Įvadas
Gimnastika - tai sporto šaka, apimanti įvairias disciplinas, nuo sportinės iki meninės gimnastikos, aerobikos ir gimnastikos visiems. Šiame straipsnyje aptariama Europos gimnastikos sąjunga (UEG), jos istorija, veikla ir Lietuvos indėlis į šią organizaciją ir gimnastikos sportą.
Gimnastikos ištakos ir raida
Sportinė gimnastika, kaip šiuolaikinė sporto šaka, susiformavo iš bendrosios gimnastikos prieš 100-120 metų. Ypač svarbus vaidmuo teko vokiečių (Turnen), čekų (Sakalų) ir švedų (P. ir J. Lingu) nacionalinės gimnastikos sistemoms. 1881 m. buvo įkurta Europos gimnastikos federacija (pranc. Fédération Européenne de Gymnastique, FEG), kuri 1921 m. tapo Tarptautine gimnastikos federacija (pranc. Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), kai prie jos prisijungė ne Europos šalių federacijos. 1982 m. įkurta Europos gimnastikos sąjunga (pranc. Union Européenne de Gymnastique, UEG).
Gimnastikos disciplinos
- Sportinė gimnastika: Apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Moterys atlieka atraminius šuolius per 120 cm aukščio stalą, pratimus ant įvairiaaukščių lygiagrečių, ant buomo ir laisvuosius pratimus ant 12 × 12 m kilimo. Vyrai atlieka laisvuosius pratimus ant tokio pat kilimo, pratimus ant arklio su rankenomis, ant žiedų, atraminius šuolius per 135 cm aukščio stalą, pratimus ant lygiagrečių ir skersinio.
- Meninė gimnastika: Sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką.
- Aerobinė gimnastika: Sporto šaka, kilusi iš tradicinių aerobikos užsiėmimų, apimanti sudėtingus, didelio intensyvumo judesius pagal muziką.
- Sportinė akrobatika: Fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas.
- Šuoliai ant batuto ir akrobatinio takelio: Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuoliai ant akrobatinio takelio - tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų.
- Gimnastika visiems: Fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui.
Europos Gimnastikos Sąjunga (UEG)
1982 m. įkurta Europos gimnastikos sąjunga (pranc. Union Européenne de Gymnastique, UEG) vienija Europos šalių gimnastikos federacijas. 2008 m. ji turėjo 47 šalis nares. UEG organizuoja Europos gimnastikos čempionatus įvairiose disciplinose.
UEG veikla
UEG veikla apima gimnastikos populiarinimą, varžybų organizavimą, trenerių ir teisėjų kvalifikacijos kėlimą, taip pat bendradarbiavimą su kitomis sporto organizacijomis. UEG siekia užtikrinti, kad gimnastika būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties.
Lietuvos indėlis į gimnastiką
Lietuvoje gimnastikos ištakos siekia XX a. pradžią.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Lietuvos gimnastikos istorija
Pirmosios sporto organizacijos, pradėjusios aktyviai propaguoti gimnastikos pratimus Lietuvoje, buvo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922 m. Šios organizacijos vienas pagrindinių tikslų buvo harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir galimai dvasios pajėgas, atnaujinant mūsų tautiškąjį sportą. Vienas šios organizacijos kūrėjų K. Dineika propagavo racionalinę kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus.
1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų. 1946 m. įkurta pirmoji gimnastikos sekcija Lietuvos kūno kultūros institute, o 1947 m. įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas.
Žymūs Lietuvos gimnastai ir treneriai
Lietuva gali pasigirti talentingais gimnastais ir treneriais, kurie garsino šalies vardą tarptautinėse varžybose:
- Danutė Kutkaitė: 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė.
- Romualdas Tvorogalas: 2019 m. II Europos žaidynių čempionas, 2020 m. Europos čempionato pratimų ant skersinio rungties nugalėtojas.
- Igoris Lebedevas: 1982 m. SSRS laisvųjų pratimų čempionas.
- Linas Gaveika: 2004 m. Europos čempionato pratimų ant skersinio rungties šeštos vietos laimėtojas.
- Sergejus Rumbutis: 1992 m. pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje užėmė devintą vietą.
Taip pat svarbu paminėti trenerius, kurie ugdė šiuos talentus: R. Matusevičienė, V. Montrimienė, N. Borzykinas, A. Skaudys, A. Filatovas ir daugelis kitų.
Lietuvos gimnastikos federacija (LGF)
1992 m. Lietuvos gimnastikos federacija buvo priimta į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG) ir Europos gimnastikos sąjungą (UEG). 2002 m. FIG suteikė Lietuvai teisę surengti pasaulio sportinės aerobikos čempionatą Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
LGF įkurti septyni komitetai: moterų sportinės gimnastikos, vyrų sportinės gimnastikos, meninės gimnastikos, aerobinės gimnastikos, sportinės akrobatikos, šuolių ant batuto ir akrobatinio takelio bei gimnastikos visiems.
Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ (LAGV)
Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ (LAGV) - visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2002 m. LAGV siekia vienyti visus, propaguojančius gimnastiką, aerobiką ir šokį Lietuvoje.
LAGV veiklos sritys:
- Koordinuoja šalies gimnastikos renginių organizavimą - seminarus, festivalius, pasirodymus ir konkursus.
- Bendradarbiauja su sporto klubais, treneriais ir sportininkais.
- Kaupia, dokumentuoja ir populiarina gimnastikos istoriją.
- Skatina mokslinius tyrimus.
- Atstovauja asociacijos narių interesus.
- Dalyvauja tarptautiniuose renginiuose ir projektuose.
Aerobikos raida Lietuvoje
Aerobika Lietuvoje pradėjo plisti 1978 metais. Lietuvos Veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Meslinienė - Bartaškienė iš Estijos "parsivežė" terminą "aerobika". Nuo 1988 metų "amerikietiškoji" aerobikos sistema pradėjo keisti tarybinės ritminės gimnastikos mokyklą. 1995 metais įkurta Lietuvos aerobikos federacija (LAF). LAF savo veikla prisideda vykdant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto vystymo programą.
Meninė gimnastika Lietuvoje
Meninė gimnastika Lietuvoje pradėta kultivuoti po II pasaulinio karo. 1950 m. surengtas pirmasis Lietuvos meninės gimnastikos čempionatas. Didžiausių laimėjimų pasiekė Dalia Kutkaitė.
Iššūkiai ir perspektyvos
Šiandien Lietuvoje ypač opus sporto bazių ir kokybiško inventoriaus klausimas. To labai trūksta. Tačiau, nepaisant iššūkių, Lietuvos gimnastika turi kuo pasidžiaugti ir siekia toliau populiarinti šią sporto šaką, ugdyti jaunus talentus ir garsinti šalies vardą tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
tags: #europos #gimnastikos #sajunga