Įvadas
1938 m. pasaulio futbolo čempionatas, vykęs Prancūzijoje, buvo paskutinis didelis futbolo turnyras prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šis čempionatas vyko sudėtingu politiniu laikotarpiu, kai Europa balansavo ant karo slenksčio. Šiame straipsnyje apžvelgsime šio čempionato istoriją, svarbiausius įvykius ir kontekstą.
Politinis kontekstas
Prieš pat čempionatą politinė situacija Europoje buvo itin įtempta. 1934 m. Italijoje ir 1936 m. Vokietijoje vykę sporto renginiai buvo panaudoti kaip fašistinės ir nacistinės propagandos priemonės. FIFA vadovai turėjo būti ypač diplomatiški renkant 1938 m. čempionato šeimininkus.
Šeimininko pasirinkimas
Argentina tikėjosi tapti čempionato šeimininke, nes buvo laikomasi principo, kad čempionato vieta kas ketveri metai turėtų keistis tarp Pietų Amerikos ir Europos. Tačiau FIFA išsigando problemų, susijusių su dideliais atstumais tarp žemynų, panašiai kaip nutiko Urugvajuje. Tuo metu FIFA priklausė 57 šalys, dauguma jų - iš Europos, todėl buvo nuspręsta, kad čempionatas vyks Europoje, o garbė atiteko Prancūzijai. Argentinos atstovai įsižeidė, kad jie nebuvo paskirti čempionato šeimininkais, todėl neatvyko į turnyrą.
Dalyvaujančios komandos
Šiame pasaulio čempionate turėjo dalyvauti 16 rinktinių, tačiau Austrija, aneksavus Vokietijai, buvo priversta pasitraukti iš turnyro dar prieš jam prasidedant. Pietų Amerikai atstovavo tik Brazilija, nes Argentina ir Urugvajus boikotavo čempionatą.
Turnyro formatas ir eiga
Turnyro sistema buvo tokia pati kaip ir 1934 m. čempionate Italijoje - atkrintamosios varžybos. Pirmasis etapas buvo labai įtemptas, net penkios iš šešių rungtynių pareikalavo pridėtinio laiko arba pakartotinių rungtynių.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Svarbios rungtynės
- Italija - Norvegija: Šiose rungtynėse italai vos neiškrito iš tolimesnių kovų, kai norvegų įvartis rungtynių pabaigoje buvo neįskaitytas dėl nuošalės.
- Brazilija - Lenkija: Brazilija įveikė Lenkiją rezultatu 6-5. Brazilas Leonidas ir lenkas Ernestas Wilimowskis pelnė net po 4 įvarčius.
- Italija - Brazilija: Italai pateko į finalą įveikę brazilus rezultatu 2-1. Brazilai labai netikėtai į aikštę neišleido rezultatyviausio čempionato žaidėjo Leonido, mat jie norėjo jį patausoti finalui, į kurį brazilai deja taip ir nepateko.
Rungtynės dėl trečios vietos
Rungtynėse dėl 3 vietos, kuriose susitiko Brazilija prieš Švediją, į Brazilijos rinktinės sudetį grįžo puolėjas Leonidas, ir brazilai šiose rungtynėse rezultatu 4-2 įveikė Švediją.
Finalas
Finalas vyko "Colombes" stadione Paryžiuje. Vittorio Pozzo vadovaujama Italijos rinktinė greitai įsiveržė į priekį, tačiau vengrai rezultatą išlygino per 2 minutes. Italai ir vėl įsiveržė į priekį gana greitai, taigi rezultatas pasibaigus pirmajam kėliniui buvo 3-1 italų naudai. Vengrijos rinktinei antrajame kėlinyje taip ir nepavyko atsitiesti - nors vengrai dar pelnė vieną įvartį, į jį netrukus atsakė italų žvaigždė Silvio Piola, kuris įmušė ketvirtą kartą - rungtynės baigėsi rezulatatu 4-2 italų naudai.
Italijos triumfas
Vittorio Pozzo vadovaujama Italijos rinktinė finale nugalėjo Vengriją rezultatu 4-2 ir antrą kartą iš eilės tapo pasaulio čempionais. Tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kuris nutraukė tarptautinį futbolą ilgam laikui.
Europos komandų dominavimas
1938 m. čempionatas parodė Europos futbolo stiprumą. Nors Pietų Amerika turėjo stiprių komandų, tačiau dėl įvairių priežasčių (boikotai, logistika) jų dalyvavimas buvo ribotas. Europos komandos išnaudojo šią situaciją ir dominavo turnyre.
Futbolas ir politika
Kaip minėta, 1938 m. čempionatas vyko politiškai įtemptu laikotarpiu. Sportas, ypač futbolas, dažnai buvo naudojamas kaip politinė priemonė. Italijos ir Vokietijos pavyzdžiai rodo, kaip diktatoriai bandė pasinaudoti sporto renginiais savo propagandai.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Pasaulio čempionatų istorija: Europos ir Pietų Amerikos konkurencija
1930 m. į pirmąjį čempionatą nuvyko tik keturios Europos ekipos. Nuo to laiko ne kartą keitėsi varžybų sistema, augo komandų skaičius. Pietų Amerikoje čempionatas nevyko nuo 1978 m. Per tris su puse dešimtmečio rinktinės pradėjo skirti daug daugiau dėmesio pasirengimui, aklimatizacijai, maitinimui.
Europos komandų laimėjimai pasaulio čempionatuose
- 1930 m.
- 1934 m.
- 1938 m.
- 1950 m.
- 1954 m.
- 1958 m.
- 1962 m.
- 1966 m.
- 1970 m.
- 1974 m.
- 1978 m.
- 1982 m.
- 1986 m.
- 1990 m.
- 1994 m.
- 1998 m.
- 2002 m.
- 2006 m.
- 2010 m.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
tags: #europos #futbolo #cempionatas #1938