Lietuva yra krepšinio šalis, todėl nenuostabu, kad mūsų šalis dukart organizavo Europos krepšinio čempionatus - 1939 ir 2011 m. Europos krepšinio čempionatas yra svarbios tarptautinės varžybos šalių nacionalinėms rinktinėms. Jeigu Lietuvos krepšinio federacija (LKF) gautų teisę organizuoti „EuroBasket 2029“ grupių turnyro etapą, jis vyktų Vilniuje arba Kaune.
Šiame straipsnyje apžvelgsime 1939 ir 2011 m. Europos čempionatų istoriją, Lietuvos krepšinio raidą nuo ištakų iki šių dienų, taip pat aptarsime argumentus „už“ ir „prieš“, ar Lietuvai vertėtų surengti 2029 m. Europos čempionato grupės etapą.
Auksinė Lietuvos krepšinio istorija tarpukariu
1939 ir 2029-uosius skiria 90 metų. Per šį laiką Lietuva išgyveno daugybę istorinių kataklizmų, tačiau sugebėjo išlaikyti savo autentiškumą, susigrąžinti nepriklausomybę, o krepšinis iki šiol dažnam lietuviui yra kur kas daugiau nei žaidimas. Tai - neatsiejama lietuvio tapatybės ir DNR dalis.
Pirmasis Europos krepšinio čempionatas įvyko Šveicarijoje, o jį laimėjusi Latvijos rinktinė įgijo teisę organizuoti 1937 m. pirmenybes. Kadangi Rygoje nebuvo tinkamos arenos organizuoti tokio lygio rungtynes, čempionatas vyko tiesiog po atviru dangumi. Čempionate triumfavusi Lietuvos rinktinė įgijo teisę jau pati organizuoti 1939 m. čempionatą.
Kauno sporto halės statybos
Paskelbus, kad Lietuva gavo teisę organizuoti 1939 m. Europos čempionatą, Kauno sporto halė Ąžuolyno pašonėje buvo pastatyta vos per 6 mėnesius. Halės pamatai buvo pradėti kloti lygiai prieš 86 metus - 1938 m. gruodžio 5-ąją, kaustant 24 laipsnių speigui. Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio triumfas
Tuomet čempionatas vyko vieno rato sistema - aštuonios rinktinės sužaidė po 7 rungtynes. Kaip paaiškėjo vėliau, auksą atnešusiomis rungtynėmis Lietuvai tapo jau pirmasis mačas su Latvijos rinktine. Įdomu tai, kad tuomet Europos čempionatas buvo sužaistas vos per vieną savaitę ir vyko šiems laikams neįprastu metu - gegužės 21-28 d.
Tuomet Lietuvos rinktinę į čempionų titulą vedė Amerikos lietuviai - Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Mykolas Ruzgys ir kiti. Tuomet dar nebuvo tradicijos rinkti geriausią čempionato penketą ar naudingiausią žaidėją. Jeigu tokie rinkimai būtų įvykę, neabejotina, kad MVP būtų paskelbtas Lietuvos krepšinio krikštatėvis P. Lubinas. 1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36).
Žiūrovų įspūdžiai ir politinis kontekstas
Stovimas bilietas į Europos čempionato rungtynes kainavo 1,5-2 litus, o sėdimų vietų bilietas - 2,5-5 litus. Nors šiais laikais tokios sumos dažnam gali sukelti juoką, tuomet tai buvo didžiuliai pinigai. Tarp krepšinio gerbėjų, stebėjusių istorinį Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate, buvo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet 12-likametis berniukas lietuvių triumfą stebėjo sėdėdamas ant halės laiptų: „Atvirai pasakysiu, praleidau visas rungtynes toje salėje. Net buvau apleidęs mokymąsi ir ruošimąsi egzaminams. Tai - prisiminimai, kurie išliko iki gyvos galvos. Ir dabar, kai grįžtu į Kauną, irgi pažvelgiu ir su džiaugsmu prisimenu 1939 metų pirmenybes“, - savo prisiminimais LKF rengtame filme „Oranžinė bažnyčia“ dalijasi V. Adamkus. „Lietuvai krepšinis buvo naujas, tačiau galiu pasakyti, kad entuziazmas ir palaikymas buvo lygiai toks pat gyvas ir uždegantis tuo metu“, - yra sakęs V. Adamkus. Simboliška, kad V. Adamkus stebėjo ir 2003 m. Lietuvos triumfą Stokholme.
1939 m. Lietuvos prezidentu buvo Antanas Smetona, o Lietuvoje apytiksliai gyveno 2,9 mln. žmonių. Lietuvai antrą kartą iš eilės tapus Europos čempione, jau po kelių mėnesių, rugsėjo 1 d., prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, o Lietuva buvo pasmerkta 50-metų trukusiai Sovietų Sąjungos okupacijai.
„EuroBasket 2011“: Lietuvą neatpažįstamai pakeitęs renginys
Norą surengti 2011 m. Europos čempionatą LKF pareiškė dar 2003 m. Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) šį norą palaimino 2005 m.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Tuo metu Lietuva atrodė gerokai kitaip nei šiandien. Visų pirma, mūsų šalis buvo ką tik įstojusi į Europos Sąjungos ir NATO struktūras, o vidutinis atlyginimas Lietuvoje „popieriuje“ siekė 1 269 litus. Tai šiandien sudarytų 368 Eur. Palyginimui, 1939 m. vidutinis lietuvio atlyginimas siekė 160 litų arba 46 eurus. 2024 m. vidutinė lietuvių alga „prieš mokesčius“ siekė 2110 Eur.
Paskelbus, kad Lietuvoje vyks Europos čempionatas, 2005 m. Lietuvos prezidento pareigas ėjo Valdas Adamkus, o 2011 m. Lietuvos prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Lietuvoje savo aukso erą išgyveno kompaktiniai diskai ir mygtukiniai mobilieji telefonai.
Infrastruktūros atnaujinimas ir natūralizacijos bumas
Grįžkime prie krepšinio, o konkrečiai prie 2005 m. sporto infrastruktūros. Tuomet dauguma Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubų savo namų rungtynes žaisdavo mokyklų arba kultūros centro sąlygas primenančiose salėse. Pirmoji moderni krepšinio arena duris atvėrė 2004 m. (tuometinė Vilniaus „Siemens“ arena). Paskelbus, kad Lietuvoje vyks „EuroBasket 2011“ renginys, visoje šalyje pradėtos statyti modernios arenos, kuriose krepšinis žaidžiamas ir šiandien. Tuomet arenos išdygo Šiauliuose (2007 m.), Panevėžyje (2008 m.), Alytuje, Klaipėdoje, Kaune (2011 m.).
2011 m. Europos krepšinio čempionatas buvo pirmasis istorijoje, kuriame dalyvavo net 24 rinktinės (anksčiau tokių būdavo tik 16). Išsiplėtusi krepšinio geografija prisidėjo ne tik prie šio nuostabaus žaidimo populiarinimo, bet ir natūralizacijos proceso. Mažosios krepšinio šalys, norėdamos būti konkurencingos, į savo gretas pasikvietė pajėgių amerikiečių. 2011 m. natūralizuotą krepšininką savo sudėtyje turėjo daugiau nei pusė čempionato komandų (13), o Makedonijos žygio su Lesteriu Bo McCalebbu priešakyje lietuviai apskritai nenori prisiminti.
Pirmuoju natūralizuotu amerikiečių Europoje 2001 m. tapo Derrickas Sharpas, atstovaudamas Izraelio rinktinei. 2005 m. Rusijos rinktinėje debiutavo Jonas Robertas Holdenas, o kartu su juo Europos čempionate kaip natūralizuoti žaidėjai dalyvavo Henry Domercantas (Bosnija ir Hercegovina) ir Christpheris Watsonas (Izraelis). Po dar dviejų metų būtent J. R. Holdenas Rusijai nuraškė Europos čempionato karūną, o 2007 m. čempionate rungtyniavo vos 3 natūralizuoti žaidėjai. 2009 m. Lenkijoje vykusiame čempionate tokių buvo 4, o didysis sprogimas įvyko 2011 m. Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Žvaigždžių desantas ir Lietuvos rinktinės pasirodymas
2011 m. Europos krepšinio čempionatas pelnytai yra laikomas vienu konkurencingiausių visoje istorijoje, kadangi čia buvo dalinami kelialapiai į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. Tuomet į Lietuvą atvyko NBA čempionų žiedą ką tik su Dalaso „Mavericks“ laimėjęs Dirkas Nowitzkis, Ispanijos pasididžiavimas broliai Pau ir Marco Gasoliai, Prancūzijos rinktinės ir San Antonijaus „Spurs“ legenda Tony Parkeris, Europos čempionato MVP Lietuvoje tapęs Juanas Carlosas Navarro ir daugelis kitų. Tie „kiti“ - Joahimas Noah, Borisas Diaw, Nicolasas Batumas, Dannilo Gallinari, Hedo Turkoglu ir dar šūsnis aukščiausios prabos krepšininkų.
Lietuvos rinktinė buvo per milimetrą, kad patektų tarp keturių geriausių Europos čempionato komandų. Tuomet lietuvių viltis į šipulius sudaužė Makedonija, o šis ketvirtfinalis lietuviams iki šiol kelia niūrius prisiminimus. Kaip bebūtų, Kęstučio Kemzūros auklėtiniai rado savyje jėgų - lietuviai rungtynėse dėl 5-8 vietų įveikė Slovėniją, Graikiją ir pačiupo kelialapį į 2012 m. Londono olimpinių žaidynių atranką.
Nors 2011 m. Lietuva Europos čempionate išsvajotojo medalio neiškovojo, šis renginys dažno tautiečio širdyje užima ypatingą vietą - visa šalies tiesiog alsavo krepšinio, o čempionatą lydintys renginiai lietuviams suteikė galimybę dar giliau pajusti ir išgyventi krepšinio grožį.
Ar Lietuvai verta rengti „EuroBasket 2029“?
FIBA savo verdiktą dėl 2029 m. Europos čempionato organizavimo planuoja paskelbti 2025 m. gegužę. Reikia suprasti, kad Lietuvoje geriausiu atveju vyktų tik grupės varžybos, kuriose ir žaistų Lietuvos rinktinė. Nuo 2015 m. taikoma praktika, kai Europos čempionatas vyksta daugelyje šalių. Pavyzdžiui, artėjantis 2025 m. Senojo žemyno čempionatas vyks Lenkijoje, Suomijoje ir Kipre, o finalinis etapas vyks Latvijoje. Tiesa, LKF prezidentas M. Balčiūnas jau patikslino, kad Lietuva 2029 m. siekia surengti ne finalinį etapą, o grupės etapo kovas. Tai reiškia, kad Lietuvoje tikrai nevyks atkrintamosios varžybos, todėl tai iš esmės skirtųsi nuo čempionato, kuris buvo surengtas 2011 m., jau nekalbant apie aptartus tolimuosius 1939 metus.
Kartu su Lietuva kandidatų šalių sąraše - Ispanija, Slovėnija Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai. Čempionato formato keisti neplanuojama - jame ir toliau dalyvautų 24 rinktinės. Į finalines 2029 m. kovas, pasak šaltinių, taikosi Graikija.
Argumentai už ir finansiniai aspektai
LKF prezidentas M. Balčiūnas sakė: „Mūsų darbas toks - daryti viską, kad krepšinis augtų, stiprėtų, o renginiai - viena iš priemonių. Matome, kokį indėlį turėjo 2011-ųjų čempionatas, kokia infrastruktūra iškilo. Dabar formą turime paruoštą, reikia turinio, o turinys yra renginiai.“ LKF vadovas atskleidė, jog Lietuva nepretenduotų surengti finalinių čempionato kovų. Pagal planą, čia vyktų tik vienos iš grupių kovos. „Grupės varžybos yra tas formatas, kurį mes labai kokybiškai įgyvendintume su labai logiškomis valstybės investicijomis. 3 mln. eurų - visiškai atsiperkanti valstybės investicija pagal šalies dydį, finansines galimybes. Kaip tik į tokį renginį mes ir galime pretenduoti, nes finalinis etapas prideda virš 3 mln. eurų išlaidų vien teisėms ir tai jau labai dideli pinigai. Šitą suprasdami, pastaruosius tris mėnesius labai intensyviai dirbame“, - sakė M. Balčiūnas.
Jis pridūrė, kad 3 mln. eurų kainuotų vien teisė surengti grupės kovas Lietuvoje, o organizacinės išlaidos siektų dar apie 1,5 mln., tad iš viso pirmenybių organizavimas atsieitų apie 4,5 mln. eurų. M. Balčiūno teigimu, finalinio etapo rengimas - kiek per didelis kąsnis. „Adekvačiai vertiname situaciją, žinau valstybės, savivaldybių biudžetus, investicijos ir grąžos santykį. Kai turi penkerias garantuotas rungtynes namų, gali modeliuoti pajamas. Einame į garantuotą reikalą, kuris būtų subalansuotas visomis prasmėmis. Finalinis etapas? Jį jau turėjome, įrodinėti nėra ką“, - 2011-uosius prisiminė LKF vadovas.
M. Balčiūnas pasakojo, kad FIBA pranešė apie situaciją Lietuvoje, kur vyksta naujos vyriausybės formavimas, tačiau neabejoja, kad naujieji vadovai palankiai žiūrės į tokią galimybę.
Ateities perspektyvos ir kartų jungtis
Reiktų pabrėžti, kad per penkerius metus Lietuvos rinktinė ir pati Lietuva greičiausiai vėl ženkliai pasikeis. Sutartis su dabartiniu Rimu Kurtinaičiu galioja iki 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių. Tikėtina, kad po penkerių metų Lietuvos rinktinės lyderiais galėtų būti šiandien dar tik savo profesionalų kelio pradžioje esantys Matas Buzelis ir Kasparas Jakučionis. Geriausiam Lietuvos krepšininkui Domantui Saboniui 2029 m. bus 33-eji.
2029 m. Lietuva pasitiks su nauju šalies prezidentu, nauju Seimu, naujais atlyginimų vidurkiais ir dar labiau išaugusia dirbtinio intelekto įtaka. 1939 ir 2029 Europos čempionatą skiria 90 metų ir begalė istorijos turbulencijų, o krepšinis išlieka vienu pagrindinių tiltų, galinčių sujungti skirtingų tūkstantmečių Lietuvos kartas.
Lietuvos krepšinio raida: nuo ištakų iki šių dienų
Lietuvos krepšinis pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 m. surengti pirmieji moterų, 1924 m. vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 m. įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 m. - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 m. Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Lietuvos krepšininkai SSRS rinktinėje
Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai patekus į Sovietų Sąjungos sudėtį, nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 m. tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 m. olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 m. - V. Beselienė. 1982 m. pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
SSRS krepšinio pirmenybių aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. vicečempionais), Kauno Žalgirio (1946-47 ir nuo 1951; 1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę), Klaipėdos Žalgirio (1954), Vilniaus Spartako (1961) ir Plastiko (1964), Statybos (1972 ir nuo 1975; 1979 m. laimėjo trečią vietą); moterų komandos: KKI (1948-49), Kauno Žalgirio (1950-59), Politechnikos (1960-64, 1966-68, 1970-73) ir Bangos (1984-85), Vilniaus Kibirkšties (1964 ir nuo 1968; 1969, 1971-72 ir 1984 m. laimėjo trečią vietą). Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Lietuvos krepšinis atkūrus nepriklausomybę
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958 m.) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
S. Dariaus sportinė veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
S. Darius 1922 m. buvo pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija. 1926 m. buvo pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi. Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Lietuvos rinktinės pasiekimai: nuo 1937 m. iki šių dienų
Šioje dalyje apžvelgsime Lietuvos rinktinės dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus.
Lietuvos rinktinės pasiekimai iki nepriklausomybės atgavimo
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei. Galima būtų paminėti jų dalyvavimą svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimus:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
Lietuvos rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atgavimo
Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
tags: #europos #krepsinio #cempionatas #lietuvoje