Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sportas, tai - antroji religija. Ši sporto šaka, gimusi XIX a. pabaigoje, Lietuvoje rado ypač palankią dirvą ir tapo neatsiejama tautos tapatybės dalimi. Lietuva ne tik aistringai palaiko krepšinį, bet ir yra įrašiusi savo vardą į Europos krepšinio istoriją, du kartus triumfuodama Europos čempionatuose ir būdama šių čempionatų šeimininke. Šiame straipsnyje apžvelgsime Europos krepšinio čempionatų istoriją Lietuvoje, prisimindami triumfo akimirkas, iššūkius ir ateities vizijas.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Moterų Iniciatyva ir Pirmieji Žingsniai
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais, kai moterys sportininkės pradėjo organizuotis ir viešai žaisti krepšinį. Pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kur Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS) rezultatu 8:6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačiais metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Vienas iš Lietuvos sporto pradininkų S. Garbačiauskas rašė: „Dar 1919 metais Lietuvoje pradėjo organizuotis moterys sportininkės, bet tik 1920-1921m. jos pasirodė viešai ir pradėjo žaisti krepšinį.“ E.Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės prisiminimai: „Pasirinkome aikštelę prie ppavilijono, įrengėme persirengimo patalpą „kegelbane“, įsigijome kamuolį ir pastudijavę įvairias sporto šakas, pasirinkome basketbolą - krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį kūną - estetinį sporto žaidimą.“
1922-ieji laikomi oficialiais krepšinio gimimo metais Lietuvoje. Balandžio 23 dieną Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas spalio 4-10 dienomis. Jame žaidė dvi moterų komandos - LFLS ir LŠS (Lietuvos šalių sąjunga). Apie pirmųjų metų lietuvos krepšinį S. Dariaus knygelėje “basketbolo žaidimas” rašoma: “1922 m. 1922m. K. Dineika parengė pirmąją lietuvišką knygelę apie krepšinį “Krepšiasvydis vyrams”. 1924 m. Kaune buvo surengtas pirmasis vurų krepšinio čempionatas, kuriame rungtyniavo 3 komandos: LFLS I, LFLS II, LDS (Lietuvos dviračių sąjunga). Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo LFLS I komanda. Tais metais buvo surengti pirmieji krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. 1925 m. Lietuvoje surengtos pirmosios varžybos dėl taurės. Moterų varžybų nugalėtojų taurę įstegė operos dainininkė V. Jonuškaitė.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Steponas Darius, legendinis lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, buvo ne tik aviacijos didvyris, bet ir vienas iš krepšinio pradininkų Lietuvoje. Jis aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Steponas Darius paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
1937 m. Europos Čempionatas Rygoje: Pirmasis Triumfas
Ryškesnis posūkis Lietuvos krepšinyje buvo 1934 metais, kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė visų nuostabai laimėjo II-ąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą, kuris vyko Rygoje. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Pirmose rungtynėse nugalėjo favoritais laikitus italus 22:20. Paskui lietuviai nugalėjo Estijos krepšininkus 20:15, Egipto rinktinę 21:7, Lenkijos rinktinę 32:25 ir finale dėl žemyno čempiono vardo vėl žaidė su Italijos rinktine. Po labai atkaklios ir dramatiškos kovos lietuviai palaužė italų krepšininkus ir vieno taško persva 24:23 laimėjo Europos čempionų vardą. Du lietuviai pateko į simbolinį čenpionato penketuką, tai P. Talzūnas ir F. Kriaučiūnas.
Lietuvos krepšininkai iš Rygos grįžo namo triumfuodami. Geležinkelio stotyse nuo Joniškio iki pat Kauno juos pasitiko minios žmonių, o ties laikinąja sostine skraidė karo lėktuvai, iš jų buvo barstomos gėlės. Komandos vadovas Antanas Jurgelionis iškilmingų sutiktuvių metu Kaune sakė: „Pergalė nuaidėjo visoje Europoje ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį.“
1939 m. Europos Čempionatas Kaune: Istorinė Halė ir Antrasis Titulas
Remiantis Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) tuometinėmis nuostatomis, laimėjusi šalis - Lietuva įgijo teisę rengti kitą čempionatą. Lietuvos vyriausybė pritarė šiam pasiūlymui ir rengti čempionatą buvo pavesta Kūno kultūros rūmams. Baimintasi incidentųTarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai.
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (jie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų). Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.
Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo. Štai laikraštis „XX amžius“ gegužės 20 d. rašė: „Europos krepšinio pirmenybės - pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime. Mūsų visų pareiga, kad visi mūsų brangieji svečiai krepšininkai būtų patenkinti mūsų draugiškumu ir džentelmeniškumu. Kiekvienas mūsų žemėje turi patirti daug gero ir nieko blogo. Sportas visas tautas turi artinti, bet ne išskirti. Tarp mūsų brangiųjų svečių matysime ir žmones tos valstybės, su kuria ilgą laiką neturėjome normalių santykių. Mumyse neturi būti jokios neapykantos tos tautos svečiams. Nuoširdumas visiems turi būti vienodas, nes visi mūsų svečiai yra mūsų pačių kviesti. Mes tikime, kad lietuviai moka skirti sportą nuo politikos ir nė vieno iš jų neapvilsׅ.“
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiaisׅ“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.
Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.
1939 m. Lietuvos rinktinę sustiprino Amerikos lietuvis P. Lubinas. Lietuvos krepšininkai jau pirmose varžybosė susitiko su, kaip vėliau paiškėjo, pajėgiausiais varžovais - Latvijos krepšininkais. Rungtynės baigėsi vieno taško 37:36 sirtumu lietuvių naudai. Vėliau Lietuvos krepšininkai nesukiai nugalėjo kitas rinktines: Estijos 33:14, Lenkijos 46:18, Prancūzijos 47:18, Vengrijos 79:15, Suomijos 112:9, Italijos 48:15 ir vėl tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktnės garbę gynė A. Andrulis, V. Budriūnas, J. Jurgėla, F. Kriaučiūnas, V. Leščinskas, P. Lubinas, P. Mažeika, V. Norkus, E. Nikolskis, L. Baltrūnas, L. Petrauskas, M. Ruzgys, Z. Puzinauskas, M.
Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
1939 m. Europos čempionato auksą Lietuvai paskutinėmis finalo rungtynių sekundėmis atnešė žaidžiančiojo trenerio Prano Lubino metimas (37:36). Nors šiais laikais tokios sumos dažnam gali sukelti juoką, tuomet tai buvo didžiuliai pinigai. Tarp krepšinio gerbėjų, stebėjusių istorinį Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate, buvo ir būsimasis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus: „Atvirai pasakysiu, praleidau visas rungtynes toje salėje. Net buvau apleidęs mokymąsi ir ruošimąsi egzaminams. Tai - prisiminimai, kurie išliko iki gyvos galvos. Ir dabar, kai grįžtu į Kauną, irgi pažvelgiu ir su džiaugsmu prisimenu 1939 metų pirmenybes“, - savo prisiminimais dalijosi V. Adamkus.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
Antrasis Pasaulinis Karas ir Okupacija: Krepšinio Stagnacija
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Naujas Krepšinio Aukso Amžius
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų sportininkai jau kaip nacionalinių rinktinių nariai grįžo į didįjį pasaulio sportą. 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius. 1995-aisiais Atėnuose vykusiame XXIX Europos krepšinio čempionate Lietuva finale nusileido Jugoslavijai ir užėmė antrąją vietą. Galiausiai vėl išmušė triumfo valanda: 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m.
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. 2003 metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą.
„EuroBasket 2011“ Lietuvoje: Nauja Infrastruktūra ir Didelis Susidomėjimas
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta.
Prieš pat čempionato pradžią tuometinis FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kurio garbei vėliau buvo pavadinta Tarpžemyninė Joneso taurė, spaudos konferencijoje pasakė: „Kauno sporto halė - geriausia vieta žaisti krepšinį Europoje.“
Nors 2011 m. Lietuva Europos čempionate išsvajotojo medalio neiškovojo, šis renginys dažno tautiečio širdyje užima ypatingą vietą - visa šalies tiesiog alsavo krepšinio, o čempionatą lydintys renginiai lietuviams suteikė galimybę dar giliau pajusti ir išgyventi krepšinio grožį.
Lietuvos Krepšinio Ateitis: Ambicijos ir Naujos Kartos
Iki šiol Lietuva Senojo žemyno pirmenybes organizavo dukart - 1939 ir 2011 m. Jeigu LKF gautų teisę organizuoti „EuroBasket 2029“ grupių turnyro etapą, jis vyktų Vilniuje arba Kaune. FIBA savo verdiktą dėl 2029 m. Europos čempionato organizavimo planuoja paskelbti 2025 m. gegužę. Kartu su Lietuva kandidatų šalių sąraše - Ispanija, Slovėnija Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Nyderlandai. Čempionato formato keisti neplanuojama - jame ir toliau dalyvautų 24 rinktinės. Į finalines 2029 m. kovas, pasak šaltinių, taikosi Graikija.
M. Balčiūnas pasakojo, kad FIBA pranešė apie situaciją Lietuvoje, kur vyksta naujos vyriausybės formavimas, tačiau neabejoja, kad naujieji vadovai palankiai žiūrės į tokią galimybę. Sutartis su dabartiniu Rimu Kurtinaičiu galioja iki 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių. Tikėtina, kad po penkerių metų Lietuvos rinktinės lyderiais galėtų būti šiandien dar tik savo profesionalų kelio pradžioje esantys Matas Buzelis ir Kasparas Jakučionis. Geriausiam Lietuvos krepšininkui Domantui Saboniui 2029 m. bus 33-eji.
tags: #europos #krepsinio #cempionatas #lietuvoje #research #article