Šiame straipsnyje apžvelgsime Estijos futbolo stadionus, lygindami juos su kitų šalių, įskaitant ir Lietuvą, patirtimi. Taip pat aptarsime nacionalinių stadionų statybos ir plėtros tendencijas Europoje bei pasaulyje, atsižvelgdami į ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus.
Nacionaliniai stadionai: Lokacija ir prieinamumas
Analizuojant nacionalinių stadionų lokaciją Europos sostinėse, pastebima tendencija statyti juos netoli miesto centrų. Vilniuje nacionalinis stadionas bus statomas ant Šeškinės kalvos, su 15 tūkst. vietų žiūrovams ir 1600 vietų automobiliams statyti prie objekto. Palyginimui, Varšuvos, Rygos ir Talino stadionai, pastatyti 2000-2012 metais, nuo senamiesčio einant pėsčiomis nutolę 1,8-2,3 km. Rygos „Skonto“ stadione varžybas gali stebėti 9 500 žiūrovų, Varšuvos „PGE Narodowy“ stadione - 58 145 žiūrovų, Talino „A. Le Coq Arena“ - 14 336.
Praktiškai pačiame miesto centre nacionalinį stadioną turi Bulgarija - atstumas nuo Sofijos „Vasil Levski“ stadiono iki Senamiesčio pėsčiomis - vos 1,5 km, tai yra beveik du kartus arčiau, palyginti su Vilniaus planais. Į Sofijos stadioną susirenka iki 46,3 tūkst. žiūrovų. Helsinkio, Kopenhagos, Reikjaviko stadionai taip pat yra pastatyti panašiu atstumu nuo centro (2,3-3 km) kaip Vilniuje, Oslo stadionas - 4 km atstumu nuo centro.
Akivaizdu, kad sprendimas nekeisti nacionalinio stadiono lokacijos Vilniuje buvo teisingas - tai rodo ilgametė Europos sostinių patirtis. Visi be išimties nacionaliniai stadionai žiūrovus ragina atvykti viešuoju transportu arba pėsčiomis, o tai padaryti patogiausia, kai stadionas nedideliu atstumu nutolęs nuo miesto centro.
Nukeliavus iki Višegrado šalių matyti, kad vienintelės Vengrijos stadionas pastatytas kiek toliau nuo centro - 4,5 km, o Bratislavos ir Prahos stadionai stovi dar arčiau (2-2,8 km) centro, nei suplanuota Vilniuje. Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos stadionuose varžybas gali stebėti nuo 19 iki 38,6 tūkst. žiūrovų. Pasidairykime į Balkanų pusiasalį: Slovėnijoje, Kroatijoje matome 3,3-4 km atstumu nuo senamiesčių pastatytus nacionalinius stadionus. Slovėnija finalinius svarbiausių futbolo turnyrų etapus yra pasiekusi ne vieną kartą, štai Liublianoje 2005 m. atidarytame nacionaliniame stadione įrengta 16,6 tūkst. vietų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Talino „A. Le Coq Arena“: Pavyzdys Estijai
Estijos sostinėje Taline nacionalinis stadionas „A. Le Coq Arena“ atvertas 2002 m., po rekonstrukcijos 2018-aisiais jau telpa šiek tiek per 14 tūkst. žmonių. Pirminės stadiono statybos atsiėjo beveik 130 mln. Estijos kronų - bent jau dabartiniu valiutos kursu tai būtų 8,37 mln. eurų. Šis stadionas yra svarbus Estijos futbolo infrastruktūros objektas, kuriame vyksta nacionalinės ir tarptautinės varžybos.
Stadionų statybos ir renovacijos: Biudžetai ir investicijos
Analizuojant stadionų statybos ir renovacijos biudžetus, pastebima didelė variacija, priklausomai nuo vietos, dydžio, dizaino ir ekonominės situacijos statybos metu. Daugelis stadionų buvo statyti šio amžiaus pradžioje. Latvijos nacionalinis ir istorinis Dauguvos stadionas gali sutalpinti kiek daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Statytas dar 1927 m., stadionas buvo ne kartą renovuotas, gerokai išplėstas, o neseniai vėl atnaujintas už maždaug 12 mln. eurų. Iš viso į Dauguvos stadiono renovacijos projektus buvo investuota apie 50 mln. eurų. Šiam stadionui planuojama pamaina. Latvijos futbolo federacija (LFF), remiama investuotojo iš Jungtinių Arabų Emyratų, ketina Rygoje pastatyti naują nacionalinį stadioną. Numatoma projekto vertė - apie 100 mln. eurų. Stadione turėtų tilpti apie 15 tūkst.
Lenkijos nacionalinis stadionas Varšuvoje, kuriame telpa per 58 tūkst. žiūrovų, buvo statytas specialiai 2012 m. Europos futbolo čempionatui, kurį Lenkija rengė kartu su Ukraina. Nors ir ne nacionalinis, tačiau Lietuvos pašonėje įrengtas gana nemažas Gdansko stadionas, pastatytas tais pačiais 2008-2011 metais prieš Europos čempionatą, čia telpa per 43 tūkst. žmonių.
Slovakija vieno nacionalinio stadiono, kuriame vyktų nacionaliniai sporto renginiai ar rungtyniautų nacionalinė futbolo rinktinė, neturi. Namų rungtynės žaidžiamos įvairiuose šalies stadionuose, įskaitant „Tehelné pole“, dar vadinamą „Tehelko“, stadioną Bratislavoje, kuris dėl savo istorinės reikšmės ir talpos dažnai laikomas de facto nacionaliniu stadionu. Skaičiuojama, kad pats stadionas kainavo apie 40 mln. eurų, o jo išlaidas nemaža dalimi turėjo padengti komercinės paslaugos, pavyzdžiui, viešbutis, prekybos centras. Stadione šiuo metu telpa apie 30 tūkst. žiūrovų.
Albanijoje gyventojų skaičius panašus kaip ir Lietuvoje - 2,8 mln. žmonių. Tik jie turi savo nacionalinį stadioną, pavadintą „Air Albania Stadium“, kuris įrengtas sostinėje Tiranoje. Stadionas buvo atidarytas 2019 m. lapkritį, tai nacionalinės šalies futbolo rinktinės namų aikštė, kurioje telpa apie 22,5 tūkst. žiūrovų. Stadionas kainavo apie 85 mln. eurų. Airiai taip pat turi savo nacionalinį stadioną, pavadintą „Aviva“, jis yra sostinėje Dubline. Šis stadionas yra Airijos nacionalinės regbio sąjungos ir futbolo rinktinių namų aikštė, kurioje telpa per 50 tūkst. žiūrovų. Tai vienas moderniausių ir geriausiai įrengtų stadionų Europoje, atidarytas 2010 m. vietoj senojo stadiono „Lansdowne Road“. Naujasis stadionas nebuvo iš pigiųjų ir airiams atsiėjo net 410 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos plaukimo federaciją
Norvegija specifiškai nacionalinio stadiono neturi, tačiau dėl savo svarbos tokiu yra laikomas stadionas „Ullevaal“, kuriame telpa 28 tūkst. žiūrovų per rungtynes ir apie 31 tūkst. per koncertus. Šalia stadiono taip pat yra viešbutis, prekybos centras ir keli restoranai. „Ullevaal“ buvo pastatytas dar 1926 m. Anuomet jis kainavo 416 tūkst. Norvegijos kronų, šiandien tai būtų apie 37 tūkst. eurų.
Visgi kai kurios futbolui atsidavusios šalys Europoje nacionalinio stadiono neturi. Viena tokių - Vokietija. Ateinančią vasarą Vokietijoje vyks 2024 metų Europos futbolo čempionatas, o rungtynės vyks keliuose Vokietijos miestuose ir stadionuose, įskaitant Berlyno olimpinį stadioną, Kelno stadioną ir kitus. Ispanija savo nacionalinio stadiono taip pat neturi, jos nacionalinė futbolo rinktinė rungtynes žaidžia įvairiuose šalies stadionuose. Tačiau jau kurpiami planai jį projektuoti. Ispanijos futbolo federacija (RFEF) pasiūlė planą statyti stadioną, kuriame galėtų tilpti nuo 30 iki 40 tūkst. žmonių.
Europoje yra ir išskirtinių stadionų, tapusių ne tik sporto vietomis, tačiau ir nacionalinį pasididžiavimą bei kultūrinę reikšmę turinčiais paminklais. Vienas tokių - šalia Paryžiaus įkurtas „Stade de France“, pastatytas dar 1998 m. pasaulio futbolo čempionatui, kainavo apie 290 mln. eurų, jame telpa daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų. Į reikšmingiausių Europai stadionų sąrašą negalima neįtraukti „Wembley“ Didžiojoje Britanijoje, kuris 2007 metais buvo visiškai rekonstruotas ir užtikrintai yra vienas iš garsiausių žemyne. Garsėja savo ikoniška arka. Jis kainavo 757 mln. svarų sterlingų (apie 879 mln. eurų), jame telpa 90 tūkst. žiūrovų.
Lietuvos nacionalinis stadionas: Ilga istorija ir ateities vizija
Lietuvos nacionalinio stadiono istoriją ženklina bent kelios statybos pradžios ir jų pertraukos. Pirminė stadiono idėja kilo dar 20 a. devintajame dešimtmetyje - 1985 m. projektą inicijavo architektas Algimantas Nasvytis. Statybos buvo pradėtos 1987-aisiais, tačiau 1991 m. kilo ekonominė suirutė, sustabdžiusi šiuos darbus. Vėliau statybas bandyta atnaujinti 2008 m. 2019 m. Vilniaus miesto taryba patvirtino 156 mln. eurų vertės stadiono statybos sutartį, tačiau projektas ir toliau buvo sėkmingai atidėliojamas. Galiausiai 2021 m. balandį Apeliacinis teismas šiam projektui jau uždegė žalią šviesą. Esamą pamirštą stadiono skeletą imta griauti 2022 m.
2024 m. vasario 28 d. Vilniaus savivaldybė pritarė kainos indeksavimui. Viso daugiafunkcio komplekso kaina sieks iš viso 157 mln. eurų, o paties Nacionalinio stadiono - 52,4 mln. eurų. Stadionas Vilniuje su hibridine danga kainuos 39,2 mln. Eur. Viso Daugiafunkcio komplekso kaina - 93,2 mln. Eur.
Taip pat skaitykite: Estijos futbolo istorija ir dabartis
Sostinės daugiafunkcį kompleksą, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, vystanti nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Hanner“ planuoja 1 tūkst. didinti šiuo metu stadione suplanuotų vietų skaičių - iki 19 tūkst., pranešė įmonė. Šiuo metu suplanuotas 18 tūkst. vietų stadionas.
Pasak „Narestos“ vadovo, per visą statybų laikotarpį stadione dirbs apie 50 įvairių subrangovų. Pagal planą, didžioji dalis komplekso darbų turėtų būti baigta iki 2027 m. pabaigos, o pirmieji sporto renginiai Nacionaliniame stadione galėtų įvykti jau 2028 m. futbolo sezone.
Prognozuojama, kad stadionas ir kitos komplekso erdvės kasmet pritrauks daugiau nei 500 tūkst. lankytojų, sukurs šimtus naujų darbo vietų ir taps svarbia tarptautinių sporto bei kultūros renginių vieta. Šiuo metu stadiono statybų aikštelėje sutvirtinti pamatų poliai, montuojamos gelžbetoninės konstrukcijos, formuojamos tribūnų erdvės. Bendra projekto vertė siekia apie 156 mln.
Daugiafunkcis kompleksas: Sportas, kultūra ir bendruomenė
Nacionalinis stadionas Vilniuje bus ne tik futbolo arena, bet ir daugiafunkcis kompleksas, apimantis įvairius sporto ir kultūros objektus. Stadiono cokoliniame aukšte projektuojamas sporto muziejus kainuos 6 mln. eurų, sporto centras su universalia arena, vidaus salėmis ir lauko aikštynų kompleksu - 27,3 mln. eurų, kultūros centras su biblioteka - 7,6 mln. eurų, vaikų darželis - 5,6 mln. eurų, o visos teritorijos sutvarkymo darbai - 17,1 mln. eurų.
Nacionalinio stadiono operavimas: „Žalgiris“ ir „Rytas“ gali prisidėti
A. Avulis skelbia, kad sulaukęs Vilniaus sporto bendruomenės nepasitenkinimo dėl planuoto stadiono operavimo teisių suteikimo Kauno „Žalgirio“ arenai, šio plano atsisako ir dabar ieško, kas kitas galėtų rūpintis renginiais stadione. „Iniciatyvinėje grupėje yra „Ryto“ atstovai, pakvietėme ir „Vilniaus Žalgirio“ atstovus, turime atstovus ir kurie supranta renginių organizavimą. Darbo grupėje deriname interesus, funkcijas, kas ką galėtų padaryti“, - sako A. Avulis.
Futbolas Lietuvoje: Istorija ir dabartis
Futbolas Lietuvoje turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmąsias futbolo komandas sudarė 1909 grįžęs į Lietuvą Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų (10:5 laimėjo vilniečiai). 1922 įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 Lietuvos sporto lyga (1923 11 25 joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas Sportas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus Sandoris, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos.