Slovėnija, nedidelė šalis prie Alpių, pasiekė neregėtą aukštumą krepšinyje, triumfuodama Europos vyrų krepšinio čempionate. Ši pergalė ne tik įrašė Slovėnijos vardą į istoriją, bet ir atskleidė ilgo ir sunkaus kelio, kupino iššūkių ir triumfų, svarbą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Slovėnijos krepšinio istoriją, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant įspūdinga pergale Europos čempionate.
Pirmieji žingsniai Europos krepšinio pirmenybėse
Europos vyrų krepšinio čempionatų karuselė ėmė suktis 1935 m., kai pirmosios pirmenybės įvyko Šveicarijoje, Ženevos mieste. Jame pergalę šventė Latvijos komanda, finale rezultatu 24:18 įveikusi Ispaniją. Lietuva tąsyk Europos pirmenybėse dar nedalyvavo, o štai 1937 m. Rygoje vykusiame antrajame Europos čempionate debiutavo ir iškart pelnė aukščiausius apdovanojimus - finale mūsų krepšininkai rezultatu 24:23 įveikė italus. Trečiasis, 1939-ųjų, Europos krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje.
Lietuvos krepšinio triumfas: įkvėpimas Slovėnijai
Lietuvos krepšininkai iš Rygos grįžo namo triumfuodami. Geležinkelio stotyse nuo Joniškio iki pat Kauno juos pasitiko minios žmonių, o ties laikinąja sostine skraidė karo lėktuvai, iš jų buvo barstomos gėlės. Komandos vadovas, buvęs Lietuvos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, medicinos mokslų daktaras Antanas Jurgelionis iškilmingų sutiktuvių metu Kaune sakė: „Pergalė nuaidėjo visoje Europoje ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį.“ Šie žodžiai buvo išties pranašiški. Baimintasi incidentųTarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko.
Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (jie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų). Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo. Štai laikraštis „XX amžius“ gegužės 20 d. rašė (tekstas sutrumpintas): „Europos krepšinio pirmenybės - pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime. Mūsų visų pareiga, kad visi mūsų brangieji svečiai krepšininkai būtų patenkinti mūsų draugiškumu ir džentelmeniškumu. Kiekvienas mūsų žemėje turi patirti daug gero ir nieko blogo. Sportas visas tautas turi artinti, bet ne išskirti. Tarp mūsų brangiųjų svečių matysime ir žmones tos valstybės, su kuria ilgą laiką neturėjome normalių santykių. Mumyse neturi būti jokios neapykantos tos tautos svečiams. Nuoširdumas visiems turi būti vienodas, nes visi mūsų svečiai yra mūsų pačių kviesti. Mes tikime, kad lietuviai moka skirti sportą nuo politikos ir nė vieno iš jų neapvilsׅ.“„Latviai daug rimtesni“Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiaisׅ“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Čempionate teisėjavo arbitrai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vengrijos. Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.
Gegužės 22 d. numeryje „XX amžius“ pateikė gana išsamų reportažą apie čempionato atidarymą (tekstas sutrumpintas): „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai. Alytaus gimnazijos mergaitės šoka „Kepurinę“. Muziką armonika išpildo viena iš pačių šokėjų. Toliau „Rugelius“ šoka Kaišiadorių gimnazija, „Kepurinę“ - Utenos gimnazija, „Dvylekį Jonelį“ - Skuodo gimnazija, „Pipirinį“ - Kauno VI gimnazija, „Sadutę“ - Biržų gimnazija ir stilizuotą polką - Ukmergės gimnazija. Labai susišokusios pasirodo skuodiškės, o geriausiai patinka publikai ir ypač užsieniečiams krepšininkams stilizuota polka.“Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1. Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
Slovėnijos kelias į viršūnę
Nors Slovėnija neturi tokios gilios krepšinio istorijos kaip Lietuva ar kitos Europos šalys, per pastaruosius dešimtmečius šalis padarė didelę pažangą. Jaunų talentų ugdymas, profesionalus trenerių darbas ir aistra krepšiniui leido Slovėnijai tapti viena stipriausių krepšinio valstybių Europoje.
Lemiamas Europos čempionatas
Europos krepšinio čempionatas tapo kulminacija ilgų metų darbo ir pastangų. Slovėnijos rinktinė, vedama patyrusio Gorano Dragičiaus ir jaunosios žvaigždės Lukos Dončičiaus, demonstravo įspūdingą žaidimą ir nugalėjo visus varžovus.
Finalo akimirka
Finalinėje kovoje Slovėnija susitiko su stipria Serbijos rinktine. Nors serbai turėjo daug talentingų žaidėjų, slovėnai parodė didesnį norą laimėti ir triumfavo rezultatu 93:85. Goranas Dragičius pelnė 35 taškus ir buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Slovėnijos čempionų kelias
Stambule sekmadienį apdovanojant Europos vyrų krepšinio čempionato prizininkus du trečdaliai garbės pakylos buvo tokie patys kaip pernai per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes: sidabro medalius vėl iškovojo Serbijos rinktinė, bronzos apdovanojimai dar kartą buvo įteikti Ispanijos komandai. Pasikeitė tik čempionai. Olimpiniame turnyre triumfavusi JAV rinktinė žaisti Senojo žemyno čempionate, suprantama, negalėjo, o į neregėtas aukštumas pakilo Slovėnijos krepšininkai. Dviejų žvaigždžių komandaPer dvejas paskutines Europos pirmenybių rungtynes Slovėnijos rinktinė parklupdė abi olimpines prizininkes. Ketvirtadienį pusfinalyje slovėnai įveikė žemyno čempionės vardą ginančią Ispanijos komandą 92:72, o sekmadienį finale nugalėjo ir Serbijos ekipą 93:85. Į Slovėniją atkeliavo pirmieji istorijoje didžiųjų krepšinio turnyrų medaliai, už kuriuos nedidelė Alpių valstybė labiausiai dėkojo dviem ryškiausioms žvaigždėms: komandos kapitonui Goranui Dragičiui ir 18-mečiam krepšinio vunderkindui Lukai Dončičiui. Abu Slovėnijos rinktinės lyderiai buvo išrinkti į turnyro geriausių krepšininkų penketą. Bet naudingiausio žaidėjo prizas buvo tik vienas, ir jis atsidūrė finale 35 taškus įmetusio G.Dragičiaus rankose.
„Buvo daug didvyrių, kurie atliko savo darbą tada, kai labiausiai reikėjo. Laimėjo kolektyvas, kuris turi du neįtikėtinus žaidėjus. Būtų geriausia, jei jie abu būtų gavę naudingiausio krepšininko prizą, bet G.Dragičius finale atliko svarbiausią vaidmenį. Todėl sąžininga, kad jam atiteko naudingiausiojo vardas“, - su tokiu sprendimu sutiko legendinis Slovėnijos krepšinio treneris Zmago Sagadinas, kurio komentarą po finalo išspausdino dienraštis „Delo“. Dienraštis „Večer“ smulkiai aprašė, kodėl naudingiausiojo prizą privalėjo gauti ne kas nors kitas, o G.Dragičius: „Per pertraukėlę po pirmojo kėlinio šokėjos aikštėje atliko choreografiją pagal dainą „Na Roblek“. Tribūnos pašėlo, G.Dragičius - taip pat. Jis sugriebė kamuolį ir per tą kėlinį pelnė 20 taškų. Taip, 20 taškų! Jei kas nors nežino, kodėl jis sudarė 70 mln. dolerių vertės sutartį, dabar tegul žino. „M-V-P!“ (naudingiausias žaidėjas. - Red.) - jam skandavo žaliai vilkintys sirgaliai (tik jo tėvas Marinko vilkėjo baltus marškinėlius), kurie jau įvardijo naudingiausią turnyro žaidėją. Suprantama, jam padėjo ir kiti. L.Dončičius pataikė tokį metimą, kad Aleksandaras Džordževičius turėjo prašyti minutės pertraukėlės, Klemenas Prepeličius spindėjo taip, kaip metalas, kuris laukė čempionų šalia aikštės.“ O sporto dienraštis „Ekipa“ nedaugžodžiavo: „G.Dragičius - Slovėnijos Dievas!“
G.Dragičius ir L.Dončičius per pustrečios savaitės rezervavo sau vietas Slovėnijos dienraščių viršeliuose. Tačiau didvyrių naujųjų Europos čempionų komandoje buvo kur kas daugiau. „Goranas ir Luka dirbo fenomenaliai. Jiedu buvo lyg vienas, nepavydėjo vienas kitam. Puikiai darbą atliko ir treneris Igoras Kokoškovas, kuris paskirstė jiems vaidmenis, - įspūdžiais dalijosi Z.Sagadinas. - Europos čempionų vardą nulėmė antroji linija. G.Dragičius ir L.Dončičius spindėjo visą turnyrą. Bet negalime neįvertinti K.Prepeličiaus, Jakos Blažičiaus, Anthony Randolpho, Gašperio Vidmaro, Aleksejaus Nikoličiaus.“ Su kukliu „Levallois“ klubu sutartį sudaręs 24-erių K.Prepeličius tapo didžiausiu čempionato atradimu. Per lemiamas rungtynes jis ne tik atliko svarbiausias užduotis gindamasis, bet ir išsaugojo jėgų puolimui. Kai finalo rungtynių trečiojo kėlinio pabaigoje čiurną susižeidė ir aikštę paliko L.Dončičius, o G.Dragičiui varžovų krepšys visiškai užsirišo (ryškiausia slovėnų žvaigždė ketvirtajame ketvirtyje nepelnė nė taško), K.Prepeličius perėmė ir puolimo lyderio vaidmenį. Jis įmetė 21 tašką ir buvo antras pagal rezultatyvumą čempionų žaidėjas.
Garsiausias Slovėnijos krepšinio specialistas Z.Sagadinas, kuris yra dirbęs ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube, neabejojo, kad jo tautiečių pergalė visiškai pelnyta: „Slovėnija buvo verta čempionės vardo, ji visą turnyrą nuėjo be pralaimėjimo. Parodėme visapusišką krepšinį, kuris ir malonus žiūrėti, ir pergalingas. Buvome greiti, lankstūs, sumanūs ir tikslūs, taikliai mėtėme ir gerai varėmės kamuolį, kartu mus puošė komandos ryšiai. Mūsų žaidimas buvo puikus, toks krepšinis visiems patinka. Slovėnijos pergalė rodo kryptį, kuria turi eiti šiuolaikinis krepšinis.“ Vos spėjęs pasidžiaugti aukso medaliais Z.Sagadinas iškart pabandė pažvelgti į ateitį: „Tikiuosi, kad pasaka nesibaigs. Europos čempionų vardas yra atlygis visiems, kurie prisidėjo prie Slovėnijos krepšinio pastaruosius dešimt metų. Labai norime, kad ši pergalė sužadintų klubų atgimimą, tikiuosi, kad daugiau vaikų ateis į krepšinio treniruotes, kad į krepšinį vėl atsigręš rėmėjai. Ši pergalė - tai įrodymas, kad galime padaryti viską. Neturime brangiausių Europos žaidėjų, bet esame geriausi.“
Slovėnija: šalis, kuri myli krepšinį
Slovėnija yra maža, bet labai sportiška šalis. Krepšinis čia yra viena populiariausių sporto šakų, todėl nenuostabu, kad slovėnai pasiekė tokių aukštų rezultatų. Šalies krepšinio infrastruktūra, talentingų žaidėjų ugdymas ir aistra krepšiniui leido Slovėnijai tapti viena stipriausių krepšinio valstybių Europoje.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
Slovėnijos geografija ir demografija
Slovėnijoje 2017 m. pradžioje gyveno vos 2,07 mln. gyventojų. Tai mažiausia Europos krepšinio čempionatą laimėjusi valstybė nuo pat 1935 m., kai triumfavo Latvija: tuo metu šioje šalyje gyveno apie 1,47 mln. Tačiau gyvenama ji tankiai. Slovėnijos teritorija (kiek daugiau negu 20 tūkst. kv. Slovėnų tautybės žmonės sudaro apie 83 proc. Slovėnijos gyventojų. Pagal šį rodiklį šalį galima lyginti su Lietuva: lietuviai sudaro apie 84 proc. Lietuvos gyventojų.
Manantiems, kad Lietuva turi mažai pajūrio, vertėtų nuvykti į Slovėniją. Kaip ir Lietuva, Slovėnija turi pajūrio juostą, bet ji netgi dar trumpesnė negu Lietuvos - yra vos 47 km. Slovėnijos teritorija kalnuota - 90 proc. jos yra didesniame negu 300 m aukštyje. Aukščiausias šalies kalnas yra Triglavas, jo aukštis yra 2863 m. Miškai apima apie 58 proc. Slovėnijos teritorijos - tai trečia pagal miškingumą ES valstybė. Slovėnija yra viena iš labiausiai aplinka besirūpinančių pasaulio valstybių: daugiau negu 50 proc. Slovėnijos žaliųjų teritorijų yra saugomos valstybės. Pagal Jeilio universiteto sudarytą tarptautinį indeksą, Slovėnija užima penktą vietą pasaulyje pagal rūpinimąsi aplinkos apsauga. Didžiausiame Slovėnijos mieste - sostinėje Liublianoje - gyvena apie 235 tūkst. gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Mariboras - 136 tūkst. Slovėnija ribojasi su Italija, Austrija, Vengrija ir Kroatija.
Istoriniai ryšiai su Lietuva
Tarp Slovėnijos ir Lietuvos istorijos galima rasti daug panašumų, ypač XIX-XX a. Kaip ir lietuviai, slovėnai ilgą laiką buvo valdomi imperijų. Kol Lietuva priklausė SSRS, Slovėnija priklausė Jugoslavijai: nors Slovėnijos situacija buvo gerokai geresnė negu Lietuvos, daugelio slovėnų ji netenkino. Tiesa, skirtingai negu Lietuva, iki XX a. Slovėnija nepriklausomybės neturėjo. Teritorija, kurioje plyti dabartinė Slovėnija, istorijoje buvo pavaldi įvairioms valstybėms ir imperijoms. Vėliau Slovėnijos teritorija priklausė Šventajai Romos imperijai ir ją sudarė keletas kunigaikštysčių. Nuo XIV a. slovėnų apgyvendintos žemės priklausė Habsburgų imperijai, o 1867 m. Manoma, kad slovėnai kaip atskira etninė grupė galutinai susiformavo XVI a. Slovėnijos elitas buvo didele dalimi germanizuotas, tačiau jos valstiečiai išlaikė slovėnų kalbą ir kultūrą. Pirmoji knyga slovėnų kalba buvo išspausdinta 1550 m. - vos trimis metais vėliau negu pirmoji lietuviška knyga. XIX a. visoje Europoje stiprėjant nacionalizmui, Slovėnijoje taip pat išaugo susidomėjimas slovėnų kalba ir kultūra, šalies gyventojai ėmė didžiuotis savo tapatybe. Ėmė plisti dvi skirtingos nacionalizmo idėjos. Kitos - jugoslavizmo - idėjos šalininkai teigė, kad visi pietų slavai - serbai, kroatai, slovėnai, bosniai, juodkalniečiai, makedonai ir bulgarai - turi susivienyti į vieną didelę valstybę. 1918 m. antrosios idėjos šalininkai triumfavo: slovėnai, serbai ir kroatai, kuriuos anksčiau valdė Austrijos-Vengrijos imperija, susivienijo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę su centru Belgrade. 1929 m. Vis dėlto daugelio slovėnų situacija valstybėje galiausiai ėmė netenkinti. Naujosios valstybės centras buvo Belgrade, o valstybės administracijoje gausiausia etninė grupė Jugoslavijoje - serbai - užėmė dominuojantį vaidmenį. Slovėnai ir kroatai ėmė jaustis nustumti į šalį. Per II pasaulinį karą Slovėnijos teritoriją okupavo ir pasidalino Vokietija, Italija ir Vengrija. Jų, panašiai kaip tarpukariu, netenkino tai, kad slovėnų pinigais didele dalimi buvo išlaikomi gerokai skurdesni pietiniai šalies regionai. Nors slovėnai sudarė mažiau negu dešimtadalį Jugoslavijos gyventojų, Slovėnijos teritorijoje buvo sukuriama apie 25 proc. Pirmieji demokratiški rinkimai Slovėnijoje įvyko 1990 m. balandį, triumfavo už šalies nepriklausomybę pasisakę kandidatai. 1990 m. gruodį referendumo metu apie 88 proc. Nepriklausomybę Slovėnija paskelbė 1991 m. birželio 25 d. Karo metu žuvo 76 žmonės, tai buvo pirmasis karas Europoje nuo II pasaulinio karo. Tačiau slovėnai sėkmingai atsilaikė ir galiausiai Jugoslavija pripažino Slovėnijos nepriklausomybę bei dar nesibaigus 1991 m. O antrąja valstybe, pripažinusia Slovėnijos nepriklausomybę, tapo Lietuva. Tai ji padarė 1991 m. Skirtingai negu daugelis kitų socializmo atsisakiusių valstybių, Slovėnija stengėsi prie rinkos ekonomikos pereiti lėtai, žingsnis po žingsnio, be to, dar socializmo laikais ji buvo daug laisvesnė negu SSRS okupuotos valstybės. Todėl sukrėtimų, patirtų daugelio posovietinių šalių, Slovėnija didele dalimi išvengė. Prie NATO ir ES Slovėnija prisijungė tais pačiais metais, kaip ir Lietuva - 2004 m. Užtat prie euro zonos ši valstybė prisijungė gerokai anksčiau - jau 2007 m. O 2010 m. Slovėnija išlieka ekonomiškai stipriausia valstybė iš buvusių Jugoslavijos šalių. 2016 m. Slovėnijos BVP vienam žmogui siekė 83 proc. Europos Sąjungos vidurkio (palyginimui, Lietuvos BVP vienam žmogui siekė 75 proc. Vis dėlto ir šioje šalyje ne viskas yra tobula. Slovėnijos politiką 2012-2013 m. Šios religijos, kuri pagal oficialų sekėjų skaičių dabar yra penkta šalyje, sekėjai ilgą laiką kiekvieną trečiadienį per „zombių mišias“ skambindavo ir barškindavo keptuvėmis, varpeliais ir puodais priešais parlamentą - „korupcijos šventovę“. Taip jie pasisakė prieš kyšininkavimą. Beje, per pirmąjį 2017 m. pusmetį Slovėniją aplankė 15 proc. daugiau turistų negu tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu. Tai siejama su… JAV prezidento rinkimais.