Sportas - tai daugiau nei fizinė veikla; tai aistra, bendruomenė, sveikata ir saviraiškos galimybė. Pasaulyje egzistuoja daugybė sporto šakų, pritaikytų įvairiems skoniams ir fiziniam pasirengimui. Nuo populiarių komandinių žaidimų iki individualių iššūkių, kiekvienas gali atrasti sau tinkamą sporto šaką. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias ekstremalaus sporto šakas, netradicinius sportus ir Lietuvos sporto pasiekimus.
Ekstremalaus Sporto Rūšys: Adrenalino Mėgėjams
Ekstremalus sportas - tai veikla, kuri pasižymi dideliu pavojumi, rizika ir adrenalino kiekiu. Šios sporto šakos dažnai apima greitį, aukštį, fizinę įtampą ir įgūdžius. Štai keletas ekstremalaus sporto pavyzdžių:
1. Žmonų Nešimas
Šis sportas, kilęs Sonkajarvio mieste Suomijoje, yra unikalus išbandymas vyrams. Taisyklės paprastos: vyrai varžosi nešdami savo žmonas per kliūčių ruožą. Šiaurės Amerikos žmonų nešimo čempionato laimėtojai gauna prizą - tiek alaus, kiek sveria nugalėtojo žmona, penkis kartu žmonos svorį viršijančią pinigų sumą ir galimybę dalyvauti pasaulio čempionate Suomijoje.
2. Šachmatų Boksas
Šachmatų boksas - tai bokso ir šachmatų hibridas. 11 raundų kovoje dalyviai vieną raundą boksuojasi, o kitą - žaidžia šachmatais. Tai sportas, reikalaujantis ne tik fizinės jėgos, bet ir strateginio mąstymo.
3. Sūrio Ridenimas
Šios varžybos vyksta kasmet ant Kuperio kalvos Glosteršyre (Jungtinė Karalystė). Didelis apvalus sūrio ratas paleidžiamas riedėti nuo stačios kalvos, o dalyviai jį vejasi. Pirmas dalyvis, pasiekęs kalvos apačią, laimi sūrį. Nors ši sporto šaka neatrodo pavojinga, dėl kalvos statumo yra susižeidęs ne vienas dalyvis.
Taip pat skaitykite: Ekstremalūs nuotykiai užsienyje
4. Ekstremalus Lyginimas
Tai - ekstremalus sportas ar meno rūšis? Greičiausiai abu. Dalyviai, kurie vadina save lygintojais, keliauja į atokias vietoves ir ten lygina savo drabužius. Lyginimas atliekamas po vandeniu, kabant ant pavojingos uolos, slidinėjant ar užsilipus ant transporto priemonių.
5. Kiaušinių Mėtymas
Pasak Pasaulio kiaušinių mėtymo federacijos, kiaušinių mėtymo sportu milijonai žmonių mėgaujasi nuo senovės - kai žmonės ėmė mėgautis reginiu, kai kitas žmogus nesugeba pagauti jam mesto kiaušinio. Kiaušinmėčiai turi galimybę dalyvauti kasmetiniame Pasaulio kiaušinių mėtymo čempionate, kuris susideda iš įvairių rungčių ir vyksta Svatone (Anglija).
6. Povandeninis Riedulys
Tai žolės riedulio, ledo ritulio ir povandeninio sporto derinys. Šios sporto šakos dalyviai baseino dugne stumdo riedulį, naudodami lazdą, ir stengiasi jį įmušti į priešininkų komandos vartus. Kasmet vyksta šios sporto šakos pasaulio čempionatas, kuris pirmą kartą įvyko 1980 metais.
7. Blauzdų Spardymas
Ši sporto šaka, kilusi XVII amžiaus pradžioje Anglijoje, perkelia vyriškumą į visai kitą lygmenį. Varžybų metu dalyviai mėgina įspirti į varžovo blauzdas kaip įmanoma daugiau kartų ir kaip įmanoma stipriau, kol oponentas galiausiai suklumpa. Šios sporto šakos čempionatas vyksta Anglijoje.
8. Kojų Pirštų Imtynės
Šios varžybos, kilusios 1976 metais, kuomet britai mėgino tapti pasaulinio sporto lyderiais, vyksta tarp varžovų, kurie galynėjasi savo kojų pirštais. Taisyklės paprastos - nusiėmę batus ir kojines, varžovai mėgina nulenkti vienas kito pėdą.
Taip pat skaitykite: Adrenalinas užsienyje
9. Sepak Takraw
Kilusi pietryčių Azijoje, sepak takraw primena tinklinį. Žaidimo esmė - žaidėjai privalo mušinėti kamuolį bet kuo, išskyrus savo rankomis. Žaidimas žaidžiamas kamuoliu, pagamintu iš džiovintų palmių lapų.
10. Šunų Šokiai Laisvuoju Stiliu
Ši sporto šaka yra šokių ir dresūros hibridas. Varžybų metu šunys ir jų šeimininkai kartu atlieka šokių ir dresūros numerį.
Netradicinės Sporto Šakos: Daugiau Nei Tik Populiariausi
Ar dažnai sutinkate žmonių, teigiančių, kad jie tikrai žino visas populiariausias sporto šakas? Neretai šios žinios gali pasibaigti išvardinus tik keletą pagrindinių sporto šakų. Daugelis mūsų visuomet su nekantrumu laukiame įvairių krepšinio, futbolo, plaukimo ir kitų puikiai žinomų sporto šakų čempionatų ir varžybų ir seka naujienas. Tačiau pasaulyje yra ir mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių sporto šakų, kurios sulaukia vis daugiau dėmesio.
Sportinis Laipiojimas: Drąsa, Ištvermė ir Strateginis Mąstymas
Ši sporto šaka daugumai yra puikiai žinoma kaip itin smagus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Laikui bėgant ši pramoga išsivystė į profesionalų sportą, kuriuo šiuo metu ima domėtis vis daugiau sirgalių. Laipiojimas uolomis, rieduliais ir sienomis reikalauja ne tik puikaus sportinio pasirengimo, bet ir be galo daug drąsos. Šis sportas yra itin rizikingas, žiūrovams sukelia nemažai jaudulio ir azarto, tad galbūt dėl to ir tampa vis populiaresnis. Laipiodami sportininkai privalo turėti puikią ištvermę, greitį, koordinaciją, jėgą ir strateginį mąstymą.
Šuoliai Ant Batuto: Nuo Pramogos Iki Profesionalaus Sporto
Vėlgi - nesuklysime teigdami, jog ši sporto šaka turbūt yra labiau žinoma kaip smagi pramoga, ypač vaikams, tačiau profesionalūs šuoliai ant batuto susilaukia vis didesnio susidomėjimo. Ši sporto šaka atsirado JAV, nuo 1954 m. yra vykdomos oficialios šuolių ant batutų varžybos. Sportininkai šioje rungtyje po kelių apšilimo šuolių turi atlikti įvairius triukus ore iki 8 metrų aukštyje. Rungtis gali būti atliekama individualiai arba poroje sinchroniškai. Atletai yra vertinami pagal triukų sudėtingumą ir sekundes, praleistas ore.
Taip pat skaitykite: Ekstremalaus sporto populiarumo priežastys
Žolės Riedulys: Seniausias Sportas Su Lazda ir Kamuoliuku
Šią sporto šaką galime vadinti visiems gerai žinomo ledo ritulio kita rūšimi. Teigiama, kad šis komandinis žaidimas yra pats seniausias sportas, kuriam reikalinga lazda ir kamuoliukas - manoma, jog žolės riedulys buvo žaidžiamas dar 4000 m. pr. m. e. senovės Egipte. Šiuolaikinio žolės riedulio pradžia yra laikomas 18-ojo amžiaus vidurys, šį sportą itin pamėgo Anglijos mokyklų jaunimas. Tuo tarpu Lietuvoje žolės riedulio komanda pirmą kartą buvo suburta tik 1955 m. Šio komandinio sporto tikslas - įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus.
Lietuvos Sporto Pasiekimai: Istorija ir Dabartis
Lietuvos sportas turi gilias tradicijas ir didžius pasiekimus. Nuo pirmųjų sporto organizacijų įkūrimo iki šių dienų, Lietuvos sportininkai garsėja savo atsidavimu, talentu ir pergalingu charakteriu.
Lietuvos Sporto Raida Nepriklausomybės Laikotarpiu
1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E.
Sporto Infrastruktūros Kūrimas
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Dalyvavimas Tarptautinėse Varžybose
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Sporto Pasiekimai Okupacijos Metais
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Sporto Atkūrimas Atgavus Nepriklausomybę
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
Lietuvos Sporto Infrastruktūra Šiandien
2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo: 16 universalių sporto arenų (1 daugiau negu 2013 m.), 22 sporto kompleksai (4 daugiau), 591 stadionas (tiek pat kiek ir 2013 m.), iš jų 19 stadionų su 3000 ir daugiau vietų tribūnose (1 daugiau nei 2013 m.), 43 plaukimo baseinai (tiek pat jų buvo ir 2013 m., iš jų 5 - 50 m), 1 577 sporto salės (14 daugiau), 52 šaudyklos (1 daugiau), 231 teniso aikštelė (10 daugiau), 635 futbolo aikštės (30 daugiau), 21 žirgų sporto maniežas (tiek pat kaip ir 2013 m.), 17 irklavimo bazių (3 daugiau: pasipildė 2 Klaipėdoje ir 1 Šilutėje), 210 universalios dirbtinės dangos sporto aikštelių (67 daugiau: Kaune - 24, Anykščiuose - 8, Vilniaus r. - 6, Utenoje - 4, Šalčininkuose - 3 ir kt.), 892,179 km dviračių takų (45,446 km daugiau).
Finansavimas
Lietuvos sporto šakų federacijos, sąjungos ir asociacijos iš visų šaltinių disponavo 37 915,428 tūkst. Lt (3 282,03 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.), iš jų 15 611,424 tūkst. Lt (41,1 %) (1 910,624 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.) valstybės biudžeto lėšų. Kiti pajamų šaltiniai: tarptautinių sporto organizacijų parama - 3 413,417 tūkst. Lt (9 %, 266,017 tūkst. Lt daugiau nei 2013 m.); Lietuvos sporto organizacijų ūkinė-komercinė veikla - 2 117,772 tūkst. Lt (5,6 %, 726,028 tūkst. Lt mažiau nei 2013 m.); rėmėjų lėšos - 10 843,374 tūkst. Lt (28,6 %) (3 745,626 tūkst.
Sportininkų Ugdymas
51 sporto šakos atstovai savo sportinį meistriškumą tobulino 93 miestų ir rajonų sportininkų ugdymo centruose (SUC) ir Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC). Sportininkų ugdymo centruose 51 sporto šakai atstovauja 43 836 sportininkai (3376 mažiau negu 2013 m.), olimpinių sporto šakų -39 746. Lietuvos olimpiniame sporto centre, bendradarbiaujant su kitais SUC, meistriškumą tobulino 280 sportininkų, iš jų 62 sportininkai buvo rengiami vien tik LOSC trenerių.
Baidarių ir Kanojų Irklavimas: Lietuvos Pasiekimai
Baidarių ir kanojų irklavimas apima lenktynes ir slalomą. Varžybų nuotoliai: 200, 500, 1000 m, maratonas (pasaulio čempionatuose) ir 5000, 10 000 m (kitose varžybose). Rungtyniaujama ramiame vandenyje (trumpųjų nuotolių lenktynės), sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas). Maratono trasoje pasitaikančias kliūtis (šliuzus, krioklius) sportininkai įveikia pernešdami baidarę krantu.
Lietuvos irkluotojai dalyvavo SSRS pirmenybėse nuo 1953 m., Europos čempionatuose nuo 1957 m., pasaulio čempionatuose nuo 1958 m. ir olimpinėse žaidynėse nuo 1960 m. Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai 1957 m. keturviete baidare tapo Europos čempionais. V. Česiūnas dviviete kanoja tapo olimpinių žaidynių (1000 m, 1972), 4 kartus pasaulio (10 000 m, 1973; 1000 ir 10 000 m, 1974; 10 000 m, 1975), Europos (10 000 m, 1973) čempionu. Vitalijus Trukšinas vienviete baidare 1973 tapo pasaulio ir Europos čempionu (4 × 500 m estafetė) ir vicečempionu (500 m), 1974 pasaulio vicečempionu (estafetė 4 × 500 m).
tags: #ekstremalus #sportas #rusys