Futbolas, dar vadinamas europietiškuoju futbolu, yra sportinis žaidimas, kuriame dvi komandos po 11 žaidėjų (įskaitant 1 vartininką) varžosi stačiakampėje aikštėje (100-110 × 64-75 m), stengdamosi įmušti kamuolį į 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartus. Žaidėjai kamuolį varo kojomis arba galva, o rankomis kamuolį gali liesti tik vartininkas baudos aikštelėje arba žaidėjai, išmesdami jį iš užribio. Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Rungtynės susideda iš dviejų kėlinių po 45 minutes su 15 minučių pertrauka.
Futbolo ištakos ir raida
Žaidimai, primenantys futbolą, buvo žinomi jau prieš kelis tūkstantmečius Kinijoje ir Egipte. Homeras Odisėjoje mini žaidimą su kamuoliu. Šiuolaikinio futbolo užuomazgos siekia 1857 m., kai Šefilde (Didžioji Britanija) buvo įkurtas pirmasis profesionalus futbolo klubas. 1863 m. Anglijoje buvo parengtos pirmosios futbolo taisyklės, o 1872 m. Glazge įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės tarp Škotijos ir Anglijos (0:0). Futbolas buvo įtrauktas į 1900 m. olimpinių žaidynių programą, o 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). Nuo 1930 m. rengiami pasaulio, o nuo 1960 m. - Europos futbolo čempionatai. 1954 m. įkurta Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA). Nuo 1955 m. rengiamos Europos čempionų taurės ir UEFA taurės varžybos.
Futbolas Lietuvoje: nuo pirmųjų komandų iki nepriklausomybės
Pirmąsias futbolo komandas Lietuvoje 1909 m. subūrė į Lietuvą grįžęs Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kurias 10:5 laimėjo vilniečiai. 1919 m. įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės (4:2 laimėjo LSS). 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) priimta į FIFA, pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“. 1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris sistemos. 1937 m. sudarytas detalus 3 metų futbolo plėtros planas. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, čempionatas liko nebaigtas.
Lietuvos futbolas sovietmečiu
SSRS okupacijos metais kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, o klubų pavadinimai buvo pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo, buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės su vokiečių karių komandomis. 1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (Tiesos taurės) futbolo varžybas. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą, pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių. 1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga.
Lietuvos futbolas atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas. 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos, įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 m. - paplūdimio futbolo čempionatas.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Vaikų ir jaunimo futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 m. - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla, 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija, 2003 m. - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus „Elektronas“ 4:1 nugalėjo Kauno „Atletą“). FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą 1972 m., o nuo 1991 m. vyksta pasaulio čempionatai.
Lietuvos futbolininkai SSRS varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus „Dinamo“. 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate. 1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate. 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo Estiją, pralaimėjo Maskvai, dar kartą įveikė Estiją, bet pralaimėjo Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą „Draugystė“ laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“. 1977 m. Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais. 1979 m. Vilniaus „Žalgiris“ SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą. 1982 m. „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą. 1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė.
Europos futbolo čempionatai: atrankos ypatumai ir dalyviai
Europos futbolo čempionatai (EURO) - tai varžybos, kuriose dalyvauja visų UEFA priklausančių šalių futbolo rinktinės. Pirmasis čempionatas, tuomet vadintas Europos tautų taure, įvyko 1960 m. Atrankos varžybose dalyvavo 17 šalių futbolo rinktinės, o finaliniame turnyre žaidė tik keturios komandos - tokia sistema išliko iki 1976 m. Nuo 1980 m. finaliniame turnyre žaidė 8 komandos, o nuo 1996 m. - 16. 2020 m. Europos futbolo čempionate (EURO 2020) dalyvavo 24 komandos.
Atrankos į Europos čempionatus procesas nuolat kinta, siekiant užtikrinti kuo didesnį konkurencingumą ir atspindėti kintantį futbolo pasaulio peizažą. Atrankos varžybose dalyvauja visos UEFA priklausančios šalys, išskyrus tuos atvejus, kai čempionato šeimininkė automatiškai patenka į finalinį etapą. Komandos suskirstomos į grupes, kuriose varžosi tarpusavyje, siekdamos užimti aukščiausias vietas ir užsitikrinti kelialapį į čempionatą.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Futbolo čempionatas 2022 Katare
2022 metais Katare vykęs pasaulio futbolo čempionatas jau buvo 22-asis. Pasaulio čempionato atrankoje dalyvauja valstybės priklausančios tarptautinei futbolo federacijai FIFA. Dalyvių skaičius yra kintantis - apie 200. Europai skirta 13 vietų, Afrikai - 5, Azijai - 4 arba 5, Pietų Amerikai - 4 arba 5, Šiaurės, Centrinei Amerikai ir Karibų šalims - 3 arba 4, Okeanijai - 0 arba 1. Europos atrankos turnyre dėl 13 kelialapių varžosi 55 komandos. Jos suskirstytos į 10 grupių (penkiose grupėse - po 5 komandas, kitose penkiose grupėse - po 6 komandas). Grupių rungtynės bus žaidžiamos per keturis atrankos langus. Grupių nugalėtojos iškovos tiesioginius kelialapius į pasaulio pirmenybes, antrąją vietą grupėse užimsiančios komandos pateks į antrąjį atrankos etapą.
Įdomūs faktai apie Europos futbolo čempionatus
- Trys rinktinės yra laimėjusios po tris čempionatus: Vokietija (1972, 1980, 1996) ir Ispanija (1964, 2008, 2012).
- Ispanijai vieninteliai pavyko laimėti du čempionatus iš eilės (2008 ir 2012 m.).
- Vokietija pagal iškovotus medalius gerokai lenkia kitas šalis: 3 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos medalius.
- 19 šalių niekada nėra dalyvavusios Europos pirmenybėse, tarp jų - ir Lietuva.
- Krištianas Ronaldas yra sužaidęs daugiausiai rungtynių (26) ir įmušęs daugiausiai įvarčių (14) Europos čempionatuose.
- Rezultatyviausios rungtynės sužaistos 1960 m., kai Jugoslavija 5:4 įveikė Prancūziją.
Lietuvos rinktinės kelias į Europos čempionatus
Lietuvos rinktinė dar nėra dalyvavusi Europos futbolo čempionato finaliniame etape. Nepaisant to, Lietuvos futbolininkai nuolat dalyvauja atrankos varžybose, siekdami iškovoti kelialapį į prestižinį turnyrą.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
tags: #europos #atrankos #futbolo #rezultatai