 m.), 3 min. 35,30 sek.
Plaukdamas su Vytautu Janušaičiu, Pauliumi Viktoravičiumi ir Mindaugu Sadausku, G. Titenis pasiekė vyrų 4x50 m kombinuotos estafetės Lietuvos rekordą 25 metrų baseine - 1 min. 35,97 sek. (2009 m.). Plaukdamas su Mindaugu Sadausku, Tadu Duškinu ir Simonu Biliumi, jį pagerino - 1 min. 35,26 sek. (2013 m.), plaukdamas su Danu Rapšiu, Tadu Duškinu ir Mindaugu Sadausku jį vėl dukart pagerino - 1 min. 34,81 sek. ir 1 min. 34,35 sek. (2014 m.). Plaukdamas su Danu Rapšiu, Deividu Margevičiumi ir Mindaugu Sadausku vėl jį pagerino - 1 min. 33,93 sek. (2015 m.). Jis yra ir vyrų estafetės 4x50 m laisvu stiliumi Lietuvos rekordo 25 metrų baseine - 1 min. 25,89 sek. Su Lietuvos jaunuolių iki 17 metų rinktine jis pasiekė 4x100 m kombinuotos estafetės Lietuvos rekordą 25 metrų baseine - 3 min. 59,51 sek. (2005 m.) ir 50 metrų baseine - 3 min. 59,47 sek. (2005 m.). Lietuvos plaukikų reitinge 2006 m. jis užėmė 20-ąją vietą, geriausias rezultatas - 100 m krūtine per 1 min. 4,04 sek. (751 taškas). 2007 m. reitinge G. Titenis pakilo į 2-ąją vietą, geriausias jo rezultatas - 100 m krūtine per 1 min. 0,92 sek. (963 taškai). 2009 m. šalies plaukikų reitinge 50 metrų baseine jam skirta 1-oji vieta, geriausias jo rezultatas - 200 m krūtine per 2 min. 7,80 sek. (1024 taškai), 25 metrų baseine - 3-oji vieta už geriausią rezultatą - 100 metrų krūtine per 59,00 sek. Jam priklauso Lietuvos sporto istorijos rekordas: jis daugiausiai kartų tarp visų šalies plaukikų atstovavo Lietuvai pasaulio vandens sporto šakų čempionatuose - 6 kartus: 2007 m. Melburne (Australija), 2009 m. Romoje (Italija), 2011 m. Šanchajuje (Kinija), 2013 m. Barselonoje (Ispanija), 2015 m. Kazanėje (Rusija) ir 2017 m.
G. Titenis yra tarptautinės kategorijos sporto meistras (nuo 2006 m.), iki 2021 m. buvo Lietuvos nacionalinės plaukimo rinktinės narys. Jis buvo Lietuvos plaukimo olimpinės rinktinės narys keturiose olimpinėse žaidynėse: 2008 m. Pekine (Kinija), 2012 m. Londone (Didžioji Britanija), 2016 m. Rio de Žaneire (Brazilija) ir 2021 m.
Apdovanojimai ir įvertinimas:
- Apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu (2014 m.).
- 2007 m. laimėjo moksleivių konkursą, pelnė aukščiausią įvertinimą tarp šalies moksleivių už pasiekimus sporte ir buvo apdovanotas pagrindine metine "Maxima" stipendija.
- Laikraščio "Anykšta" internetinėje apklausoje G. Titenis buvo išrinktas populiariausiu 2008 ir 2009 metų anykštėnu, jam skirta Anykščių rajono savivaldybės premija vaikams ir jaunimui "Už nuopelnus Anykščių kraštui" (2009 m.).
- Lietuvos sporto žurnalistai išrinko G. Titenį geriausiu 2009 metų Lietuvos sportininku, "Lietuvos ryto" organizuotuose geriausio šalies sportininko rinkimuose jis buvo antras (2009 m.) ir penktas (2011 m.).
- G. Titenis buvo Anykščių - 2012-ųjų Lietuvos kultūros sostinės ambasadorius.
- Susituokė 2015 m. gegužės 9 d. Troškūnų bažnyčioje, žmona Arminta Samuilytė-Titenė.
Lietuvos plaukimo ateitis
Lietuvos plaukimas išgyvena pakilimą, o sportininkų rezultatai nuteikia optimistiškai. Šalies plaukimo strategija, meistriškumo centrų steigimas, duoda vaisių. Jaunimas turi puikias treniruočių sąlygas, geriausius trenerius ir treniruočių programas.
#
tags: #tarptautines #vandens #sporto #saku #federacijos #fina