Europos Krepšinio Čempionato Laimėtojai: Istorija ir Įdomūs Faktai

Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir antra religija, įsišaknijusi giliai tautos širdyse. Nuo pirmųjų žingsnių 1921 m. iki triumfo Europos arenose, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos identiteto dalimi. Straipsnyje apžvelgiama Europos krepšinio čempionato istorija, Lietuvos indėlis į šį sportą ir įdomūs faktai, kurie galbūt liko nežinomi net didžiausiems krepšinio entuziastams.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje

Pirmieji žingsniai krepšinio link Lietuvoje buvo žengti apie 1921 m. Jau kitais metais pasirodė pirmoji knygelė apie šią sporto šaką. 1922 m. lapkričio 23 d. įvyko pirmosios oficialios varžybos, o netrukus pradėjo vykti reguliarūs Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio čempionatai. Po kelerių metų Lietuva žengė ir į tarptautinę areną, susitikdama su Latvijos vyrų komanda. Deja, pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, patirtas pralaimėjimas 20:41 ir 12:47.

Tuo metu išaugęs susidomėjimas krepšiniu ėmė blėsti, jį užgožė futbolas. Padėtis pasikeitė 1934 m., atidarius Kūno kultūros rūmus su daugiafunkcine sporto sale. Tais pačiais metais Lietuva įstojo į FIBA (Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją), o krepšinis pamažu pradėjo atgauti prarastas pozicijas. Tačiau rezultatai tarptautinėje arenoje (1935 m. pralaimėtos trečiosios varžybos Latvijai - 10:123) rodė, kad dar reikia daug nuveikti.

Lemiamas Lūžis: Amerikos Lietuvių Įtaka

Padėtį radikaliai pakeitė 1935 m. į Pasaulio lietuvių kongresą atvykę JAV lietuviai ir 1936 m. į šalį atvykęs Berlyno olimpiados čempionas (su JAV rinktine) Pranas Lubinas. Amerikos lietuvių įtakoje Lietuvos krepšinis pradėjo ženkliai tobulėti.

Lietuvos Triumfas Europos Krepšinio Čempionatuose

1937 m. Latvijos sostinėje Rygoje įvyko antrasis Europos krepšinio čempionatas. Jame pakviesta dalyvauti ir Lietuva, kurios galimybės tuo metu buvo labai miglotos. Jau pirmosiose rungtynėse, daug kam netikėtai, rezultatu 22:20 buvo nugalėta viena iš favoričių - Italija. Ši pergalė tapo pirmąja tarptautinėje arenoje po penkių iš eilės nesėkmių prieš Latviją. Ji įkvėpė ir tolesniems žygiams: viena po kitos buvo nugalėtos dar trys rinktinės, o finale vėl susitikta su Italija. Šiose varžybose ir vėl geriau sekėsi lietuviams, tačiau varžybų pabaigoje, rezultatui esant 24:23 Lietuvos naudai, italai net tris kartus galėjo baudos metimais išlyginti rezultatą, bet nesugebėjo. Taip visiškai netikėtai Europos čempione tapo Lietuva. Negana to, 1938 m. Lietuvos krepšininkės laimėjo Europos sidabrą. Šalis per trumpą laiką tapo krepšinio valstybe.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

1939 m. Europos Čempionatas Kaune

Po dvejų metų Lietuvai, kaip nugalėtojai, priklausė teisė rengti Europos čempionatą. Jame norą dalyvauti pareiškė 17 rinktinių (1937 m. dalyvavo vos aštuonios). Čempionato globėju tapo prezidentas Antanas Smetona. Nepaisant sunkios politinės ir ekonominės situacijos, buvo pastatyta brangiai kainavusi Kauno sporto halė. Deja, dėl pasikeitusios Europoje politinės padėties į čempionatą 1939 m. gegužę atvyko tik aštuonios rinktinės. Lietuvos rinktinės pagrindą sudarė JAV lietuviai su Pranu Lubinu priešakyje.

Čempionatas startavo 1939 m. gegužės 22 d. Lietuvos ir Latvijos akistata. Ją po labai atkaklių varžybų laimėjo lietuviai. Ilgametis Lietuvos krepšinio istorijos tyrinėtojas Stanislovas Stonkus savo knygoje „Lietuvos krepšinis“ rašė: P. Lubinas, įmetęs lemtingą metimą, vėliau sakė: „Aš meldžiau ir keikiau savo partnerius. Dėl Dievo meilės, duokit man kamuolį. Juk aš buvau prie krepšio“. Vėliau sekusios nesunkios pergalės dar prieš šešias varžoves tebuvo formalumas. Lietuva apgynė titulą ir antrą kartą tapo Europos čempione. Pirmenybių uždarymą stebėjo net 12 tūkst. žiūrovų. Ši pergalė Lietuvai buvo svarbi ne tik sportiniu, bet ir psichologiniu atžvilgiu. Tuo metu visuomenėje vyravo įtampa, šalis vos prieš keletą mėnesių buvo priversta atiduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai. Be to, Europoje vyravo būsimo karo nuojautos, tad šis titulas padėjo lietuvių tautai bent iš dalies atsitiesti, įžiebė optimizmo. Įdomu tai, kad pirmaisiais metais Lietuvoje krepšinis buvo populiaresnis tarp moterų negu tarp vyrų.

Viena iš Lietuvos pergalių 1939 m. čempionate buvo ypatingai įspūdinga, Suomija buvo sutriuškinta net 112:9.

Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje

Apskritai, krepšinio išradėju laikomas James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. Lietuvoje šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai buvo legendinis lakūnas Steponas Darius.

Steponas Darius - ne tik lakūnas, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Iš istorijos vadovėlių visi lietuviai jį žino kaip lakūną, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną, tačiau likus nedaug iki tikslo, jų lėktuvą numušė vokiečių karininkai. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti, jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų, kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Sportinė Veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.

Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).

Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos

Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).

Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime.

Europos Krepšinio Čempionato Rekordai ir Įdomybės

Europos krepšinio čempionatas - tai ne tik kova dėl medalių, bet ir istorija, pilna įspūdingų rekordų ir netikėtų įvykių. Štai keletas faktų, kurie praturtins jūsų žinias apie šį prestižinį turnyrą:

• Pirmasis čempionatas: Pirmasis Europos krepšinio čempionatas įvyko 1935 m. Šveicarijoje. Jį laimėjo Latvija. Visos krepšinio rungtynės šiame čempionate vyko atvirose krepšinio aikštėse.
• Trumpiausias čempionatas: 1946 m. įvyko pats trumpiausias Europos krepšinio čempionatas, kuris tetruko vos 5 dienas. Tame turnyre dalyvavo tik 10 komandų, o Čekoslovakija tapo nugalėtoja.
• Mažiausiai komandų: 1947 m. EuroBasket įvyko ne vienoje iš Europos šalių, o Egipte - ir tai buvo turnyras, kuriame dalyvavo mažiausiai krepšinio komandų visoje šio čempionato istorijoje. Čempionate dalyvavo tik 7 komandos ir 3 iš jų netgi nebuvo iš Europos (Egiptas, Sirija ir Libanas). Šio čempionato nugalėtojais tapo Egiptas, finale įveikęs Prancūziją.
• Pratęsimų rekordas: 1953 m. vykusio EuroBasket pirmajame etape Jugoslavija žaisdama prieš Izraelį (prieš kurį ji laimėjo) rungtynių metu žaidė net keturis pratęsimus. Tuo tarpu rezultatas galiausiai buvo vos 57-55.
• Didžiausias taškų skirtumas: Paties didžiausio taškų skirtumo rekordas priklauso sovietams, kurie įveikė danus rezultatu 118-12 - net 106 taškų skirtumu!
• Pralaimėjimai: Prasčiausia gynyba. Ar galėtumėte įsivaizduoti krepšinio rungtynes, kurios pasibaigia 140-44 rezultatu? Ir tai įvyko 1955 m., kuomet lenkai laimėjo prieš britus. Pačios prasčiausios rungtynės įvyko 1939 m., kuomet suomiai žaisdami prieš estus pelnė vos 1 tašką!
• Seniausias ir jauniausias žaidėjai: Europos krepšinio čempionato istorijoje pats seniausias žaidėjas yra Margus Metstak, kuris žaidė už nacionalinę Estijos krepšinio komandą - dalyvaujant 2001 m. vykusiame čempionate jam buvo 40 m. Kita vertus, nereikėtų pamiršti ir jauniausio žaidėjo, kuriuo buvo Rumunijos rinktinei priklausęs Constantin Popa (16 m. amžiaus). Tai įvyko 1987 m. Šis krepšininkas taip pat yra ir vienas iš pačių aukščiausių žaidėjų Europos krepšinio čempionate - jo ūgis siekia 2.20 m.
• Didelė netektis: Krepšininkas Drazen Petrovic nežaidė Europos krepšinio čempionate už Kroatijos nacionalinę krepšinio rinktinę 1993 m., kadangi likus vos kelioms savaitės iki čempionato, jis tragiškai žuvo automobilio avarijoje.
• Trys konkurentai: Ilgą laiką trys Europos čempionato žaidėjai nuolatos konkuravo tarpusavyje ir tai neabejotinai buvo Dirk Nowitzki, Tony Parker ir Pau Gasol.

Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

• 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
• 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
• 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
• 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
• 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
• 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
• 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
• 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
• 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
• 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
• 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
• 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.

Europos Taurės Turnyrai: Lietuvos Klubų Pasiekimai

Europos krepšinio klubų turnyrai taip pat svarbūs Lietuvos krepšinio istorijos dalis. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos Rytas“ yra labiausiai nusipelnę klubai šiose varžybose.

FIBA Organizacijos Laikotarpis (Iki 2002 m.)

Lyga buvo įkurta 1966 m. ir gyvavo iki 2001-02 m. sezono. Lyga buvo įkurta kaip Europos šalių taurių laimėtojų taurė, tačiau net kelis kartus pavadinimas buvo pakeistas. Raimundas Saporta FIBA organizacijoje užėmė daug pareigų įskaitant ir Tarptautinės organizacijos komisijos pirmininko pareigas 1960 m. Po jo mirties FIBA jo garbei ir atminimui nuo 1998 m. lygos pavadinimą pakeitė į Saporta Cup. 2002 m. iš FIBA turnyro organizavimą perėmė ULEB bei pavadino tiesiog ULEB Cup taure.

Pavadinimų kaita:

• 1966-67 iki 1990-91 FIBA European Cup Winners’ Cup
• 1991-92 iki 1995-96 FIBA European Cup
• 1996-97 iki 1997-98 FIBA EuroCup
• 1998-99 iki 2001-02 FIBA Saporta Cup
• 2002-03 iki 2007-08 ULEB Cup
• 2008-07 iki dabar EuroCup

Sėkmingiausi Lietuvos klubų pasirodymai:

Kauno „Žalgiris“ 2 kartus žaidė turnyro finale. 1985 m. pralaimėjo Barselonai ir liko antri, o 1998 m. įveikę Stefanel klubą iš Italijos iškovojo vienintelę istorijoje taurę. Žalgiriečiai dar 2 kartus 1989/90 m. buvo prasibrovę į geriausių komandų ketvertą, o tokį patį pasirodymą 1999-2000 m. sezone užfiksavo ir Vilniaus „Lietuvos Ryto“ klubas.

Abu kartus, kai Žalgiris žaidė finaluose išskirtinius pasirodymus surengė mūsų atstovai. 1985 m. Rimas Kurtinaitis pelnė 36 taškus, o 1998 m. finale Saulius Štombergas pelnė 35 taškus.

ULEB Organizacijos Laikotarpis (Nuo 2002 m.)

Nuo 2002-2003 m. iš FIBA turnyro organizavimą perima ULEB.

• 2002-03 iki 2007-08 ULEB Cup
• 2008-09 iki 2015-16 Eurocup Basketball
• 2016-17 iki dabar EuroCup Basketball

ULEB pradėjo suvedinėti žaidėjų statistikas, taip pat rengti svarbiausių kategorijų, kaip rezultatyviausių sezono žaidėjų, kylančios lygos žvaigždės, naudingiausių sezono ir finalų žaidėjo, bei metų trenerio nominacijas.

Geriausi Lietuvos klubų pasirodymai:

Vilniaus „Lietuvos Rytas“ tris kartus žaidė taurės finaluose, 2 kartus iškovojo taurę 2005 ir 2010 m. ir 2007 m. liko antri finale suklupę prieš Madrido Real.

Žymūs Lietuvos žaidėjų pasiekimai ULEB Europos taurėje:

• 2005 m. finalo MVP apdovanojimą gavo „Lietuvos Rytui“ tuo metu atstovavęs Robertas Javtokas.
• 2009 m. naudingiausio finalo žaidėjo prizą iškovojo kitas lietuvis Marijonas Petravičius.
• 2009 m. naudingiausio sezono žaidėjo apdovanojimą gavo Lietuvos komandai „Vilniaus „Lietuvos Rytui“ atstovavęs legionierius Chuck Eidson.
• Kylančios žvaigždės apdovanojimą iškovojo: 2011 m. Donatas Motiejūnas, 2012 m. Jonas Valančiūnas ir 2019 m. Martynas Echodas.

tags: #europos #krepsinio #cempionatas #laimetojai