Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai neatsiejama tautos tapatybės dalis. Lietuva, turinti turtingą krepšinio istoriją, dukart organizavo Europos krepšinio čempionatus - 1939 ir 2011 metais. Šiandien, žvelgdami į ateitį, svarstome galimybę surengti „EuroBasket 2029“ grupių turnyro etapą Vilniuje arba Kaune. Šiame straipsnyje apžvelgsime šiuos istorinius momentus, pasvėrę argumentus „už“ ir „prieš“ dėl galimo 2029 m. čempionato etapo organizavimo.
Auksinė Lietuvos krepšinio istorija tarpukariu
Pirmasis Europos krepšinio čempionatas vyko Šveicarijoje, o 1937 m. pirmenybes organizavo Latvija. Kadangi Rygoje nebuvo tinkamos arenos, čempionatas vyko po atviru dangumi. 1939 m. čempionatą organizavo Lietuva, laimėjusi ankstesnį čempionatą.Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuota 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta Tarpžemyninė Joneso taurė, spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“ Čempionate aštuonios rinktinės žaidė vieno rato sistema. Lietuvai auksą atnešė pirmasis mačas su Latvijos rinktine. Įdomu tai, kad tuomet Europos čempionatas buvo sužaistas vos per vieną savaitę ir vyko šiems laikams neįprastu metu - gegužės 21-28 d.
Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti. Tuomet dar nebuvo tradicijos rinkti geriausią čempionato penketą ar naudingiausią žaidėją. Jeigu tokie rinkimai būtų įvykę, neabejotina, kad MVP būtų paskelbtas Lietuvos krepšinio krikštatėvis P. Lubinas. 1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Stovimas bilietas į Europos čempionato rungtynes kainavo 1,5-2 litus, o sėdimų vietų bilietas - 2,5-5 litus. Tarp krepšinio gerbėjų, stebėjusių istorinį Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate, buvo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet 12-likametis berniukas lietuvių triumfą stebėjo sėdėdamas ant halės laiptų.
„Lietuvai krepšinis buvo naujas, tačiau galiu pasakyti, kad entuziazmas ir palaikymas buvo lygiai toks pat gyvas ir uždegantis tuo metu“, - yra sakęs V. Adamkus. Simboliška, kad V. Adamkus stebėjo ir 2003 m. Lietuvos triumfą Stokholme. 1939 m. Lietuvos prezidentu buvo Antanas Smetona, o Lietuvoje apytiksliai gyveno 2,9 mln. žmonių. Lietuvai antrą kartą iš eilės tapus Europos čempione, jau po kelių mėnesių, rugsėjo 1 d., prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o Lietuva buvo pasmerkta 50-metų trukusiai Sovietų Sąjungos okupacijai.
„EuroBasket 2011“ - Lietuvą pakeitęs renginys
Norą surengti 2011 m. Europos čempionatą LKF pareiškė dar 2003 m. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šį norą palaimino 2005 m. Tuo metu Lietuva atrodė gerokai kitaip nei šiandien. Visų pirma, mūsų šalis buvo ką tik įstojusi į Europos Sąjungos ir NATO struktūras, o vidutinis atlyginimas Lietuvoje „popieriuje“ siekė 1 269 litus. Tai šiandien sudarytų 368 Eur. Palyginimui, 1939 m. vidutinis lietuvio atlyginimas siekė 160 litų arba 46 eurus. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 2024 m. vidutinė lietuvių alga „prieš mokesčius“ siekė 2110 Eur. Paskelbus, kad Lietuvoje vyks Europos čempionatas, 2005 m. Lietuvos prezidento pareigas ėjo mūsų jau aptartas Jo Ekscelencija Valdas Adamkus. 2011 m. Lietuvos prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Lietuvoje savo aukso erą išgyveno kompaktiniai diskai ir mygtukiniai mobilieji telefonai.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Grįžkime prie krepšinio, o konkrečiai prie 2005 m. sporto infrastruktūros. Tuomet dauguma Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų savo namų rungtynes žaisdavo mokyklų arba kultūros centro sąlygas primenančiose salėse. Pirmoji moderni krepšinio arena duris atvėrė 2004 m. (tuometinė Vilniaus „Siemens“ arena). Paskelbus, kad Lietuvoje vyks „EuroBasket 2011“ renginys, visoje šalyje pradėtos statyti modernios arenos, kuriose krepšinis žaidžiamas ir šiandien. Tuomet arenos išdygo Šiauliuose (2007 m.), Panevėžyje (2008 m.), Alytuje, Klaipėdoje, Kaune (2011 m.).
Natūralizuotų žaidėjų fenomenas
2011 m. Europos krepšinio čempionatas buvo pirmasis istorijoje, kuriame dalyvavo net 24 rinktinės (anksčiau tokių būdavo tik 16). Išsiplėtusi krepšinio geografija prisidėjo ne tik prie šio nuostabaus žaidimo populiarinimo, bet ir natūralizacijos proceso. Mažosios krepšinio šalys, norėdamos būti konkurencingos, į savo gretas pasikvietė pajėgių amerikiečių. 2011 m. natūralizuotą krepšininką savo sudėtyje turėjo daugiau nei pusė čempionato komandų (13), o Makedonijos žygio su Lesteriu Bo McCalebbu priešakyje lietuviai apskritai nenori prisiminti. Pirmuoju natūralizuotu amerikiečių Europoje 2001 m. tapo lietuviams košmariškus prisiminimus klubiniame krepšinyje keliantis Derrickas Sharpas. Tiesa, atstovaudamas Izraelio rinktinei jis ypatingų problemų Lietuvai nesukėlė. 2001 m. akistatoje su Lietuva jis pelnė 12 taškų, o 2003 m. čempionate D. Sharpas mačą su lietuviais baigė su apskirtu nuliu. 2005 m. Rusijos rinktinėje debiutavo Jonas Robertas Holdenas, o kartu su juo Europos čempionate kaip natūralizuoti žaidėjai dalyvavo Henry Domercantas (Bosnija ir Hercegovina) ir Christpheris Watsonas (Izraelis). Po dar dviejų metų būtent J. R. Holdenas Rusijai nuraškė Europos čempionato karūną, o 2007 m. čempionate rungtyniavo vos 3 natūralizuoti žaidėjai. 2009 m. Lenkijoje vykusiame čempionate tokių buvo 4, o didysis sprogimas įvyko 2011 m. Lietuvoje.
Konkurencingiausias čempionatas istorijoje
2011 m. Europos krepšinio čempionatas pelnytai yra laikomas vienu konkurencingiausių visoje istorijoje, kadangi čia buvo dalinami kelialapiai į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Tuomet į Lietuvą atvyko NBA čempionų žiedą ką tik su Dalaso „Mavericks“ laimėjęs Dirkas Nowitzkis, Ispanijos pasididžiavimas broliai Pau ir Marco Gasoliai, Prancūzijos rinktinės ir San Antonijaus „Spurs“ legenda Tony Parkeris, Europos čempionato MVP Lietuvoje tapęs Juanas Carlosas Navarro ir daugelis kitų. Tie „kiti“ - Joahimas Noah, Borisas Diaw, Nicolasas Batumas, Dannilo Gallinari, Hedo Turkoglu ir dar šūsnis aukščiausios prabos krepšininkų. Lietuvos rinktinė buvo per milimetrą, kad patektų tarp keturių geriausių Europos čempionato komandų. Tuomet lietuvių viltis į šipulius sudaužė Makedonija, o šis ketvirtfinalis lietuviams iki šiol kelia niūrius prisiminimus. Kaip bebūtų, Kęstučio Kemzūros auklėtiniai rado savyje jėgų - lietuviai rungtynėse dėl 5-8 vietų įveikė Slovėniją, Graikiją ir pačiupo kelialapį į 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atranką. Nors 2011 m. Lietuva Europos čempionate išsvajotojo medalio neiškovojo, šis renginys dažno tautiečio širdyje užima ypatingą vietą - visa šalies tiesiog alsavo krepšinio, o čempionatą lydintys renginiai lietuviams suteikė galimybę dar giliau pajusti ir išgyventi krepšinio grožį.
2029 metai: Lietuvos galimybės ir perspektyvos
FIBA savo verdiktą dėl 2029 m. Europos čempionato organizavimo planuoja paskelbti 2025 m. gegužę. Reikia suprasti, kad Lietuvoje geriausiu atveju vyktų tik grupės varžybos, kuriose ir žaistų Lietuvos rinktinė. Nuo 2015 m. taikoma praktika, kai Europos čempionatas vyksta daugelyje šalių. Pavyzdžiui, artėjantis 2025 m. Senojo žemyno čempionatas vyks Lenkijoje, Suomijoje ir Kipre, o finalinis etapas vyks Latvijoje. Tiesa, LKF prezidentas M. Balčiūnas jau patikslino, kad Lietuva 2029 m. siekia surengti ne finalinį etapą, o grupės etapo kovas. Tai reiškia, kad Lietuvoje tikrai nevyks atkrintamosios varžybos, todėl tai iš esmės skirtųsi nuo čempionato, kuris buvo surengtas 2011 m., jau nekalbant apie aptartus tolimuosius 1939 metus. Kartu su Lietuva kandidatų šalių sąraše - Ispanija, Slovėnija Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai. Čempionato formato keisti neplanuojama - jame ir toliau dalyvautų 24 rinktinės. Į finalines 2029 m. kovas, pasak šaltinių, taikosi Graikija.
Kodėl Lietuva nepretenduoja organizuoti finalines kovas?
LKF prezidentas M. Balčiūnas sakė: „Mūsų darbas toks - daryti viską, kad krepšinis augtų, stiprėtų, o renginiai - viena iš priemonių. Matome, kokį indėlį turėjo 2011-ųjų čempionatas, kokia infrastruktūra iškilo. Dabar formą turime paruoštą, reikia turinio, o turinys yra renginiai.“ LKF vadovas atskleidė, jog Lietuva nepretenduotų surengti finalinių čempionato kovų. Pagal planą, čia vyktų tik vienos iš grupių kovos. „Grupės varžybos yra tas formatas, kurį mes labai kokybiškai įgyvendintume su labai logiškomis valstybės investicijomis. 3 mln. eurų - visiškai atsiperkanti valstybės investicija pagal šalies dydį, finansines galimybes. Kaip tik į tokį renginį mes ir galime pretenduoti, nes finalinis etapas prideda virš 3 mln. eurų išlaidų vien teisėms ir tai jau labai dideli pinigai. Šitą suprasdami, pastaruosius tris mėnesius labai intensyviai dirbame“, - sakė M. Balčiūnas. Jis pridūrė, kad 3 mln. eurų kainuotų vien teisė surengti grupės kovas Lietuvoje, o organizacinės išlaidos siektų dar apie 1,5 mln., tad iš viso pirmenybių organizavimas atsieitų apie 4,5 mln. eurų. M. Balčiūno teigimu, finalinio etapo rengimas - kiek per didelis kąsnis. „Adekvačiai vertiname situaciją, žinau valstybės, savivaldybių biudžetus, investicijos ir grąžos santykį. Kai turi penkerias garantuotas rungtynes namų, gali modeliuoti pajamas. Einame į garantuotą reikalą, kuris būtų subalansuotas visomis prasmėmis. Finalinis etapas? Jį jau turėjome, įrodinėti nėra ką“, - 2011-uosius prisiminė LKF vadovas.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
M. Balčiūnas pasakojo, kad FIBA pranešė apie situaciją Lietuvoje, kur vyksta naujos vyriausybės formavimas, tačiau neabejoja, kad naujieji vadovai palankiai žiūrės į tokią galimybę. Lietuvą į priekį vestų jau šiame tūkstantmetyje gimę krepšininkai „FIBA mums atidėjo visus sprendimus dar geram mėnesiui. Turime laiko, visus reikalingus sprendimus tikrai padarysime. Žinome, kad premjeras tikrai mylintis krepšinį. Pasvėrėme balansą investicijos ir naudos, tad esu tikras, kad viską susitvarkysime“, - kalbėjo M. Balčiūnas. Ir nors ambicija didelė, tačiau pernelyg dideliu optimizmu LKF prezidentas dar nespinduliuoja ir garantuoti dėl teisės rengti turnyrą nėra tikras. „Pats kandidatavimas kainuoja minimaliai, tuos kaštus mes padengiame iš savo resursų. Jei pavyktų gauti, būtų nuostabu. Nepavyks - bus patirtis ir suprasime, dėl ko. Reikia suprasti, kad 2025-ųjų čempionatas vyks šioje Europos dalyje: Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Viską mes suvokiame, kad FIBA gali norėti kitoje kontinento pusėje daryti krepšinio populiarinimą, bet nepretenduoti būtų didesnė klaida nei pretenduoti ir negauti“, - teigė M. Balčiūnas.
Reiktų pabrėžti, kad per penkerius metus Lietuvos rinktinė ir pati Lietuva greičiausiai vėl ženkliai pasikeis. Sutartis su dabartiniu Rimu Kurtinaičiu galioja iki 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių. Tikėtina, kad po penkerių metų Lietuvos rinktinės lyderiais galėtų būti šiandien dar tik savo profesionalų kelio pradžioje esantys Matas Buzelis ir Kasparas Jakučionis. Geriausiam Lietuvos krepšininkui Domantui Saboniui 2029 m. bus 33-eji. 2029 m. Lietuva pasitiks su nauju šalies prezidentu, nauju Seimu, naujais atlyginimų vidurkiais ir dar labiau išaugusia dirbtinio intelekto įtaka.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
tags: #europos #krepsinio #cempionatas #geaikija