Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka, turinti apie 2,4 milijardo gerbėjų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio istoriją, rinktinės narių skaičių, svarbiausius pasiekimus ir žymiausius žaidėjus.
Krepšinio Pradžia ir Populiarumas
Krepšinis laikomas jauna sporto šaka, išrasta kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais. Tiesa, krepšinis gyvuoja kiek daugiau nei 130 metų. Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir žinoma Lietuvoje. Kadangi tai jauna sporto šaka , tad galima teigti vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais ir kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį.
Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką.
Lietuvos Krepšinio Istorijos Pradžia
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Iki 1934 metų Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Kūno Kultūros Rūmų Statyba
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kauno Sporto Halės Statyba Europos Čempionatui
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Antras Pasaulinis Karas ir Krepšinio Stagnacija
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
Tarybų Sąjungos Čempiono Titulas
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Rinktinės Atgimimas
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Aukštai Šoksi - Žemai Krisi
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - Olimpiniai Sugrįžimo į Krepšinio Elitą Metai
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
2003 Metų Amerikietiški Kalneliai
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 Metų Europos Čempionatas
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas
2006 Metai Pasaulio Čempionatas
2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 Europos Krepšinio Čempionatas
2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 Metų Olimpiada
2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 Metų Katastrofa
2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais.
Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
Pasiruošimas 2011 Europos Vyrų Krepšinio Čempionatui
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą.
Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 Metų Olimpiada
2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
2016 Metų Olimpiada
2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 Pandemijos Metai
2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 Europos Čempionatas
2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Krepšinis Lietuvoje ir Moterų Krepšinio Rinktinė
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą.
Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Lietuvos Jaunimo Rinktinė
O ką iškovojo Lietuvos jaunimo rinktinės?
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
- Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai.
- Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai.
- Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai.
- Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės.
- Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Tarybų Sąjungos laikais, Lietuvos klubinį krepšinį atstovavo Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Statyba“, Vilniaus „Kibirkštis“ (moterų komanda). Kaip minėjome aukščiau, iškovojus nepriklausomybę Lietuvos krepšinis merdėjo. Ankstesniame straipsnyje esame minėję, jog visiškai nebuvo net aiškios čempionato sistemos, komandos buvo praktiškai mėgėjiško lygio. Š. Marčiulionio dėka, įkūrus LKL į čempionatą grįžo aiškumas, profesionalu…
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. su Latvijos rinktine. Jau esu ankščiau rašęs, kad apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Kas buvo Steponas Darius?
Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Tai gi, į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Sportinė Veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
- Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
- Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos Stepono Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
- Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
- Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Lietuvos Rinktinės Dalyvavimas Svarbiausiuose Turnyruose ir Pasiekimai
Apie Lietuvos rinktinės žaistų rungtynių, tiek oficialių, tiek ir draugiškų mačų rezultatus, statistiką ir atstovavusius žaidėjus jau aprašiau kitose kategorijose. Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose.
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
- 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
- 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
- 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
- 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
- 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
- 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
- 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
- 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
- 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
- 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
- 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
- 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
- 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
- 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).
#