Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir yra laikomas viena populiariausių sporto šakų. Šis straipsnis skirtas aptarti įsimintiną 1937 m. Europos krepšinio čempionato nugalėtojų sutikimą Lietuvoje, kuris tapo reikšmingu įvykiu šalies sporto istorijoje.
Krepšinio ištakos Lietuvoje
Krepšinio atsiradimas Lietuvoje siejamas su Karolio Dineikos ir legendinio lakūno Stepono Dariaus vardais. 1922 metais K. Dineika išleido knygą ,,Krepšiasvydis vyrams“, o St. Darius - pirmąsias krepšinio žaidimo taisykles. Tais pačiais metais, balandžio 23 dieną, įvyko pirmosios vyrų krepšinio rungtynės Lietuvoje tarp Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ir Kauno rinktinės, kurios baigėsi rezultatu 8:6. St. Dariaus iniciatyva Kaune buvo įrengtas pirmasis stadionas.
Pirmosios tarpvalstybinės rungtynės įvyko Rygoje su Latvija 1925 m. gruodžio 13 d., tačiau baigėsi latvių pergale 40:21. 1926-1933 metai Lietuvos krepšinyje buvo stagnacijos laikotarpis, tačiau 1934 m. prasidėjo atgimimas, kai Kaune buvo įsteigti Kūno Kultūros Rūmai. 1936 m. Lietuva buvo priimta į Tarptautinę krepšinio federaciją (FIBA).
Felikso Kriaučiūno indėlis į Lietuvos krepšinį
Krepšinio suklestėjimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su Felikso Kriaučiūno vardu. F. Kriaučiūnas gimė 1911 m. rugpjūčio 18 d. Čikagoje, lietuvių išeivių šeimoje. Jis žaidė krepšinį studentų komandose. 1937 m. F. Kriaučiūnas atvyko į Kauną ir ėmė mokyti vietos krepšininkus žaidimo paslapčių.
Pasirengimas Europos čempionatui Rygoje
Lietuvos rinktinė intensyviai ruošėsi Europos pirmenybėms Rygoje. Kartu atvyko ir Pranas Talzūnas. Treniruotės vyko už uždarų durų, siekiant išlaikyti paslaptį. Į Europos pirmenybes Rygoje susirinko 8 komandos: Estija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Egiptas, Čekoslovakija ir Lietuva. Prieš čempionatą Lietuva buvo laikoma autsaidere.
Taip pat skaitykite: Europos čempionatas: Giedriaus Titenio žygdarbiai
Lietuvos triumfas Europos čempionate
Nepaisant skeptiškų prognozių, Lietuva ėmė laimėti vienas rungtynes po kitų ir sensacingai pasiekė finalą. Lietuvos rinktinės kapitonas ir pagrindinis gynybos ramstis buvo F. Kriaučiūnas. 1937 m. gegužės 7 d. Lietuva finale 24:23 įveikė Italiją ir tapo Europos čempione. F. Kriaučiūnas buvo išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. F. Kriaučiūną ir Pr. Talzūną priėmė Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis.
Iškilmingas sutikimas Lietuvoje
Lietuvos krepšininkai buvo labai iškilmingai sutikti grįžtantys traukiniu iš Rygos. Didžiausias sutikimas buvo suorganizuotas Kaune. Už nuopelnus Lietuvai F. Kriaučiūnas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu ir Trijų Liepsnų II laipsnio žymenimis.
F. Kriaučiūno veikla po čempionato
1938 m. F. Kriaučiūnas treniravo Lietuvos moterų rinktinę, kuri Europos čempionate iškovojo sidabro medalius. Jis intensyviai ruošėsi ir 1939 m. Europos krepšinio čempionatui Kaune, būdamas Lietuvos rinktinės kapitonu. Lietuva pergalingai baigė šį čempionatą ir antrą kartą tapo Europos čempione, o F. Kriaučiūnas buvo vienas geriausių žaidėjų. F. Kriaučiūnas mirė 1977 m. spalio 28 d. ir buvo palaidotas Čikagoje. 2007 m. kuriant paminklą Lietuvos krepšiniui, F.
Detalesnis žvilgsnis į 1937 m. Europos čempionatą
Antrasis Europos krepšinio čempionatas vyko Rygoje, o Lietuvos rinktinė, kaip minėta, buvo laikoma autsaidere. Užsienio komandos buvo sutiktos su orkestrais ir apgyvendintos geriausiuose viešbučiuose, o lietuvių komanda buvo apgyvendinta kukliame viešbutyje netoli stoties. Rygos laikraštis „Sporto pasaule“ prognozavo lietuviams paskutinę vietą.
Nepaisant to, lietuviai nustebino visus, įveikdami vieną varžovą po kito. Po pergalės prieš Lenkiją, kuri tuo metu buvo svarbi dėl šalių tarpusavio santykių, Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis įteikė lietuviams didelę sidabrinę lėkštę. Tačiau netrukus ši lėkštė tapo rimto diplomatinio konflikto tarp dviejų Baltijos valstybių priežastimi.
Taip pat skaitykite: Europos krepšinio čempionato transliacijos
Po pergalės lietuviai keletą dienų praleido Rygoje ir tik traukinyje pastebėjo, kad pamiršo K. Ulmanio įteiktą lėkštę viešbutyje. Vienas delegacijos narys grįžo į Rygą, tačiau viešbučio darbuotojai jau buvo pranešę apie dovaną Latvijos krepšinio atstovams, kurie tai palaikė įžeidimu ir pareikalavo lėkštę grąžinti. Galiausiai incidentą pavyko išspręsti, tačiau latviai jautėsi įžeisti.
Įvykiai po triumfo Rygoje
Žaibo greitumu džiugi žinia apie Lietuvos pergalę pasiekė šalį. Per finalines varžybas Kauno valstybiniame teatre vyko Žydės“ operos spektaklis. Po pirmojo veiksmo sportininkų bičiulis maestro Kipras Petrauskas paskelbė šią naujieną. Orkestras sugrojo himną, o ovacijoms nebuvo galo. Į Kauną plaukė sveikinimo telegramos.
Sugrįžę nugalėtojai buvo sutikti kaip didvyriai. Komandos kapitonas Kriaučiūnas susirinkusiai miniai tarė: Mes padarėme, ką galėjome ir ko jūs norėjote“. Sporto korespondentas Juozas Kuša rašė: Europos nugalėtojo vardas, kurio įgijimas mane labai džiugina, mums nepalankiomis sąlygomis ir dėl to dar labiau vertinamas“. Po šio triumfo krepšinis Lietuvoje dar labiau išpopuliarėjo.
1939 m. Europos čempionatas Kaune
1939 m. Lietuvai buvo patikėta rengti trečiąjį Europos krepšinio čempionatą. Kaune buvo pastatyta moderni sporto halė, talpinanti apie 10 000 žiūrovų. Nors statyba kainavo 400 000 litų, už parduotus bilietus buvo surinkta tokia pati suma. Ši halė stovi ir šiandien kaip Lietuvos sportinio gyvenimo liudininkė.
Čempionate dalyvauti norą pareiškė Prancūzija, Italija, Lenkija, Latvija, Estija, Vengrija, Bohemijos-Moravijos protektoratas ir Lietuva. Paskutinę akimirką atsisakė Šveicarija. 1939 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona iškilmingai paskelbė trečiųjų Europos krepšinio pirmenybių pradžią.
Taip pat skaitykite: Europos futbolo ir sporto naujienos
Lietuva čempionate vėl triumfavo, finale įveikdama Italiją 48:15. Tai buvo antrasis Lietuvos iš eilės Europos krepšinio čempiono titulas.
Diplomatinės aistros po 1939 m. čempionato
Po 1939 m. čempionato, kuriame Lietuva nugalėjo Latviją, santykiai tarp šalių paaštrėjo. Latvijos komanda tikrino rungtynių laiką ir parašė skundą, kad žaidėjai buvo apstumdyti. Dėl šių įvykių buvo atšauktos tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės rungtynės.
Visgi, siekiant numalšinti aistras, buvo įsteigtas specialus prizas - Latvijos komanda pripažinta čempione be aukštaūgių.
Krepšinio populiarumas tarpukario Lietuvoje
1939-1940 m. sezone Kaune žaidė 126 komandos (87 vyrų ir 39 moterų). Susikūrė daug gimnazijų komandų. Krepšinį žaidė ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Tai buvo iškilus šios sporto šakos etapas nepriklausomoje Lietuvoje, pasiektas atkakliu darbu.
tags: #europos #krepsinio #pirmenybiu #nugaletoju #sutikimas #1937