Įvadas
Olimpinės žaidynės - tai svarbiausia ir didžiausia pasaulio sporto šventė, individualios arba komandinės sportininkų varžybos. Šiandien jos apima vasaros ir žiemos žaidynes, rengiamas kas ketveri metai. Šis straipsnis skirtas panagrinėti pirmųjų žiemos olimpinių žaidynių istoriją, kurios įvyko Prancūzijoje ir padėjo pamatus dabartinėms žiemos sporto varžyboms.
Pirmųjų Žiemos Olimpinių Žaidynių Gimimas Šamoni
Prieš 100 metų, 1924-aisiais, Šamoni kurorte (Prancūzija), Monblano kalno papėdėje įvyko pirmosios olimpinės žiemos žaidynės (pranc. - Les Iers Jeux olympiques d’hiver). Jos vyko sausio 25 d. - vasario 5 dienomis. Tuo metu žiemos olimpinės žaidynės buvo rengiamos drauge su vasaros olimpinėmis žaidynėmis ir buvo laikomos „tarptautine žiemos sporto švente“. Sulaukus milžiniško susidomėjimo, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) atgaline data šią sporto šventę pavadino pirmosiomis žiemos olimpinėmis žaidynėmis.
Žaidynių Dalyviai ir Šalys
Žaidynėse dalyvavo 258 sportininkai, atstovaujantys 16 šalių. Daugiausia medalių iškovojo Norvegija - 17 (4 aukso, 7 sidabro, 6 bronzos), Suomija - 11 (4 aukso, 4 sidabro, 3 bronzos) ir Austrija - 3 (2 aukso, 1 sidabro, 0 bronzos). Medalius pavyko iškovoti 10 šalių atletams. Pirmuoju žiemos olimpiniu čempionu tapo amerikietis Charlesas Jewtraw, triumfavęs 500 m greitojo čiuožimo rungtyje.
Lietuvos Dalyvavimas
Lietuvos atstovai pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse nedalyvavo. Pirmuoju lietuviu, dalyvavusiu žiemos olimpinėse žaidynėse, tapo Kęstutis Bulota. Jis dalyvavo 1928 metų Sankt Morico žiemos olimpinėse žaidynėse.
Pirmtakai: Šiaurės Žaidynės ir Vasaros Olimpiadų Žiemos Sporto Šakos
Žiemos olimpiados atsirado ne iškart. Kalbant apie jų istoriją, reikia prisiminti jų pirmtakes Šiaurės žaidynes, nuo 1901 iki 1926 m. vykdavusias Stokholme. Tai buvo specialios tarptautinės varžybos, rengiamos žiemos sporto šakų atstovams. Dar 1894 m., steigiant Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), buvo ruošiamasi į olimpinę programą įtraukti čiuožimą. Iš dalies tai buvo įgyvendinta 1908 ir 1920 m., kai kai kurios žiemos sporto šakos kaip papildomos buvo įtrauktos į vasaros žaidynių programą. Pavyzdžiui, 1908 m. žaidynėse buvo išdalyti keturi apdovanojimų komplektai dailiojo čiuožimo atstovams.
Taip pat skaitykite: Žiemos olimpinės žaidynės: istorija
Dailusis Čiuožimas Vasaros Olimpiadoje
Čempionu pagal privalomąją programą tapo švedas Ulrichas Salchovas (Ulrich Salchow), o laisvojoje programoje nugalėjo rusas Nikolajus Paninas-Kolomenkinas, tarp moterų - anglė Medž Sajers (Madge Syers), porinio čiuožimo rungtyje - pora iš Vokietijos: Ana Hiubler (Anna Huebler) ir Henrikas Burgeris (Heinrich Burger). TOK 1911 m. sesijoje pasiūlyta per kitas žaidynes surengti Žiemos sporto šakų savaitę, bet Švedija tos idėjos nepalaikė, nes bijojo konkurencijos Šiaurės žaidynėms. Įgyvendinti šiuos planus sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Bet jau į 1920 m. Antverpeno olimpinių žaidynių programą buvo įtrauktos dailiojo čiuožimo ir ledo ritulio varžybos. O kitas žingsnis buvo savarankiškos olimpiados organizavimas, ir galop tai tapo tradicija.
1924 m. Žiemos Olimpinių Žaidynių Sporto Šakos ir Čempionai
Į pirmąsias žiemos olimpines žaidynes atvyko 293 sportininkai iš 16 šalių, tarp jų 13 moterų. Olimpiadoje dalyvavo geriausi šiaurės šalių - Norvegijos, Suomijos, Švedijos - sportininkai.
Vyko tokių sporto šakų varžybos:
- Bobslėjus
- Čiuožimas
- Šiaurės dvikovė
- Slidinėjimo lenktynės
- Šuoliai nuo tramplino
- Dailusis čiuožimas
- Ledo ritulys
Pirmieji Čempionai
Pirmasis aukso medalis atiteko Čarlzui Džutrou (Charles Guthrow) iš JAV, kuris aplenkė norvegą Oskarą Olseną (Oscar Olsen) greitojo čiuožimo 500 metrų rungtyje. Visi likusieji 14 šios sporto šakos medalių atiteko sportininkams iš Suomijos ir Norvegijos. Suomis čiuožėjas Klasas Tunbergas (Clas Thunberg) pasiekė įspūdingų rekordų 1500 ir 5000 m distancijose, taip pat daugiakovėje. Slidinėjime nebuvo lygių norvegams, pelniusiems 11 aukso medalių iš 12. Stipriausias to meto slidininkas pasaulyje norvegas Torleifas Haugas (Thorleif Haug) pelnė tris aukso medalius ir vieną bronzos.
Dailusis Čiuožimas: Kova Dėl Medalių
Vienintelė sporto šaka, kurioje vyko įnirtinga įvairių šalių: Austrijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Suomijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Švedijos - sportininkų kova, buvo dailusis čiuožimas. Šioje sporto šakoje geriau už visus kitus pasirodė sportininkai iš Austrijos. Moterų vienetų varžybas, kuriose dalyvavo 8 sportininkės, su aiškiu pranašumu laimėjo dukart pasaulio čempionė Herma Plank Sabo (Herma Planck Szabo), poriniame čiuožime nugalėjo Helen Engelman (Helene Engelmann) ir Alfredas Bergeris (Alfred Berger).
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Jaunosios Žvaigždės Debitas
Jauniausia olimpiados dalyvė buvo Sonia Heni (Sonja Henie), kuriai sukako vos 11 metų. Nors užėmė paskutinę vietą, ji pelnė didžiulę žiūrovų simpatiją. Per kitas tris olimpiadas Sonia laimėjo vien auksą, o baigusi sportinę karjerą tapo Holivudo kino žvaigžde.
Ledo Ritulio Dominuojanti Jėga
1924 m. Kanados ledo ritulio rinktinė sutriuškino JAV komandą rezultatu 6:1. Kanadiečiai, žaidę su Šveicarijos, Čekoslovakijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos komandomis, iš viso įmušė 110 įvarčių, o praleido vos 3. Didžiausiu rezultatu Kanados rinktinė sutriuškino Šveicarijos komandą - 30:0.
Alpinizmo Prizas
Per olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją buvo įteiktas prizas sporto šakos, taip niekada ir netapusios olimpinės, atstovams: specialus prizas už laimėjimus alpinizme buvo įteiktas ekspedicijai, 1922 m. bandžiusiai įkopti į Everestą.
Oficialus Pripažinimas ir Žiemos Olimpinių Žaidynių Tradicijos Formavimas
Pirmoji olimpiada buvo pripažinta olimpinėmis žaidynėmis „atgaline data“, 1925 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nustatė, kad jos vyks kas ketveri metai. Nuo 1924 m iki 1992 m. žiemos olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais kaip ir vasaros. Nuo 1994 m. žiemos olimpiados vyksta praėjus 2 metams po vasaros žaidynių. Nuo Šamoni olimpiados laikų surengtos jau dvi dešimtys žiemos olimpinių žaidynių, jose dalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. sportininkų iš kelių dešimčių pasaulio šalių, buvo išdalyta apie tūkstantį medalių komplektų.
Paryžius ir Olimpinės Žaidynės: Ilgaamžė Istorija
Nors pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896 m. įvyko Atėnuose, renginio gimtine galima vadinti ir Paryžių. Būtent Prancūzijos sostinėje 1894 m. birželį įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC). Atidavus duoklę Atėnams, P. de Kubertenas perėmė IOC prezidento postą ir prasidėjo pasiruošimas antrosioms žaidynėms. Jos tapo 1900 m. Paryžiuje vykusios pasaulinės parodos dalimi.
Taip pat skaitykite: Istorija ir tradicijos: Olimpinės žaidynės
1900 m. Paryžiaus Olimpiada: Naujovės ir Iššūkiai
Žaidynėse netrūko chaoso, jos truko nuo gegužės 14 d. iki spalio 18 d., taigi - beveik pusmetį. IOC skelbia, kad vyko 19-os sporto šakų varžybos. Taip skelbiama dabar, o žaidynių metu niekas labai neskirstė, žaidynės čia ar ne. Pavyzdžiui, vyko oro balionų, žvejybos, ugniagesių varžybos, automobilių, motociklų ir net balandžių lenktynės. Dabar jos nėra oficialiai pripažįstamos 1900 m. žaidynių programos dalimi. Dalis varžybų dalyvių net nežinojo, kad dalyvauja olimpinėse žaidynėse. Pripažįstama, jog organizacija buvo prasta. „Stebuklas, kad olimpinis judėjimas išgyveno šią šventę", - vėliau pripažino P. Kitaip nei šiais laikais, nebuvo atidarymo ir uždarymo ceremonijų.
Moterų Dalyvavimas
Paryžius prisidėjo, formuojant tradicijas. Pavyzdžiui, 1900 m. žaidynėse pirmą kartą dalyvavo moterys ir netrukus tapo neįsivaizduojama, kad gali būti kitaip. Atėnų olimpinėse žaidynėse rungėsi tik vyrai. IOC tinklalapyje teigiama, kad pirmiausiai moterys dalyvavo kroketo varžybose. Ši garbė atiteko prancūzėms - madam Broi (Brohy) ir madmuazelei Onjė (Ohnier). Pirmąja moterimi olimpine čempione tapo JAV gimusi, bet Šveicarijos buriavimo komandai atstovavusi grafienė Elena de Purtalė (Helene de Pourtales). Asmeninėje rungtyje pirmoji čempionė buvo britė tenisininkė Šarlotė Kuper (Charlotte Cooper).
1924 m. Paryžiaus Olimpiada: Tobulėjimas ir Naujovės
Paryžiuje surengtos ir aštuntosios olimpinės žaidynės. Jos vyko 1924 m., taigi šiemet bus minimas anų žaidynių šimtmetis. Aštuntosios žaidynės buvo paskutinės, kurias organizavo P. de Kubertenas. Jo įdirbį galima įvertinti skaičiais. Dalyvaujančių šalių skaičius išaugo iki 44, rungčių - iki 126, sportininkų - iki 3089. Nuo 1900-ųjų padėtis pasikeitė ne tik kiekybiškai. Sporto šakų sąrašas, net ir žiūrint iš dabarties perspektyvos, jau neatrodė egzotiškai, daugelis disciplinų programoje išliko iki šiol. Sporto šakų federacijos pradėjo rimčiau žiūrėti į olimpines žaidynes, reglamentavo varžybų taisykles. 1924 m. Paryžiuje pristatyta nemažai naujovių. Pirmą kartą įvyko panaši į dabartinę uždarymo ceremonija (atidarymo ceremonija jau nebuvo naujiena), atsirado olimpinis kaimelis, vyko tiesioginės radijo transliacijos. Varžybos sulaukė didelio susidomėjimo. Arenose jas stebėjo maždaug 625 tūkst.
Lietuvos Debiutas 1924 m. Paryžiaus Olimpiadoje
Tarp 44 valstybių dalyvių netrūko tokių, kurios savo atletus į žaidynes pasiuntė pirmą kartą - Filipinai, Urugvajus, Ekvadoras, Airija, Lenkija, Latvija ir… Lietuva. Iš pradžių planuota, kad mūsų šaliai Paryžiuje atstovaus boksininkai, dviratininkai, fechtuotojai, futbolininkai, imtynininkai, gimnastai ir šauliai. Deja, tokie užmojai jaunai valstybei buvo per dideli. Galų gale į Paryžių išvyko tik futbolo rinktinė ir du dviratininkai. Viskas vyko mėgėjiškai, apie rimtą pasiruošimą ar geras sąlygas nebuvo net kalbos.
Futbolo Rinktinės Kelionė ir Pralaimėjimas
Futbolo rinktinė į Prancūziją traukiniu iškeliavo gegužės 22 d., likus vos trims dienoms iki rungtynių. Prieš kelionę nebuvo nei kontrolinių rungtynių, nei bendrų treniruočių. Nedaug trūko, kad futbolininkai Prancūzijos apskritai nebūtų pamatę. Belgijoje pasus tikrinęs pareigūnas nerado tranzitinių vizų, todėl žaidėjai bus išlaipinti iš traukinio. Futbolininkai gavo nurodymą grįžti į artimiausią Vokietijos miestą, kuriame buvo Belgijos konsulatas. Lietuvos sportininkų debiuto olimpinėse žaidynėse data yra 1924 m. gegužės 25-oji. Rungtynės su šveicarais prasidėjo 14 val., jas olimpiniame stadione stebėjo 10 tūkst. žiūrovų. Lietuviai susidūrė su rinktine, vėliau Paryžiuje nužygiavusia iki finalo, ir pralaimėjo 0:9. Lietuvos futbolo komanda 1924 05 25 Paryžiaus Pershing stadione, stebint 8110 žiūrovų, žaidė su Šveicarijos komanda (rungtynės prasidėjo 15.30 val. vietos laiku) ir pralaimėjo rezultatu 0:9.
Dviratininkų Iššūkiai
Lietuvos dviratininkams atvykus į Paryžių paaiškėjo, kad jų abiejų dviračiai varžyboms netinkami. Juozas Vilpišauskas kreipėsi į Peugeot firmą, kuri jam dviratį pritaikė lenktynėms. Isakas Anolikas išleido visus turimus pinigus (neliko net kelionei atgal į Lietuvą) naujam dviračiui įsigyti. Dviratininkai startavo 188 km plento lenktynėse, bet abu finišo nepasiekė. Nuvažiavęs apie 100 km Juozas Vilpišauskas griuvo posūkyje ir lenktynių tęsti negalėjo dėl patirtos traumos. Nuvažiavęs maždaug 100 km, J.Vilpišauskas nesuvaldė dviračio, krito ir susižeidė. Laimei, pro šalį automobiliu važiavę švedai lietuviui padėjo pasiekti stadioną ir medicininę pagalbą. I.Anolikui irgi prireikė nepažįstamųjų pagalbos. Jis net septynis kartus pradūrė padangą ir, po septintojo karto pasitraukęs iš lenktynių, pasiklydo. Lenktynėms pasibaigus, organizatoriai nežinojo, kur jis yra.
1928 m. Amsterdamo Olimpiada: Didesnis Lietuvos Dalyvavimas
Kitas bandymas jau buvo drąsesnis - 1928 m. Amsterdame startavo 12 Lietuvos sportininkų: penki lengvaatlečiai, keturi dviratininkai, du boksininkai ir vienas sunkiaatletis.
2024 m. Paryžiaus Olimpiada: Pasirengimas ir Naujovės
Paryžius jau laukia olimpiečių ir sporto gerbėjų iš viso pasaulio. Jau šio mėnesio pabaigoje milijonai turistų atvyks į Paryžių, kur vyks vienas didžiausių pasaulyje sporto renginių - 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės. Jos prasideda liepos 26 d. ir tęsis iki rugpjūčio 11 d. Šiais metais jose varžysis per 10 500 sportininkų iš viso pasaulio. Skelbiama, kad šios žaidynės bus iš tiesų įspūdingos. Net jų atidarymo ceremonija bus surengta neįprastai, Senos upėje, tiesiai priešais Eifelio bokštą ir Luvro muziejų. Tiek Paryžius, tiek ir visa Prancūzija investavo daug lėšų ir laiko, kad sportininkus ir svečius turėtų kuo nustebinti.
Ekologiškumas ir Tvarumas
2024 m. Paryžiaus žaidynės siekia neįprasto titulo ir žada būti pačios „ekologiškiausios istorijoje“. Kaip tai siekiama užtikrinti? Bandoma investuoti į esamos infrastruktūros modernizavimą, o ne į naujos statybą. Taip esą bus užtikrintas tvarumas ir lėšų taupymas. Paryžiaus miesto duomenimis, 95 proc. žaidynių objektų yra jau esama infrastruktūra, įskaitant žymųjį daugiafunkcį „Stade de France“ stadioną ir nacionalinį dviračių sporto velodromą.
Saugumo Priemonės
Bandant išvengti tragedijos, įvesti griežti saugumo reikalavimai. Paryžius - vienas iš pasaulinės reikšmės megapolių, kuriame neretai pasitaiko ne tik smulkios vagystės ar užpuolimai, tačiau tvyro ir teroro grėsmė. Juk 2015 ir 2016 m. šalį sukrėtė virtinė islamistų išpuolių, o dėl to, iki šių dienų Prancūzijoje tebegalioja aukšto lygio grėsmių parengtis. Pagrindiniai nuogąstavimai - galimybė, kad šalia lauko ceremonijos pastatuose gali būti snaiperių arba sprogmenų. Prancūzijos saugumo pareigūnai teigė, kad ši rizika mažinama griežtomis saugumo procedūromis.
Socialinės Problemų Sprendimas
Vieni iš didžiausių pokyčių įvyko Paryžiaus Sen Denis rajone. Čia, vienoje skurdžiausių Paryžiaus dalių, pastatytas olimpinis ir parolimpinis kaimelis ir naujas vandens sporto centras. Nors žaidynių metu šie objektai bus svarbiausios sporto įvykių vietos, planuojama, kad po ceremonijos uždarymo, jie bus pertvarkyti į vietos bendruomenėms skirtas patalpas.
Finansiniai Aspektai
2024 m. Paryžiaus žaidynių biudžetas jau yra viršytas. Bendros išlaidos sudarys 11,8 mlrd. eurų, 15 proc. daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Tačiau tikimasi, kad per žaidynes Paryžiuje apsilankys milijonai lankytojų, kurie išleis apie 2,6 mlrd. eurų.
Lietuvos Dalyvavimas 2024 m. Paryžiaus Olimpiadoje
Vasaros olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovaus 50 sportininkų. Jie jau išlydėti į Paryžių. Oficialių olimpiečių išlydėtuvių metu į Paryžiaus olimpines žaidynes paaiškėjo ir du atidarymo ceremonijos vėliavnešiai. Jais taps pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvausianti raitelė Justina Vanagaitė-Samuilė ir buriuotojas Rytis Jasiūnas.
tags: #pirmosios #olimpines #zaidynes #prancuzijoje