Boksas. Sportas, kupinas agresijos, fizinės jėgos ir emocinės įtampos. Tai daugiau nei tik kumščių kova ringe - tai meno forma, drama be žodžių, atspindinti primityviausias žmogaus prigimties apraiškas: gimimą, mirtį, meilę ir neapykantą. Šiame straipsnyje panagrinėsime paradoksus, slypinčius bokse, jo moralines dilemas ir ryšį su žmogiškumu. Taip pat pasigilinsime į tai, kodėl boksas, nepaisant savo brutalumo, vis dar traukia žiūrovų dėmesį ir įkvepia kūrėjus.
Boksas kaip meno forma ir drama be žodžių
Laurynas Adomaitis, rašydamas pjesę spektakliui „Boksas“, pastebėjo paraleles tarp šios sporto šakos ir teatro. Kiekvienas bokso raundas yra unikali ir įtempta drama be žodžių. Boksas yra fizinė ir emocinė patirtis, kurios neįmanoma perteikti žodžiais. Boksas yra meno forma, kuri neturi analogų. Boksas yra tobula erdvė dramaturgui. Pasak L. Adomaičio, jo funkcija yra suteikti naratyvą prigimtinei bokso dramai. Spektaklis „Boksas“ - tai mišri patirtis tarp sporto ir teatro, kur žiūrovas gali patirti gyvą boksą.
Žvilgsnis į boksininkų pasaulį: motyvacija ir būties prasmė
Kas tie boksininkai? Kas nori lipti į ringą? Kam to reikia? Šie klausimai kyla stebint atletų akyse degančią ugnį. 2019 metais Laurynas Adomaitis, niekieno neprašomas ir neverčiamas, atėjo į bokso klubą. Pamatė sportą, prakaitą, užsispyrimą ir svarbiausia - žmones. Boksininkai išjudino jį, priversdami galvoti apie jų raison d’être (liet. būties prasmę).
Barry McGuiganas, paklaustas, kodėl jis yra boksininkas, atsakė: „Nes nesu poetas, negaliu pasakoti istorijų“. Tačiau kiti gali papasakoti jų istorijas. Už kiekvienos kovos stovi gyvenimai. Pavyzdžiui, Jaunojo Ali, kuris boksavosi, kad išlaikytų besilaukiančią žmoną. Po 35 metų Barry McGuiganas prisipažino, kad apie tą šeštą raundą galvoja kiekvieną gyvenimo dieną.
Istorinis kontekstas: nuo antikos iki šių dienų
79-ais mūsų eros metais Vezuvijaus ugnikalnis išsiveržė ir pelenais užpylė netoliese buvusius miestus. Herkulanumo mieste archeologai rado milžinišką pastatą - palestra - sporto erdvę. Graikai ir romėnai dievino sportininkus ir karius. Mes irgi dievinam bokso čempionus.
Taip pat skaitykite: Aistra Krepšiniui Poezijoje
Tačiau šiuolaikiniam žmogui bokso idėja pasidarė atstumianti. Dabar turime išradingesnių būdų sunaikinti žmogų be fizinio kontakto. Boksui būtina natūrali agresija, o to visuomenė netoleruoja. Tai yra bokso paradoksas. Jaučiamės išaugę iš bet kokio agresijos poreikio. Bet boksas nenustoja traukti dėmesio.
Psichologinis pasirengimas ir "širdies" reikšmė bokse
Kai susitinka du nepriekaištingos fizinės formos kovotojai, psichologinis pasirengimas yra esminis. Kaip tu pasiruošęs aukotis? Bokse pasakymas „turėti širdį“ reiškia priešingą dalyką, nei kasdienybėje. Galvojame, kad turėti širdį - tai užjausti ir pagailėti. Bokse didžiausias komplimentas kovotojui, kad jis „turi širdį“, t. y. jis pasiruošęs aukotis. Spektaklio „Boksas“ personažai ieško širdies - vieniems tai boksininko širdis, reikalinga ringe, kitiems - rūpesčio ir supratingumo įgūdžiai.
Senovės Romoje gladiatoriais daugiausiai tapdavo vergai. Geriausi mūsų laikų boksininkai yra kilę iš pavojingų Meksikos rajonų (Tepito), Braunsvilio ar Filadelfijos. Boksininkai ateina į klubą būdami vaikais. Treneriai juos užaugina. Kartais oficialiai tampa jų globėjais. Visam tam reikia milžiniškos širdies. Boksininkai ir treneriai priklauso vienas nuo kito ir tai juos gąsdina.
Moralinis bokso aspektas: kūno nepažeidžiamumas ir sąmonės neliečiamybė
Ar galima suabejoti bokso moralumu? Juk ilgus metus boksas buvo laikomas sveika pramoga. Kultūringos, gero vardo organizacijos jį yra dažnai rėmę ir propagavę. Boksas išmoko greitos orientacijos ir apsukrumo, lavina raumenis, grūdina ištvermę, išvysto atskirų kūno dalių suderinimą.
Moralės pritaikymas mūsų veiksmams priklauso nuo tam tikrų faktų, esančių juose. Nauji medicinos atradimai kartais būtinai verčia iš naujo peržiūrėti doros principų pritaikymą vienam ar kitam veiksmui. Nūdien boksas kaip tik yra patekęs į tokią padėtį. Du svarbūs argumentai iškeltini prieš boksą, kaip neleistiną arba iš pagrindų reformuotiną sportą: kūno nepažeidžiamumas ir sąmonės neliečiamybė.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas ir futbolas vaikams
Penktasis Dievo įsakymas pirmoj eilėj saugoja žmogaus gyvybę, paskui - kūno nepažeidžiamumą ir sveikatą. Dėl to niekam nėra leista atimti kitam gyvybės, žaloti jo kūno, griauti sveikatos. Sau pačiam atimti gyvybę niekada neleistina. Taip pat nesame nepriklausomi savo kūno ir sveikatos savininkai; ir viena ir antra Tvėrėjo mums duota vien naudotis, o ne šeimininkauti, kaip patinka. Žaloti arba netekti kūno dalies leista vien tuo atveju, kai to reikalauja viso žmogaus gerovė ir nėra kito kelio jai išsaugoti.
Gydytojų ir pačių boksininkų pasisakymai verčia pasmerkti boksą, kaip kūno žalojimą. Dr. Artūras Steinhauzas, fiziologijos profesorius, rašo, kad statistikos duomenimis 1946-1949 m. virš 50 boksininkų mirė nuo ringe gautų smūgių. Smūgiai į veidą ir apskritai į galvą sutrenkia smegenis į aštrią kaulo briauną kaukolės priešaky. Ta briauna pradeda įsipiauti į priešakinius smegenis, griaudama jų audinius. Kiekvienas toks sukrėtimas didina padarytą žalą. Toje priešakinėje galvos smegenų dalyje kaip tik yra protinio orientavimosi, koordinacijos ir savęs valdymo centrai.
Ar kuris nors tų ringo čempijonų nori užauginti savo vaikus boksininkais? Beveik niekad. Eugenijus Tunney, buvęs sunkaus svorio čempionas, sako: “Kai pamatau kada jauną vyrą, greit gavusį nokautą, man palengvėja širdis. Gal dėl to mes boksą ir nebus trankomas į galvą, tokiu būdu išvengdamas pavojaus tapti psichiniu palūžėliu”. Pats Tunney metė boksą, niekieno nenugalėtas, vos tapęs laimėtoju.
Minėti faktai verčia pasmerkti boksą, kaip prieštaraujantį kūno nepažeidžiamumui. Kai kas gal prikiš, kad tada ir kitos sporto rūšys, pvz., futbolas, pavojingos. Visų pirma gerai organizuotose futbolo ir kitose panašiose rungtynėse nelaimės yra retos. Be to, sužeistam žaidėjui tuoj suteikiama reikiama pagalba. Tačiau bokse visai kas kita. Įsikarščiavę žiūrovai dažnai nušvilpia teisėją, kai jis nori stabdyti rungtynes, vienam iš boksininkų patekus į kritišką padėtį.
Antras ir pagrindinis skirtumas tarp bokso ir kitų sporto rūšių yra žaidimo tikslas. Pvz. futbole priešingos komandos žaidėjas siekia atimti sviedinį, beisbole- sukliudyti “home-run” ir t.t. Tačiau ringe “žaidėjas” siekia nokauto - apsvaiginti priešininką. Akrobatas gerajai pasekmei pasiekti prileidžia pavojų, bet jo nenori, netrokšta, laikosi atsargumo taisyklių; boksininkas siekia blogosios pasekmės. Tokiu būdu jis atlieka dvigubai neleistiną veiksmą: siekia sužaloti kitą ir išstato save sužalojimo pavojui.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Sąmonės neliečiamybė ir nokauto pavojus
Prievarta atimti kitam žmogui sąmonę be svarbios priežasties yra griežtai neleistinas veiksmas. Dėl to, kad tokiu būdu kėsinamasi į vieną brangiausų žmogaus savybių - galią protingai galvoti, turėti laisvą valią ir kontroliuoti savo veiksmus, kaip atsakinga būtybė. Ta savybė skiria žmogų nuo gyvulio. Tik svarbi priežastis gali pateisint veiksmą, kuriuo kitam atimama sąmonė.
Vokietis dr. Ernestas Joklis, aikomas medicinos autoritetu bokso sveikatingumo klausimu, štai ką sako apie nokautą: “Kiekvienas pakankamai stiprus smūgis ringe gali apsvaiginti, nežiūrint kur juo bus pataikyta. Taip sutrenktas boksininkas staiga netenka sąmonės. Besąmonio periodo ilgis gana įvairus; paprastai nesitęsia ilgiau kaip 10 sekundžių. Po to sąmonė pamažu grįžta. Dažnai boksininkas gali toliau tęsti kovą, pilnai sąmonės neatgavęs.
Bokso statistika ir pati šiandieninio bokso kovos esmė parodo, kad nokautas yra vienas geriausių ir labiausiai siektinų priemonių laimėti. Vargu kas rastų boksininką profesionalą, kuris nesiektų, jei tik gali, partrenkti savo priešininką nokautu.
Visa, kas iki šiol pasakyta, pirmoj eilėj liečia profesionalų boksą, kumščiavimąsi dėl pinigų. Tačiau padarytos išvados tinka ir mėgėjų boksui, kiek jis turi savyje profesionalaus bokso neigiamų ypatybių. Kitais žodžiais, su moralės principais nesuderinama kiekviena bokso rūšis, kurioje nokautas laikomas siektinu tikslu, vertinama smūgio jėga ir žadinami žiūrovų žemieji instinktai. Paskutiniu metu tas klausimas tapo gana aktualus. Keletas aukštųjų mokyklų yra nutraukę vidaus ir tarpkoleginių bokso rungtynių programą.
Žiūrovų vaidmuo ir krikščioniška perspektyva
Kas pasakytina apie bokso rungtynių lankymą? Visų pirma lankytojai finansiškai remia sportą, aptartą kaip nemoralų. Be to, žiūrovų entuziazmas pozityviai skatina boksininką būti brutaliam ir padėti į šalį doros dėsnius: jis juk žino, kad kitaip nesutrauks tokių minių, nes publika mėgsta vien “kietą” kovą. Pagaliau tokia sporto rūšis ypač mūsų dienomis nesuderinama su krikščioniška galvosena.
Ar kada nors praeities istorijoje žmogaus kūnas buvo tokiu plačiu mastu prievartaujamas ir taip žemai traktuojamas, kaip paskutiniais dešimtmečiais? Dar niekad, tur būt, nebuvo tokio būtino reikalo ugdyti žmoguje užuojautos ir švelnumo jausmų, kaip šiandien. Visiems žinomas faktas, kad vaidinimo metu žiūrovai mato save veikėjuose ir gyvena jų gyvenimu. Lygiai taip pat veikia į publiką ir šiandieninė kova ringe, demonstruodama brutalumą ir žadindama žemuosius, animalinius žmogaus jausmus. (Panašiai sakytina ir apie bokso rungtynių žiūrėjimą televizijoj. Ypač tai yra pavojinga vaikams, nes užmuša jų estetinius jausmus ir žadina žiaurumą.
Išminties perlai: Muhammad Ali citatos
74 metų M.Ali mirė penktadienį Fynikse dėl kvėpavimo sutrikimų. Žemiau pateikiami kai kurie jo sarkazmo ir išminties perlai:
- „Plazdenk kaip drugelis, gelk kaip bitė“.
- „Aš esu didžiausias“.
tags: #eilerasciai #apie #boksa