Pasaulio futbolo čempionatas yra pats didžiausias spektaklis per visą žmonijos istoriją, pritraukiantis milžiniškas žiūrovų auditorijas ir prikaustantis dėmesį visą mėnesį. Šis renginys, kupinas dramos, didvyriškumo, tragedijų ir neteisingų sprendimų, tapo unikaliu fenomenu, suvienijančiu tautas ir sukeliantis aistras visame pasaulyje.
Futbolo ištakos ir plėtra
Futbolas, kaip ir visi kiti žaidimai, susideda iš įvairių taisyklių. XIX amžiuje Anglijoje mokytojai ir mokiniai sukūrė šio sporto taisykles ir tik 1863 metais jos buvo oficialiai patvirtintos bei įsikūrė pirmoji futbolo asociacija. Net trys labai skirtingi žaidimai - regbis, futbolas ir Amerikietiškas futbolas yra vienos kilmės. Ir šis faktas tik ir parodo, kaip kiekvienam sportui galima pritaikyti panašias taisykles.
Tačiau futbolas yra unikalus tuo, kaip greitai jis išplito ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Dauguma sporto šakų dažnai lieka šalies ar regiono ribose (kriketas yra puikus pavyzdys), tačiau futbolas šiai taisyklei nepakluso. XIX amžiaus pabaigoje jis jau buvo žaidžiamas Europoje, Lotynų Amerikoje, Pietryčių Azijoje ir beveik visoje Afrikoje. Nors ši sporto šaka buvo išrasta Anglijos mokyklose, ji sugebėjo tapti nacionaline daugumoje pasaulio šalių. Kai jis žaidžiamas Senegale, jis atrodo kilęs būtent šioje šalyje. Futbolas yra Vokietijos sportas. Jis yra Argentinos sportas. Ir, žinoma, jis yra Brazilijos sportas. Tiesą sakant, anglai dažnai turi visiems priminti, jog futbolą išrado jie, tačiau dažniausiai šis priminimas yra palydimas žiovuliu ir fraze “taip, taip, mes žinome”. Net ir dauguma Anglijos fanų suvokia, kad tai, jog jie šį sportą išrado, pasaulinėse arenose tai naudos nepridės.
Pasaulio čempionato gimimas
Pasaulio futbolo čempionatas buvo suorganizuotas jau po Pirmojo pasaulinio karo. Pirmasis šio renginio organizatorius, prancūzas Julesas Rimetas, yra stebėtinai mažai žinomas. Jis buvo panašus į mus visus - nebuvo geras futbolo žaidėjas, tačiau šią sporto šaką labai mylėjo ir ja tikėjo. Jis išgyveno Pirmąjį pasaulinį karą, kuris palietė kiekvieną Prancūzijos miestelį ir nusinešė daugybę jaunų vyrų gyvybių. Nors XIX amžiuje futbolas jau buvo plačiai žinoma sporto šaka, jam didžiulę įtaką turėjo Pirmasis pasaulinis karas: kariai iš kolonijinių imperijų atvykę į Europą kariauti, laisvo laiko metu išmoko šį sportą žaisti. Alžyriečiai, kurie kaip kolonijiniai padaliniai kovojo už Prancūziją, namo grįžo su futbolo kamuoliais rankose. Taip pat, dauguma europiečių iš atokesnių vietovių, kurie niekada nebuvo šio sporto išbandę, namo grįžo kaip futbolo mokytojai. Savo ruožtu Julesas Rimetas namo grįžo su svajone: vietoj to, kad jauni žmonės kovotų vienas prieš kitą rankose laikydami ginklus, jie susitiktų futbolo aikštelėje. Tokiu būdu jie galėtų parodyti savo galią besilaikydami tam tikrų taisyklių ir bendraudami universaliausia kalba pasaulyje - futbolu.
Priežastis, dėl kurios atsirado pasaulio futbolo čempionatas, buvo nepakankamas dėmesys futbolui olimpinėse žaidynėse. XX a. 2-ajame dešimtmetyje žaidimas turėjo pereiti prie profesionalumo, kuris neatitiko olimpinės dvasios. Todėl vyriausybinė institucija FIFA sumanė surengti pasaulio čempionatą. Sprendimas surengti pirmąjį čempionatą buvo oficialiai paskelbtas 1928 m.
Taip pat skaitykite: 2018 m. pasaulio futbolo čempionato įvykiai
Pirmasis oficialus pasaulio futbolo čempionatas buvo surengtas 1930 m. Urugvajuje. Nuo tada turnyras vyksta kas ketverius metus (išskyrus pertraukas dėl Antrojo pasaulinio karo). Tačiau neoficialūs pasaulio futbolo čempionatai buvo rengiami prieš FIFA čempionatus XIX a. pabaigoje, tuo metu, kai egzistavo tik kelios nacionalinės komandos. Kalbant apie įdomesnius statistinius momentus, verta atkreipti dėmesį į augantį komandų skaičių. Jeigu pirmajame 1930 metais Urugvajuje vykusiame čempionate dalyvavo 13 komandų, tai šiais metais Katare varžysis 32 rinktinės. 32 komandų turnyras vyksta nuo 1998 metų.
Ankstyvieji čempionatai (1930-1950)
1930 m. Urugvajus
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas įvyko Urugvajuje 1930 metais. Čempionais tapo šeimininkai, finale įveikę Argentiną rezultatu 4:2.
1934 m. Italija
Antrasis čempionatas vyko Italijoje 1934 metais. Šįkart triumfavo šeimininkai, finale po pratęsimo nugalėję Čekoslovakiją 2:1.
1938 m. Prancūzija
Trečiasis čempionatas surengtas Prancūzijoje 1938 metais. Italija apgynė čempionų titulą, finale įveikusi Vengriją 4:2.
1950 m. Brazilija
Po Antrojo pasaulinio karo pertraukos, čempionatas sugrįžo į Braziliją 1950 metais. Šis čempionatas įsiminė dėl tragiško finalo, kuriame Urugvajus 2:1 įveikė Braziliją, palikdamas šeimininkus sukrėstus.
Taip pat skaitykite: Pasaulio futbolo čempionato istorija
Aukso amžius (1954-1970)
1954 m. Šveicarija
Šveicarijoje 1954 metais Vokietija finale 3:2 įveikė Vengriją.
1958 m. Švedija
Švedijoje 1958 metais Brazilija finale 5:2 nugalėjo šeimininkus. Šis čempionatas išgarsėjo dėl jauno Pelé pasirodymo.
1962 m. Čilė
Čilėje 1962 metais Brazilija antrą kartą iš eilės tapo čempionais, finale 3:1 įveikdama Čekoslovakiją.
1966 m. Anglija
Anglijoje 1966 metais šeimininkai finale po pratęsimo 4:2 įveikė Vokietiją. Šis čempionatas įsiminė dėl ginčytino įvarčio finale.
1970 m. Meksika
Meksikoje 1970 metais Brazilija trečią kartą tapo čempionais, finale 4:1 nugalėdama Italiją. Ši Brazilijos rinktinė laikoma viena geriausių visų laikų.
Taip pat skaitykite: Turnyrinė lentelė
Nauji iššūkiai ir pergalės (1974-1990)
1974 m. Vakarų Vokietija
Vakarų Vokietijoje 1974 metais šeimininkai finale 2:1 įveikė Nyderlandus.
1978 m. Argentina
Argentinoje 1978 metais šeimininkai finale po pratęsimo 3:1 nugalėjo Nyderlandus.
1982 m. Ispanija
Ispanijoje 1982 metais Italija finale 3:1 įveikė Vokietiją.
1986 m. Meksika
Meksikoje 1986 metais Argentina finale 3:2 nugalėjo Vokietiją. Šis čempionatas įsiminė dėl Diego Maradonos pasirodymo.
1990 m. Italija
Italijoje 1990 metais Vokietija finale 1:0 įveikė Argentiną.
Modernus futbolas (1994-2010)
1994 m. JAV
JAV 1994 metais Brazilija finale po baudinių serijos nugalėjo Italiją.
1998 m. Prancūzija
Prancūzijoje 1998 metais šeimininkai finale 3:0 įveikė Braziliją.
2002 m. Korėja/Japonija
Korėjoje ir Japonijoje 2002 metais Brazilija finale 2:0 nugalėjo Vokietiją.
2006 m. Vokietija
Vokietijoje 2006 metais Italija finale po baudinių serijos nugalėjo Prancūziją.
2010 m. Pietų Afrika
Pietų Afrikoje 2010 metais Ispanija finale po pratęsimo 1:0 įveikė Nyderlandus.
XXI amžiaus iššūkiai
XXI-ajame amžiuje investicijos ir išlaidos siekiant suorganizuoti šį renginį tapo astronominės. O kai jis organizuojamas tokiose šalyse kaip Pietų Afrikos Respublika ar Brazilija, kuriose infrastruktūra yra opi problema, rezultatas gali būti katastrofiškas. Būtų be galo sunku šiandien įsivaizduoti, kad kadaise FIFA buvo maža organizacija įsikūrusi Ženevoje, kurios tikslas buvo kas kelerius metus suorganizuoti futbolo turnyrą. Šiam tikslui pasiekti buvo rašomi laiškai ir užklausos įvairių šalių futbolo asociacijoms bei ieškoma organizatorių ir rėmėjų. Daug pinigų jie neišleisdavo, tačiau daug ir neuždirbdavo. Visa tai drastiškai pasikeitė, kai už FIFA vairo stojo brazilas Joao Havelange’as, kuris tapo pirmuoju FIFA vadovu ne iš Europos. J.Havelange’as siekė kuo labiau organizaciją išplėsti ir įgyti kuo daugiau galios. Jis tai darė stiprindamas ryšius su naujomis organizacijos narėmis - neseniai nepriklausomybę įgavusiomis Afrikos valstybėmis.
Šioms šalims prisijungimas prie FIFA prilygo tapimu Jungtinių Tautų narėmis. Taip jos siekė parodyti savo egzistavimą pasaulyje. Prezidentu J.Havelange’as buvo išrinktas 1974 metais. Už jį balsavo dauguma Afrikos valstybių, o mainais jis prižadėjo organizacijos paramą plėtojant vietos infrastruktūrą ir federacijų veiklą. Afrikos blokas įrodė savo galią 1960-aisiais ir 1980-aisiais, kai sėkmingai pagrasino pašalinti Pietų Afrikos Respubliką iš FIFA organizacijos jeigu jie nepritars į pasaulinius turnyrus siųsti rinktinių sudarytų iš kelių rasių žaidėjų. FIFA labai greitai tapo tarptautine ir netgi politine organizacija. Dar tais pačiais dešimtmečiais FIFA surado būdų užsidirbti vis daugiau pinigų -televizijos teisių už jų organizuojamus renginius kaina augo kasmet. FIFA, sekdama pasaulio sporto kultūros pavyzdžiu, pagrindinį komandų pelno šaltinį įvardino ne už parduotus bilietus, o už rungtynių transliavimo teises. O didėjantis televizijos stočių privatizavimas 1980-aisiais ir 1990-aisiais pajamų srautų kiekį tik išplėtė.
Sąlygos kurias FIFA pateikia turnyrą siekiančioms suorganizuoti šalims ganėtinai paprastos: šalys turi pačių išlaidomis pastatyti stadionus, kurie turi atitikti specialius FIFA reikalavimus ir tada joms yra suteikiama teisė rengti čempionatą.Žinoma, kai Pasaulio čempionatas vyko JAV, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Japonijoje bei Vokietijoje, FIFA organizacijos valdingumo neprireikė, nes šalys jau turėjo puikius stadionus, transporto infrastruktūras. Tačiau didžiosiose šalyse kartais iškildavo ir nesklandumų, tokių kaip mokesčių mokėtojų nepasitenkinimas statant Prancūzijos stadioną 1998 metų Pasaulio čempionatui.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvos futbolui taip pat netrūko įsimintinų akimirkų. Vienu geriausių visų laikų pasaulio vartininku laikomas Levas Jašinas šią dieną prieš 61 metus lankėsi Vilniuje ir praleido įvartį. Vilniuje viešėjo brazilas Romario (geriausias ir rezultatyviausias 1994 pasaulio čempionato JAV žaidėjas atvyko 1992 metų rudenį su Eindhoveno PSV klubu, įmušė įvartį į Dariaus Spetylos vartus), Kijevo „Dinamo“ nesulaikomieji puolėjai Olegas Blochinas (geriausias 1975 metų Europos futbolininkas), Igoris Belanovas (apdovanotas „France Football“ leidinio „Auksiniu kamuoliu“ už puikų žaidimą 1986 metų sezone), geriausias XX amžiaus antrosios pusės Austrijos futbolininkas Herbertas Prohaska, techniškieji sakartveliečiai (gruzinai) Ramazas Šengelija ir Aleksandras Čivadzė, daug kitų puikių žaiėjų.
Antrą kartą Vilniaus reprezentacinė komanda (vis dar „Spartakas“ - paskutinį sezoną dar ne „Žalgiris“) L. Jašino (jau 1956 metų Melburno olimpiados aukso medalio laimėtojo, 1958 metų pasaulio čempionato Švedijoje didvyrio, 1960 metų Europos čempiono) ginamus Maskvos „Dinamo“ ekipos vartus puolė lietingą 1961 metų rugsėjo 7 dieną Maskvos „Dinamo“ stadione. Apsiniaukusią spalio 10 dieną komandos susitiko Vilniuje. Lietuvos pagrindiniame, tuomet dar „Spartako“ vardu vadintame, stadione laisvų vietų nebuvo - visos 18 000 užimtos. Aistruolių viltys išsipildė 31 minutę, kai, rezultatui esant 1:0 svečių naudai, mūsų komandos puolėjas Leonardas Žukauskas taikliu smūgiu pasiuntė kamuolį į pietinius futbolo aikštės vartus, kuriuos gynė Levas Jašinas.
tags: #xx #pasaulio #futbolo #cempionatas