Estijos stalo teniso istorija

Įvadas

Stalo tenisas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Ši sporto šaka išgyveno įvairius etapus - nuo entuziastingų mėgėjų susibūrimų iki aukšto lygio tarptautinių varžybų. Šiame straipsnyje apžvelgsime stalo teniso istoriją Lietuvoje, pradedant nuo ištakų ir baigiant dabartine situacija, aptardami svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius.

Stalo teniso ištakos Lietuvoje

Stalo tenisas į Lietuvą atkeliavo XX a. trečiajame dešimtmetyje, daugiausia per studentus, studijavusius užsienyje, ir užsienio atstovybių diplomatus. Pirmasis stalo teniso turnyras Lietuvoje įvyko 1925 m., kuriame dalyvavo keturių sporto klubų nariai. Oficialiai stalo tenisas Lietuvoje pradėtas žaisti 1927 m., kai įvyko pirmosios Lietuvos pirmenybės.

1926 m. buvo įkurtas Lietuvos sporto lygos Stalo teniso komitetas, vienijęs apie 40 klubų, sekcijų ir kolektyvų. 1929 m. komitetas buvo priimtas į Tarptautinę stalo teniso federaciją (ITTF) ir veikė iki 1940 m. Pirmasis Lietuvos čempionatas įvyko 1927 m., o visi prizininkai buvo Makabi klubo nariai.

Stalo tenisas tarpukario Lietuvoje

Nuo 1927 iki 1940 m. Lietuvoje buvo surengta 14 stalo teniso čempionatų (vyrų ir moterų). Iš jų net 9 vyrus ir 7 moteris čempionais tapo Makabi klubo nariai. Daugiausiai pergalių pelnė Ch. Šimensas ir O. Gurvičaitė. Nuo 1929 m. čempionatuose varžėsi ir dvejetai.

1929-1939 m. Lietuvos vyrų stalo teniso rinktinė 9 kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose. 1939 m. pasaulio čempionate rinktinė užėmė 4 vietą (V. Variakojis, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, Ch. Duškesas). V. Dzindziliauskas vienetų varžybose užėmė 5-8 vietą, o tai yra geriausias Lietuvos rinktinių laimėjimas pasaulio komandinėse ir vienetų varžybose. 1936 m. pasaulio čempionate žaidė ir Lietuvos moterų rinktinė.

Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse

1938 m. Kaune vyko I Lietuvos tautinės olimpiados teniso turnyras, kuriame laimėjo V. Dzindziliauskas (vienetų), J. Verbickaitė (vienetų), V. Karalius ir S. Meilus (dvejetų), A. Glebavičiūtė ir B. Vitartaitė (dvejetų), B. Vitartaitė ir E. Nikolskis (mišrių dvejetų). Komandinėje įskaitoje nugalėjo Kauno komanda. 1938-1939 m. Lietuvos vyrų stalo teniso rinktinė laimėjo I ir II Baltijos valstybių turnyrus. 1939 m. įvyko I Lietuvos komandinis stalo teniso čempionatas, kurį laimėjo Kauno komanda.

Tarp geriausių to meto žaidėjų buvo V. Dzindziliauskas, V. Variakojis, E. Nikolskis, Ch. Duškesas, J. Remeikis ir B.

Stalo tenisas sovietmečiu

Po Antrojo pasaulinio karo, 1949 m., Lietuvoje vėl pradėti rengti stalo teniso čempionatai. Nuo 1951 m. Lietuvos stalo tenisininkai dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953, 1955 ir 1965 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė tapo SSRS komandinių čempionatų laimėtoja. 1951-1985 m. Lietuvos stalo tenisininkai SSRS individualiuose ir komandiniuose čempionatuose (suaugusiųjų ir jaunių) pelnė 87 aukso, 93 sidabro ir 62 bronzos medalius. Dalis medalių buvo laimėta žaidžiant sąjunginių sporto draugijų rinktinėse.

1974 m. Kauno Darbo rezervų moterų stalo teniso komanda laimėjo SSRS taurę. 1958-1987 m. Lietuvos rinktinė 16 kartų laimėjo Pabaltijo respublikų stalo teniso taurę. Pirmuosiuose SSRS čempionatuose vyravo lietuviai, lietuvės ir estės. I-X čempionatuose (1951-1960) vieneto čempionais lietuviai tapo 6 kartus, o I-XII čempionatuose (1951-1962) čempionėmis tapo tik lietuvės ir estės (po 6 kartus).

1951-1990 m. SSRS stalo teniso čempionatuose Lietuvos stalo tenisininkai (11 vyrų ir 10 moterų) pelnė 145 medalius (daugiau - daugiau kaip 200 pelnė tik maskviečiai). Vyrai pelnė 65 medalius, moterys - 80. Iš jų aukso vyrai pelnė 25, moterys - 27. Vyrų vienetų - 7, moterų vienetų - 9, vyrų, moterų ir mišriųjų dvejetų - po 12 medalių. SSRS komandiniuose čempionatuose 1952-1990 m. (22 vyrai ir 25 moterys) laimėjo 100 medalių, iš jų aukso - vyrai ir moterys - po 19.

Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos plaukimo federaciją

Jaunieji Lietuvos stalo tenisininkai taip pat sėkmingai rungtyniavo SSRS čempionatuose. Pirmieji Lietuvos jaunių čempionai buvo 1952 m. A. Pociūtė (Ukmergė) ir K. Paškevičius (Kaunas), 1953 m. V. Sirutytė ir A. Zablockis (Šiauliai), 1954 m. V. Sirutytė (Vilnius) ir B. Kaleinikovas (Panevėžys). SSRS jaunių vieneto čempionais 1952 m. tapo R. Paškevičius, 1956 m. - R. Saulytis, 1961 m. - V. Vaidžiulis, 1960 m. - L. Balaišytė (iš viso 7 kartus, 1965 m. - absoliuti čempionė), 1968 m. - A. Giedraitytė (iš viso 5 kartus), 1976 m. - M. Krejeris, 1990 m. - R. Garkauskaitė. Dvejetų rungtis buvo sėkminga A. Pociūtei, V. Sirutytei, A. Tvaronaitei, A. Kondrotaitei, I. Bražiūnaitei, D. Bartkevičiūtei, J. Danilevičiūtei, A. Paškevičiui, A. Zablockiui, R. Dudėnui, R. Žemeliui ir Ž. Kirliauskui.

1952-1954 m. Lietuvos jauniai SSRS komandinėse pirmenybėse užėmė 2 vietą (pirmieji buvo estai). 1955 m. (N. Ramanauskaitė, V. Sirutytė, A. Tvaronaitė, R. Saulytis, A. Paškevičius, A. Zablockis, R. Žemelis) ir 1956 m. (N. Ramanauskaitė, S. Vitkūnaitė, R. Dudėnas, R. Saulytis) mišrios komandos, 1960 m. (H. Lisinas, E. Pauras, M. Duksa) vaikinų, 1961 m. (L. Balaišytė, D. Žilevičiūtė), 1965 m. (L. Balaišytė, I. Bražiūnaitė, R. Bareikaitė), 1968 m. (A. Giedraitytė, R. Giedraitytė, D. Semaškaitė, N. Baronaitė, V. Domanskaitė, A. Misiukaitė) ir 1981 m. (J. Danilevičiūtė, E.

Lietuvos moksleiviai sėkmingai žaidė SSRS moksleivių spartakiadose. 1958 ir 1963 m. berniukai, 1961, 1963, 1965, 1967 m. mergaitės užėmė 1 vietą. Mergaitės (A. Giedraitytė, A. Misiukaitė, B.

1958-1983 m. Europos jaunių čempionatuose medalius (su SSRS jaunių rinktine) laimėjo J. Danilevičiūtė (Prūsienė; 7 aukso, 2 bronzos), L. Balaišytė (2 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos), I. Bražiūnaitė (1 aukso, 1 sidabro), A. Giedraitytė (Stankienė; 2 aukso, 3 bronzos), M. Krejeris (1 aukso, 2 sidabro), N. Ramanauskaitė (Kurdzikauskienė; 1 aukso, 1 sidabro), Z. Rusakevičius (1 bronzos). Dar dalyvavo Europos jaunučių čempionate - J. Danilevičiūtė (3 aukso), M. Krejeris (1 aukso), Z. Rusakevičius (1 bronzos).

Stalo tenisas nepriklausomoje Lietuvoje

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos stalo tenisininkams atsivėrė naujos galimybės dalyvauti pasaulio, Europos čempionatuose ir kitose tarptautinėse varžybose. 1990 m. buvo įkurta Estijos, Latvijos ir Lietuvos stalo teniso federacijų asociacija. Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA, iki 1990 m. veikė įvairiais pavadinimais, 1990-1996 m. Lietuvos stalo teniso federacija) grįžo į ITTF, o 1992 m. buvo priimta į ETTU.

Taip pat skaitykite: Estijos futbolo istorija ir dabartis

1992 m. Europos jaunių čempionate Lietuvos merginų komanda (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė, A. Bajorinaitė) laimėjo bronzos, 1993 m. (R. Garkauskaitė, R. Totilaitė) - sidabro medalius. 1998 m. L. Stankutė su V. Daunoravičiūte tapo Europos jaunių dvejetų vicečempionėmis.

Stalo tenisininkai aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. 1991 m. moterų čempione tapo I. Udrienė (Drevinskaitė), vyrų - A. Majorovas, moterų dvejetų - R. Garkauskaitė su K. Totilaitė, vyrų dvejetų - Ž. Kirliauskas su L. Vaškevičiumi, mišriojo dvejeto - R. Garkauskaitė su L. Trumpausku. 1995 m. - atitinkamai R. Garkauskaitė, A. Orlovas, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė, S. Povilonis su L. Trumpausku ir R. Garkauskaitė su E. Jablonskiu. 1998 m. vienetų - R. Garkauskaitė ir G. Juchna, 2005 m. - I. Žilaitytė ir E.

Stalo tenisininkai sėkmingai žaidė ir pasaulio varžybose. 1994 m. pasaulio jaunimo vicečempione tapo R. Garkauskaitė. 1996 m. XI pasaulio studentų čempionato dvejetų varžybose R. Garkauskaitė su K. Totilaitė užėmė 2 vietą. XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 m. Atlantoje, R. Garkauskaitė užėmė 17-32 vietą. XXVII olimpinėse žaidynėse, 2000 m. Sidnėjuje, R. Garkauskaitė su J. Prūsienė (dvejetas) užėmė 9-16 vietą. R. Garkauskaitė 2002 m. Europos čempionate užėmė 5-8 vietą. 3 kartus (2002-2004) Europos Nansy Evans taurės klubinių komandų varžybose (su Berlyno 3 B klubo komanda) užėmė 1 vietą. 2005 m. Europos klubų čempionų lygoje (su Mondeville klubo, Prancūzija, komanda) užėmė 3 vietą.

1991 m. specialiosiose olimpinėse žaidynėse Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) medalius laimėjo: A. Žitkevičius - aukso (vieneto ir vyrų dvejeto su R. Jasiulevičiumi) ir sidabro (mišriojo dvejeto su L. Urbonavičiūte), L. Urbonavičiūtė (su I. Valentaite) - bronzos, I. Valentaitė - aukso (tarp 11-15 m.

Dabartinė situacija ir iššūkiai

Šiuo metu Lietuvos stalo tenisui vadovauja Lietuvos stalo teniso asociacija (LSTA). LSTA prezidentė Inga Navickienė interviu LTOK žurnale „Olimpinė panorama“ paminėjo, kad po Rūtos Paškauskienės pasitraukimo iš didžiojo sporto, Lietuvos stalo tenisas liko be ryškaus lyderio. Viena pagrindinių priežasčių - didelė konkurencija ir finansinių galimybių trūkumas dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Vis dėlto, Inga Navickienė teigia, kad Kornelija Riliškytė yra aukšto lygio žaidėja, galinti tapti Europos čempionato prizininke dvejetų rungtyje. Šių metų Lietuvos čempionate vienetų varžybose nugalėjo Alfredas Udra ir Kornelija Riliškytė.

LSTA siekia, kad sportininkai jaustųsi gerbiami, laukiami ir mylimi, o jų nuomonė būtų svarbi. Po čempionatų atliekamos apklausos padeda tobulėti. Tačiau, pasak prezidentės, šiemet nepavyko suderinti datos su klubinėmis varžybomis užsienyje, todėl ne visi sportininkai galėjo dalyvauti čempionate.

Ateityje į aukštas vietas Europos ir pasaulio čempionatuose galėtų pretenduoti jaunieji talentai, tokie kaip Lukrecija Juchnaitė ir Ignas Šišanovas. Tačiau svarbu, kad paaugę ir subrendę sportininkai išlaikytų meistriškumą.

Kornelija ir Emilija Riliškytės buvo kandidatės į Paryžiaus olimpines žaidynes, tačiau dėl pasikeitusios sporto finansavimo sistemos nebegauna finansavimo pasirengimui. Kornelija nusprendė mokytis Vokietijoje, Brėmeno Jacobs universitete, kuriame sportininkams sudarytos puikios sąlygos. Ji žaidžia Vokietijos bundeslygoje ir dalyvaus tarptautinėse varžybose, tačiau tinkamam visapusiškam pasirengimui lėšų nepakanka.

Lietuvos vyrų ir moterų stalo teniso rinktinės tęsia kovą atrankos turnyre į Europos komandinį čempionatą. Paskutinis atrankos etapas vyks Kroatijoje, o patekti į finalą bus sunku.

Pastaruoju metu Lietuvoje sumažėjo tarptautinių stalo teniso varžybų. LSTA rengia Bronės Balaišienės mini jaunučių ir jaunučių pirmenybes bei Europos atrankos kvalifikacines varžybas. Tačiau dėl pasikeitusių tarptautinių varžybų reikalavimų, jose negalima skaičiuoti tarptautinio reitingo, kuris pritraukdavo žaidėjų iš kitų šalių.

Šalies stalo tenisui trūksta teisėjų pamainos ir parengto varžybų reglamento. Tačiau yra entuziastų, tokių kaip Šarūnas Stankevičius, kurie aktyviai įsitraukia į šią veiklą ir bando atlikti vyr. teisėjo pareigas.

Akmenės rajono indėlis į stalo teniso istoriją

Akmenės rajonas taip pat turi savo stalo teniso istoriją. Žaisti stalo tenisą Akmenės rajone pradėta 1935 m. Kultūros namų antrame aukšte buvo pastatytas stalo teniso stalas. 1947 m. stalas buvo pervežtas į Akmenės špitolę, kurioje buvo parapijos salė. 1952 metais įkurtame Naujosios Akmenės mieste vyko stalo teniso renginiai.

NAUJOSIOS AKMENĖS SPORTO RŪMAI, pastatyti 1973 m., šiuo metu yra rekonstruojami. 2016 metais parengtas sporto paskirties inžinerinio statinio V. Kudirkos g. projektas, kuris didžiąja dalimi buvo finansuotas Akmenės rajono savivaldybės lėšomis.

Akmenės rajono sporto centre futbolo skyrių lanko daugiau nei 80 vaikų iš viso rajono. 2019 m. Martynas pradėjo dirbti įstaigoje ir ugdo tris jaunųjų krepšininkų grupes.

Akmenės SC „Patriots” U-16 vaikinai ir merginos, besiruošdami naujiems MKL sezonams, rugpjūčio mėn. dalyvavo tarptautiniuose turnyruose. Merginos, turnyre Siguldoje (Latvija) tarp 4 komandų laimėjo 3 vietą, vaikinai turnyre Rakvere (Estija) tarp 8 komandų laimėjo 4 vietą.

Akmenės rajono sporto centras įgyvendindamas Akmenės rajono savivaldybės vaikų socializacijos (vasaros užimtumo) programos projektą „Vasarokime sportuodami“ rugpjūčio 17-21 dienomis stovyklavo prie Germanto ežero (Telšių r.).

Bronės Balaišienės atminimo turnyras

Bronė Vitartaitė-Balaišienė (1939-1957 m.) pelnė 27 aukso medalius Lietuvos čempionatuose, buvo daugkartinė Sovietų Sąjungos čempionė, treniravo Sovietų Sąjungos merginų ir suaugusiųjų rinktines. Tarp B. Balaišienės mokinių - vienintelė lietuvė pasaulio čempionė, Sovietų Sąjungos čempionė dukra Laima Balaišytė-Amelina, daugkartinis Lietuvos čempionas sūnus R.

Bronės Balaišienės garbei skirtas čempionatas pirmą kartą surengtas 1986 metais. Jame dalyvavo tik Vilniaus miesto moksleiviai. 2012-aisiais metais atgaivintas Bronei Balaišienei atminti turnyras trejus metus iš eilės buvo rengiamas Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje.

Šiame turnyre kasmet dalyvauja stalo tenisininkai iš 11 valstybių: Čekijos, Estijos, Latvijos, Olandijos, Švedijos, Ukrainos, Rusijos, Izraelio, Lenkijos, Anglijos ir Lietuvos.

tags: #estijos #stalo #teniso #zenkliukai