Eduardas Balsys - išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje. Kompozitorius, pedagogas, visuomenės veikėjas, palikęs ryškų pėdsaką įvairiuose žanruose. Tačiau mažiau žinomas faktas yra jo jaunystės aistra futbolui, kuri persipynė su jo kūrybiniu keliu. Šiame straipsnyje panagrinėsime E. Balsio gyvenimą ir kūrybą, atskleisdami jo asmenybės ir talento įvairiapusiškumą.
Atminimas ir Įvertinimas
Šiemet minime vieno iškiliausių pokario metų lietuvių muzikų Eduardo Balsio 85-ąsias gimimo ir 20-ąsias mirties metines. Ryškų talento pėdsaką lietuvių muzikoje palikusio kompozitoriaus, pedagogo, visuomenės veikėjo sukaktis buvo prisiminta uostamiesčio apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Muzikos skyriuje surengtame vakare, kur susirinko E.Balsio talento gerbėjai, mokiniai, giminaičiai, vaikai - Dalia ir Audrius Balsiai. 85-ąjį E.Balsio gimtadienį paminėjo ir jo vardu pavadintos menų gimnazijos auklėtiniai, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje surengdami koncertą.
E. Balsio kūryba buvo įvertinta visais žymiausiais to meto apdovanojimais: Lietuvos valstybine ir kitomis premijomis, SSRS liaudies artisto, profesoriaus vardais, įvairiais ordinais ir medaliais. 1987 m. buvo įsteigta Kultūros ministerijos ir Kompozitorių sąjungos Balio Dvariono premija, kuri po mirties buvo paskirta E. Balsiui už Koncertą smuikui solo.
Asmenybė ir Kūrybinis Kelias
E. Balsys gimė 1919 m. gruodžio 20 d. Nikolajeve, Ukrainoje. Ten susipažino jo tėvai - Kostas Balsys ir pavolgio vokietė Barbora Renner. Kai šeima su trimis sūnumis grįžo į Lietuvą ir apsistojo Skuode, Eduardui buvo dveji metai. Čia E. Balsys pradėjo muzikuoti ir žaisti futbolą.
1928 m. šeima persikraustė į Klaipėdą, kur būsimasis kompozitorius mokėsi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Čia E. Balsys dainavo chore, grojo pučiamųjų orkestre ir gavo puikų muzikinį išsilavinimą. Taip pat gimnazijoje jis garsėjo kaip puikus gimnastas, futbolininkas, krepšininkas. 1938 m. Klaipėdos laikraščiuose Balsio pavardė gana dažnai buvo minima sporto kronikose.
Taip pat skaitykite: Boksininko Vytauto Balsio gyvenimas
Pasak Rolanda Lukoševičienė, E.Balsys iki šiolei gyvas ne todėl, kad apie jį verčia kalbėti muzikos istorijos vadovėliai. Gyvas šiltuose jo vaikų ir artimųjų prisiminimuose. Stipri, dora asmenybė, gebėjusi uždegti kitus, nutvieksti juos savo dvasios šviesa, tarsi kometa palikusi ryškų pėdsaką daugelio žmonių gyvenimuose ir iki šiolei šildanti mus savo muzika.
Nuosaikus Modernistas
E.Balsio kūryba, šiandien jau tapusi klasika, ryškiai atspindi to laiko ieškojimus, atradimus ir stilistinę kryptį. Pasak O.Narbutienės, savo estetine nuostata šis kompozitorius priskirtinas nuosaikiųjų modernistų grupei - jis buvo vienas ryškiausių septintojo dešimtmečio stilistinio lūžio lyderių, tačiau jo požiūris į muzikos modernumą turėjo aiškias ribas. Stambiausiems savo kūriniams kompozitorius pasirinkdavo universalias temas, rėmėsi amžinais humanistinio meno kriterijais. Baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“, opera „Kelionė į Tilžę“, simfoninis opusas „Dramatinės freskos“ - tai kūriniai, kuriuose priešinami gėris ir tamsa, smurtas ir pasiaukojimas, kaip idealai iškeliami meilė ir ištikimybė.
Muzika ir Emocijos
Visi Balsio kūrybos tyrinėtojai pabrėždavo labai ryškią jo kūrybos savybę - emocijų ir logikos harmoniją. Pats kompozitorius ne kartą teigė, kad amato įsisavinimas, meistriškumas - kategorijos, kurių neįveikus neįmanomas joks kūrybinis darbas. E.Balsio kūrybos tyrinėtojos O.Narbutienės teigimu, šis kompozitorius paliko nepaprastai ryškų pėdsaką daugelyje žanrų. Rašė kamerinę, simfoninę, estradinę, instrumentinę, vokalinę, chorinę, muziką filmams, spektakliams, sukūrė baletą. Lietuvių estrados klasika tapo E.Balsio dainos „Senas jūrininkas“, „Daina apie Klaipėdą“, „Habanera“, „Rumba“.
Kūrybinis Palikimas
E. Balsys netikėtai iš šio pasaulio pasitraukė prieš dvidešimt metų Druskininkuose, 1984 m. spalio 3-iąją, Kompozitorių namuose berašydamas Trečiąjį koncertą smuikui, kurį turėjo atlikti smuikininkas Raimundas Katilius. Tuomet kompozitoriui buvo 64-eri.
E.Balsio kūryba buvo įvertinta reikšmingais to meto apdovanojimais: Lietuvos valstybine ir kitomis premijomis, SSRS liaudies artisto, profesoriaus vardais, įvairiais ordinais ir medaliais.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Futbolas E. Balsio Gyvenime
E. Balsys ne tik garsėjo muzikos srityje, bet ir buvo aistringas sportininkas. Gimnazijoje jis garsėjo kaip puikus gimnastas, futbolininkas ir krepšininkas. 1938 m. Klaipėdos laikraščiuose Balsio pavardė gana dažnai buvo minima sporto kronikose. Jo sportinės veiklos kulminacija - 1938 m. Kaune vykusi Tautinė olimpiada, kai Klaipėdos sporto sąjungos (KSS) futbolininkai, tarp kurių buvo ir E. Balsys, laimėjo aukso medalį.
1937-1940 m. žaidė KSS Klaipėda komandoje puolėju, 1937-1938 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, 1938 m. I tautinės olimpiados čempionas. II pasaulinio karo metais, 1941-1944 m. žaidė Kretingos „Žemaičio“ komandoje.
Šis pomėgis futbolui ne tik praturtino jo asmenybę, bet ir galėjo turėti įtakos jo kūrybai, suteikdamas jai energijos, dinamikos ir aistros.
Palanga ir Jūra E. Balsio Kūryboje
Penkiolika savo gyvenimo metų kompozitorius gyveno prie jūros. Ir vėliau su šeima vasarodavo Palangoje, mėgo pasivaikščiojimus pajūriu. E. Balsys daugiausiai kurdavo būtent per vasaros atostogas Palangoje.
Baltijos jūra kompozitoriui buvo svarbus įkvėpimo šaltinis. Su ja kompozitorius jautė ypatingą ryšį, kuris dar labiau sustiprėjo gyvenant Palangoje. Dalia Balsytė, paklausta, kuo kompozitoriui reikšminga jūra, pasakoja, kad jūros stichiją jis siejo su laiko tėkme, jo nebaigtinumu.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Jūros tematika būdinga nemažai daliai jo dainų: Jūreivių daina (1958), Jūreivių užstalės daina (1957), Daina apie Klaipėdą (1957), Baltijos jūrai (1962), Baltijos lašeli, tyras gintarėli, Senas jūrininkas (1964), Žuvėdra, žuvėdra (1970), Buriuotojų daina (1975). Taip pat jūros inspiruota ekspresija, veržlumas, dramatizmas ir ryškūs kontrastai atsispindi jo stambios formos kūriniuose (poemoje styginių orkestrui Jūros atspindžiai (1981), balete Eglė žalčių karalienė (pastatytas 1960; filmas 1965 m.), ekspresionistinėje operoje Kelionė į Tilžę (1980).
Pedagoginė Veikla
E. Balsys išleido 35 studentus. Tarp jų - A.Karosas, B.Gorbulskis, V.Paketūras, A.Bražinskas, R.Racevičius, A.Raudonikis, K.Brunzaitė, V.Bartulis, F.Latėnas, A.Žigaitytė, T.Leiburas, klaipėdiečiai J.Domarkas ir jau miręs Z.Virkšas. Klaipėdos universiteto docentas kompozitorius Jonas Domarkas pasakojo, kad pavydėdavo savo mokytojui ypač gražaus braižo ir tvarkos partitūrose. „Šis žmogus buvo nuostabus kompozitorius ir fantastiškas pedagogas. Tai buvo įgimti jo talentai“,- prisiminė J.Domarkas. Pasak jo, tarp E.Balsio ir studentų vyravo tėviška atmosfera.
Paskutinis Kūrinys ir Netektis
E. Balsys netikėtai mirė 1984 m. spalio 3 d. Druskininkuose, Kompozitorių namuose, berašydamas Trečiąjį koncertą smuikui, kurį turėjo atlikti smuikininkas Raimundas Katilius. Tai buvo netikėta ir skaudži netektis Lietuvos kultūrai.