Olimpiados - tai ne tik sporto varžybos, bet ir svarbus kultūrinis bei meninis reiškinys, turintis gilias istorines šaknis. Nuo senovės Graikijos iki šių dienų olimpiados skatino kūrybiškumą, puoselėjo tautinę savimonę ir vienijo žmones iš įvairių pasaulio šalių. Šiame straipsnyje panagrinėsime olimpiadų istoriją, meno ir kultūros aspektus, atkreipdami dėmesį į Lietuvos mokinių indėlį į šį reiškinį.
Olimpiadų ištakos ir raida
Manoma, kad pirmosios sporto žaidynės Olimpijoje vyko 776 metais prieš Kristų. Vėliau jos kas ketverius metus rengtos Dzeuso garbei. Olimpinėse žaidynėse galėjo dalyvauti visi laisvi šalies piliečiai, tačiau moterų žaidynės rengtos atskirai - jos buvo skirtos deivei Herai. Atletai kovodavo bėgimo, šuolių į tolį, imtynių, bokso, disko metimo, pankrationo rungtyse. Jų nugalėtojai būdavo apdovanojami paskutinę žaidynių dieną specialios ceremonijos metu netoli Dzeuso šventyklos, vėliau garbinami ir apdainuojami. Olimpinių žaidynių tradicija tęsėsi iki 393 metų, kuomet, krikščionybę paskelbus vienintele Romos Imperijos religija, ši sporto šventė buvo uždrausta.
Pirmosios naujųjų laikų olimpinės žaidynės surengtos 1896 metais vasarą Atėnuose, Graikijoje, praėjus daugiau nei pusantro tūkstančio metų nuo jų uždraudimo Antikos laikais. Baronas Pierre'as de Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą.
Menas ir kultūra olimpiadose
Baronas Pierre'as de Coubertinas 1894 m. skyrė olimpinės varžybas ne tik fizinei atletikai, bet ir proto sportui - menams. 1912-1948 m. vykusiose olimpinėse žaidynėse buvo įtraukti meno konkursai. Buvo penkios menų kategorijos: architektūra, muzika, tapyba, skulptūra ir literatūra. Visi pateikti darbai „turi būti originalūs ir tiesiogiai įkvėpti sporto idėjos“. Kiekvienas iš penkių konkursų laureatų gavo olimpinį medalį.
Olimpinių žaidynių ugnis šiandien uždegama Olimpijoje, netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Olimpijoje esančiame muziejuje galima rasti ne tik Olimpiados istoriją bylojančių radinių, bet, svarbiausia, ypač gausią meno ir kultūros artefaktų iš priešistorinio, klasikinio ir romėninio laikotarpio kolekciją, įskaitant ir jau aprašytos šventyklos liudijimų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšininkų pasiekimai Barselonos olimpiadoje
Lietuvos mokinių dailės olimpiados
Lietuvoje kasmet vyksta Lietuvos mokinių dailės olimpiados (LMDO), skatinančios mokinius domėtis dailės menu, ugdytis kūrybinius gebėjimus ir giliau pažinti savo krašto kultūrą. Šios olimpiados - tai puiki galimybė jauniesiems talentams atsiskleisti, pasidalinti savo kūryba ir patobulinti savo įgūdžius.
Dailės olimpiada skatina mokinius ieškoti savo kūrybinio kelio ir ugdytis dailės raiškos gebėjimus, siūlo giliau pažinti savo krašto ir artimiausios aplinkos kultūrą, papročius ir jos ištakas. Olimpiados organizatoriai dalyviams linki įdomių ieškojimų, prasmingų atradimų ir kūrybinės sėkmės.
XXI Lietuvos mokinių dailės olimpiada
Balandžio 23-24 dienomis Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje vyko XXI Lietuvos mokinių dailės olimpiada. Šiemet olimpiados darbų tema - „Lietuvos dvarų istorijos“. Ji skiriama Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių minėjimui. Iš Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos šioje olimpiadoje dalyvavo devintokė Emilija Čypaitė. Ją ruošė dailės mokytoja Nomeda Saukienė.
Iš visos Lietuvos į trečiąjį etapą susirinko 72 8-12 klasių mokiniai. Temos buvo duotos keturios: „Didikų meilė ir neapykanta - ką mena dvaro sienos“, „Dvaro panorama iš paukščio skrydžio“, „Dvaras ir sukilimas“ bei „Dvaro kasdienybė“. Emilija Čypaitė rinkosi temą „Dvaro kasdienybė“ ir laimėjo pirmąją vietą.
Menotyrininkė Kristina Stančienė straipsnyje „Lietuvos dvarų istorijos mokinių akimis” rašo: „Olimpiados nugalėtoja - LR švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu apdovanota Emilija Čypaitė iš Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, kurią konkursui ruošė dailės mokytoja Nomeda Saukienė, nustebino ne tik komisiją, bet ir parodos žiūrovus puikiu, įtaigiu piešiniu, originaliu, nestandartiniu mąstymu. Ypač - žinant, kad ši mergaitė yra tik devintos klasės mokinė. Dvaro gyvenimą Emilija vaizduoja per išraiškingus gyvūnų „portretus“ - pro apgriuvusius dvarvietės pastatus risnoja avių banda, į žiūrovus išdidžiai atlošęs galvą žvelgia impozantiškas raguotis, vienas priešais kitą, tarsi dvikovoje, plasnoja naminiai paukščiai. Jos piešiniai kažkuo primena senųjų meistrų grafikos ir tapybos kūrinius - alegorijas, metaforas, kur kiekviena figūra yra ir paslėptos, plika akimi nematomos prasmės simbolis.“
Taip pat skaitykite: Prisiminimai apie Barselonos olimpiadą
XVII Lietuvos mokinių dailės olimpiada
Lietuvos 9 - 12 klasių mokiniai, kuriems artimas dailės menas, balandžio 21 - 22 dienomis susirinko į M.K. Čiurlionio mylėtą miestą - Druskininkus. Čia, „Ryto"gimnazijoje, vyko Lietuvos mokinių dailės olimpiada (LMDO). Šių metų dailės olimpiados tema - „M.K. Čiurlionis - nuo tradicijų iki modernizmo." 2011 m. olimpiadoje dalyvavo 66 mokiniai ir 56 juos ruošę mokytojai.
Antikos kultūros olimpiados
Kovo 18 - 19 dienomis Vilniaus universitete vyko antroji respublikinė Antikos kultūros ir pirmoji po dešimties metų pertraukos lotynų kalbos olimpiados, skirtos šalies 9-12 klasių bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams. Pagrindinis olimpiados tikslas - skatinti moksleivius domėtis antikos kultūra ir populiarinti klasikinį humanitarinį išsilavinimą.
Olimpiados atidarymas vyko VU Teatro salėje, kurioje vos tilpo visi olimpiados dalyviai; iš viso šiemet dalyvavo 181 devintų-dvyliktų klasių moksleivis iš 76 Lietuvos mokyklų, juos atlydėjo 73 mokytojai.
Mažosios Lietuvos kultūros palikimas
Mažosios Lietuvos istorinė praeitis ir kultūrinis palikimas turėjo neišmatuojamą įtaką Didžiosios Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Dailės olimpiada, skatindama mokinius ieškoti savo kūrybinio kelio ir ugdytis dailės raiškos gebėjimus, siūlo giliau pažinti savo kultūros šaknis, jos ištakas.
Mažojoje Lietuvoje iki XVIII a. pabaigos kultūrinis gyvenimas ir tautinė savimonė brendo ir plėtojosi kur kas anksčiau nei Didžiojoje Lietuvoje. Iki pat XX a. pradžios čia veikė lietuvininkų įvairios draugijos, aktyviai kovojusios prieš krašto germanizavimą. Mažosios Lietuvos lietuvių raštija padarė didelę įtaką lietuvių literatūrinės kalbos raidai.
Taip pat skaitykite: Rusijos ledo ritulio olimpiados apžvalga