Europos krepšinio čempionato istorija: nuo Dariaus pradininkystės iki įspūdingų šiandienos kovų

Europos krepšinio čempionato istorija apima daugybę įvykių, pradedant krepšinio atsiradimu ir plitimu Lietuvoje, baigiant dabartiniais čempionatais. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos rinktinės istorija, jos pasiekimai Europos čempionatuose, taip pat aptariami įdomūs faktai ir įvykiai, susiję su šiuo sporto renginiu.

Krepšinio atsiradimas Lietuvoje: Stepono Dariaus indėlis

Pradėti reikėtų nuo paties krepšinio išradėjo Jameso Naismitho, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius, gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje, ne tik garsus lakūnas, bet ir svarbus sporto pradininkas. Visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica” skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui.

Būdamas maždaug 11 metų, jis emigravo į JAV su tėvais, kur įstojo į Harisono universitetą 1913 m. Ten Darius kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną.

Į Lietuvą grįžęs 1920 m., tęsė mokslus ir domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos kariuomenę, baigė Kauno karo mokyklą 1921 m. ir tapo karo lakūnu 1923 m. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas.

Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai

S. Dariaus indėlis į Lietuvos sportą yra didžiulis:

Aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt.
Buvo treneriu, teisėjavo varžybose.
Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose.
Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m.
Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m.
Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m.
Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m.
Žiemos sportas 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m.
Kitas sportas Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m. 1923 m. gruodžio 29 d.

Pirmieji žingsniai Europos krepšinyje: Lietuvos rinktinės istorija

Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.

Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo II Europos čempionate 1937 05 03 ir nugalėjo Italijos komandą 22:20; tai buvo pirmoji rinktinės pergalė tarpvalstybinėse rungtynėse. Laimėję rungtynes su Estijos (20:15), Egipto (21:7) ir Lenkijos (31:25) atstovais, Lietuvos krepšininkai finalo rungtynes žaidė vėl su italais, nugalėjo juos 24:23 ir tapo Europos čempionais: žaidėjai P. Talzūnas, F. Kriaučiūnas, J. Žukas (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), P. Mažeika, L. Petrauskas, A. Andrulis, S. Šačkus, E. Nikolskis, L. Kepalas, Č. Daukša, Z. Puzinauskas, L. Baltrūnas; treneris F. Kriaučiūnas.

III čempionatas įvyko Kaune (1939 05 21-28); rungtyniavo 8 šalių rinktinės, nors užsiregistravusių dalyvauti buvo 17 (lėmė artėjantis II pasaulinis karas). Krepšinio varžyboms pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšininkai nugalėjo Latvijos (37:36), Estijos (33:14), Lenkijos (46:18), Prancūzijos (48:18), Vengrijos (79:15), Suomijos (112:9), Italijos (41:27) rinktines ir antrą kartą tapo Europos čempionais. Lietuvos rinktinėje žaidė: P. Lubinas, M. Ruzgys, V. Budriūnas, F. Kriaučiūnas, J. Jurgėla (Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai), Z. Puzinauskas, A. Andrulis, V. Leščinskas, P. Mažeika, V. Norkus, L. Baltrūnas, E. Nikolskis, L. Petrauskas, M. Šliūpas; treneris F. Kriaučiūnas. 1937-1939 Europos čempionatuose Lietuvos vyrų rinktinė žaidė 12 rungtynių ir visas laimėjo. Ji Europos čempionės titulą turėjo ne dvejus, o septynerius metus, nes dėl II pasaulinio karo 1941, 1943, 1945 Europos čempionatai neįvyko. IV čempionatas buvo surengtas 1946 Ženevoje, bet SSRS okupuotos Lietuvos rinktinė - Europos čempionė - jame dalyvauti negalėjo.

1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.

Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos

1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). 1951 m. SSRS taurės varžybos. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva.

Lietuvos krepšininkai SSRS rinktinėje: žvaigždžių indėlis

Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

Štai keletas pavyzdžių:

1947 m. Europos čempionatas Prahoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje. TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.
1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje . TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas. TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius.
1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1979 m. Europos čempionatas Italijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.
1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje. TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje. TSRS rinktinė tampa Europos čempionais.
1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje. TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša.
1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje. TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4).
1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius.
1987 m. Europos čempionatas Graikijoje. TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3).
1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas. TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje. TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje. TSRS iškovoja sidabro medalius.

Nepriklausomos Lietuvos rinktinės pasiekimai

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose su savo vėliava.

Svarbiausi pasiekimai:

Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos

1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
1995 m. Europos čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
1997 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą.
1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą.
1999 m. Europos čempionatas Prancūzija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą.
2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
2001 m. Europos čempionatas Turkija. Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą.
2003 m. Europos čempionatas Švedija. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai. Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą.
2005 m. Europos čempionatas Serbija. Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą.
2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą.
2007 m. Europos čempionatas Ispanija. Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės).
2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas. Lietuva iškovoja 4 vietą.
2009 m. Europos čempionatas Lenkija. Lietuva iškovoja 11-12 vietas.
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija. Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės).
2011 m. Europos čempionatas Lietuva. Lietuva iškovoja 5 vieta.
2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas. Lietuva iškovoja 5-8 vietas.
2013 m. Europos čempionatas Slovėnija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės).
2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. Lietuva iškovoja 4 vietą.
2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija. Lietuva iškovoja sidabro medalius. ( 9 rungtynės ir 7 pergalės).
2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras. Lietuva iškovoja 7 vietą.
2017 m. Europos čempionatas Suomija/Izraelis/Rumunija/Turkija. Lietuva iškovoja 9 vietą.
2019 m. Pasaulio čempionatas Kinija. Lietuva iškovoja 9 vietą.
2022 m. Europos čempionatas Vokietija/Italija/Gruzija/Čekija. Lietuva iškovoja 15 vietą.

Apibendrinant visą Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją nuo 1937 iki 2023 metų vasario 26 d.: Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose atstovavo 215 krepšininkų. Taip pat rinktinei vadovavo 17 skirtingų vyriausiųjų trenerių.

Netikėtos pergalės: Egipto triumfas Europos krepšinyje

Egiptas, šalis, kuri dažniau siejama su faraonais ir piramidėmis nei su „EuroBasket,“ šokiravo krepšinio pasaulį laimėdama 1949 m. Europos čempionatą. Šiame straipsnyje apžvelgsime šia keistą istorija. Kaip gi, šalis ne iš Europos gali dalyvauti ir dar nustverti aukso medalį?

Ši intriguojanti istorija prasideda 1937 m., kai Latvijoje vykusiose Europos krepšinio žaidynėse dalyvavo aštuonios šalys, tarp jų ir Egiptas. Tuo metu nebuvo Afrikos krepšinio federacijos, todėl Egipto rinktinė, norėdama žaisti krepšinį, turėjo keliauti į Europą. Tačiau kodėl krepšinis buvo toks populiarus Šiaurės Afrikos šalyje? Šį žaidimą į šalį importavo italų ir egiptiečių kilmės žaidėjas Nello Paratore, kuris 1930 m. įkūrė Egipto krepšinio federaciją.

Po dešimties metų Egiptas vėl bandė jėgas ir 1947 m. pasirodė Čekoslovakijoje vykusiame „Eurobasket“ turnyre. Net ir be savo trenerio Nello, kurį anglai dėl prasidėjusio karo pasodino į kalėjimą, Egipto rinktinė laimėjo visas savo grupės rungtynes: prieš Belgiją, Lenkiją ir net Italiją, taip pat patekdama į antrąjį etapą. Antrajame grupės etape jiems pavyko nugalėti Lenkiją ir Bulgariją, tačiau jie pralaimėjo prieš Sovietų Sąjungą, kuri pirmą kartą savo istorijoje triumfavo. Rungtynėse dėl bronzos egiptiečiai įveikė Belgiją ir iškovojo neįtikėtiną spindintį bronzos medalį.

Pasibaigus karui, Nello vėl buvo atsakingas už Egipto krepšinių komandą ir ruošėsi 1949 m. „EuroBasket“ turnyrui. Turnyras gegužės 15-22 d. vyko Heliopolyje, turtingame Kairo rajone. Turnyre dalyvavo nedaug komandų, tiksliau, septynios: Prancūzija, Graikija, Turkija, Nyderlandai, Sirija, Libanas ir šeimininkai - Egiptas. Daugelis šalių atsisakė, tarp jų Italija ir Sovietų Sąjunga, kurios nenorėjo žaisti Anglijos kolonijos žemėje. Dėl nedidelio komandų skaičiaus turnyras buvo sužaistas vienu ratu. Šeimininkai startavo tvirtai ir lengvai laimėjo prieš Siriją, Olandiją, Libaną, Turkiją ir Graikiją. Nuo pat pirmųjų rungtynių atrodė aišku, kad arši kova dėl trofėjaus bus tarp Egipto ir Prancūzijos. Paskutinę turnyro dieną pagaliau susitiko dvi favoritės. Įsimintinose rungtynėse Egiptas sutriuškino varžovus ir lemiamais rezultatais 56:36 įveikė prancūzus. Taip Egiptas tapo „Eurobasket“ nugalėtoju.

Po dviejų turnyrų, 1953 m., istorija, atrodo, pasikartos. SSRS pirmą kartą rengia „EuroBasket,“ o tarp dalyvių vis dar yra Egiptas. Pirmąjį grupės etapą egiptiečiai pradeda tvirtai ir nesunkiai įveikia Vakarų Vokietiją, Prancūziją ir Švediją. Be didesnių problemų užsitikrinusi pirmąją vietą grupėje, atrodo, kad Afrikos komanda gali pakartoti 1949 m. pergalę, tačiau antrajame etape Egiptas krenta ant žemės. Rezultatų lentelėje rašomi penki pralaimėjimai ir viena pergalė (prieš Italiją), kurie pasmerkia komandą užimti paskutinę vietą, užimant aštuntą vietą varžybose. Taip ir baigėsi Egipto nuotykiai „EuroBasket“ turnyre. Nuo 1962 m. Egiptas nebedalyvauja Europos krepšinio čempionatuose.

Jaunimo krepšinio čempionatai: Lietuvos talentų kalvė

Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europa, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.

Jaunučių (mergaičių) krepšinio čempionatai

Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72). Medalius laimėjo R. Kontvainytė, I. Mikelėnaitė, G. Narvičiūtė, G. Paugaitė, L. Pikčiūtė, A. Rinkevičiūtė, M. Solopova, G. Šniokaitė, M. Šukytė, E. Tarasevičiūtė, D. Žitnikaitė, R. Žurauskytė; trenerės R. Kumpienė ir N. Kregždienė.

Jaunučių (berniukų) krepšinio čempionatai

Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). Medaliais apdovanoti trenerio M. Linarto rengti žaidėjai: G. Biruta, O. Matulionis, S. Kulvietis, D. Nazarovas, A. Pečiukevičius, O. Varanauskas, M. Kadzevičius, G. Staniulis, P. Duchovskis, H. Venskus, Jonas Valačiūnas, A. Sakalauskas. XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione. Komandoje žaidė krepšinio mokyklų auklėtiniai: Kauno - L. Žemaitis, E. Ulanovas, T. Urbonas, V. Čižauskas, T. Tamošiūnas, Vilniaus - E. Aniulis, D. Redikas, Jonas Valančiūnas, Klaipėdos - D. Pūkis, R. Brencius, Plungės - R. Jakštas, Malagoje besitreniruojantis T. Sabonis; vyriausiasis treneris K. Maksvytis, treneris E. Vasiliauskas, A. Jasilionis.

tags: #europos #krepsinio #ie #ionatas