Krepšinis Filipinuose - ne tik sportas, bet ir svarbi kultūros dalis, nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Ši sporto šaka yra be jokios konkurencijos populiariausia Filipinuose, kur oranžinį kamuolį gainioja ir varžybas stebi milijonai žmonių. Krepšinis giliai įsišaknijęs šalies kultūroje ir dešimtmečius vienija bendruomenes. Filipinuose puikiai išplėtota krepšinio infrastruktūra, tūkstančiai aikštelių, kurių galima rasti kone kiekviename kampelyje. Nepaisant sunkumų, kuriuos sukelia skurdas, išteklių trūkumas ir geresnės infrastruktūros šalyje trūkumas, krepšinis jauniems filipiniečiams yra gyvenimo būdas, leidžiantis turėti dideles svajones, jų siekti ir tikėti savimi.
Turtinga krepšinio istorija Filipinuose
Nors dabartiniai rezultatai ne visada atspindi šlovingą praeitį, krepšinis Filipinuose turi turtingą, daugiau nei šimto metų istoriją. XX a. pradžioje, 1910 metais, amerikiečių kariai atnešė krepšinį į šalį, kur ši sporto šaka greitai prigijo dėl mažų erdvės reikalavimų, prieinamumo ir galimybės lavinti įgūdžius individualiai ar mažose komandose.
Metams bėgant krepšinis šioje vietovėje tapo toks populiarus, kad jau 1936 m. Filipinai tapo tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nariais bei subūrė savo pirmąją nacionalinę vyrų krepšinio komandą, pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Jau tais pačiais metais filipiniečiai dalyvavo ir olimpinėse žaidynėse, kur užėmė penktąją vietą. Filipinų rinktinė tapo didele šios sporto šakos jėga bei laimėjo daugybę medalių ir titulų regioninėse bei tarptautinėse varžybose. Filipinai iškovojo pirmąjį aukso medalį krepšinyje 1951 m. Azijos žaidynėse, vėliau triumfavo ir 1964, 1958, 1962 metais. Taip pat Filipinai penkis kartus laimėjo FIBA Azijos taurę - 1960, 1963, 1967, 1973, 1985 metais. Filipinai, kaip ir Lietuva, turi bronzos medalį iš pasaulio čempionato, iškovotą 1954-aisiais. Pasak tyrimų, daugmaž 80 proc. šalies gyventojų save laiko krepšinio sirgaliais.
Filipinų krepšinio asociacija (PBA)
Filipinų krepšinio asociacija (PBA), įkurta 1975 m., yra seniausia profesionali krepšinio lyga Azijoje ir antra pagal senumą pasaulyje po NBA. PBA buvo pagrindinė jėga krepšinio plėtrai šalyje, išugdžiusi daugybę žvaigždžių ir padėjusi daugeliui filipiniečių krepšininkų pasiekti solidžias karjeras. PBA krepšinio kovų populiarumas Filipinuose yra be galo didelis. Štai, pavyzdžiui, vietinė Filipinų televizija skaičiavo, kad 2021-2022 metų sezone vienos iš taurių finalo rungtynes stebėjo apie 3,6 mln. arba 17 proc. visų žiūrovų Filipinuose, žiūrinčių televiziją tuo laiku. Tuo tarpu 2023 m. sausio 15 d. buvo sumuštas ir gyvai stebėtų rungtynių rekordas, kai vietines rungtynes tarp „Barangay Ginebra San Miguel" ir „Bay Area Dragons" Filipinų arenoje stebėjo net 54 589 žiūrovai.
Skirtingai nei kitose lygose, PBA neturi vieno sezono čempiono. Sezonas skirstomas į tris turnyrus, kuriuose dvylika komandų varžosi dėl konferencijos taurės. Taurių laimėtojai sezono pabaigoje nesusitinka tarpusavyje, kad nustatytų vienvaldį sezono nugalėtoją. Vienintelis variantas, kuomet komanda gali vadintis negičijamai stipriausia, jeigu ji laimi visas tris taures.
Taip pat skaitykite: Filipinų rinktinės istorija
Krepšinis Filipinų kultūroje
Krepšinis Filipinuose yra daugiau nei sportas - tai socialinis reiškinys, įaugęs į kasdienį gyvenimą. Verslininkas Rytis Stanevičius, gyvenęs Filipinuose, pasakojo, kad statybininkai į darbą viliojami pažadant įrengti krepšinio aikštę. Jo teigimu, bent jau jų mažoje saloje yra labai daug krepšinio aikštelių pristatyta. Važiuoji pro bendruomenės kokį nors centrą, matai, kad būtinai yra dengtas kupolas ir krepšinio aikštelė padaryta. Vakarop visose tose aikštelėse kas nors žaidžia. Kartą ėjau prekybos centre ir matau, kad visi žmonės yra kažkur susigrūdę, galvoju, kas čia vyksta, gal dalina ką nors ar numirė kas nors. Einu arčiau, o ten, pasirodo, elektronikos parduotuvėje kabo televizorius, per jį rodo NBA rungtynes. Jiems nėra taip svarbu, kas laimės visokius vietinius čempionatus, bet svarbu pasipuošti, susirinkti, padaryti šventę. Tas pats procesas jiems yra labai svarbus.
Filipinai, būdami viena tankiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje, ypač Manilos miestas, rado krepšinį kaip tinkamiausią sporto šaką dėl mažų erdvės reikalavimų. Tai leido krepšiniui tapti prieinamam ir populiariam visuose šalies kampeliuose.
Gyvenimo Filipinuose ypatumai
R. Stanevičius, gyvenęs Filipinuose nuo 2017 metų iki pandemijos pradžios, pasidalijo savo patirtimi apie gyvenimą šioje šalyje. Jis paminėjo, kad turizmas Filipinuose vis dar nėra atsigavęs ir jaučia COVID-19 pandemijos padarinius. Verslininkas pasakojo, kad Filipinuose statybininkai į darbą viliojami pažadant įrengti krepšinio aikštę.
Anot R. Stanevičiaus, Filipinuose turistai iš Azijos sudaro apie 70 procentų. Daugiausia atvažiuoja japonų, kinų, korėjiečių. Kai Kinija ilgai buvo užsidariusi, buvo jaučiamas labai didelis turistų deficitas. Per pandemiją atsirado labai daug bedarbystės.
R. Stanevičius pasakojo, kad pradėjus viešbučio Filipinuose statybas, teko susidurti su kitu mentalitetu, reikėjo eiti į miesto meriją, bendrauti su institucijomis, gauti visus leidimus, įveikti visą biurokratiją. Viską gelbėjo tai, kad anglų kalba čia yra antra valstybinė kalba ir visi oficialūs dokumentai, visi leidimai statybai yra angliški. Filipiniečiai lengvai bendrauja, tačiau kai užsienietis ateina kokių nors leidimų dėl statybų ar dar ko nors, jie pradeda žiūrėti asmeninės naudos, todėl pradėjome ieškoti, kad tokiais dokumentais už mus pasirūpintų kas nors iš vietinių. Iš kitos pusės, kokioje Balio saloje aš jausdavausi kaip vaikščiojantis bankomatas, visi tik ir žiūri, kaip iš tavęs gauti pinigų. Filipinuose aš taip nesijaučiau, bent jau taip nėra salose. Jie labiau čia nori su tavimi pabendrauti. Jei vakare kur nors jaunimėlis prie vandens linksminasi, tai blogiausia, kas gali atsitikti, tai tiesiog tave prigirdys alumi. Jiems yra garbės reikalas pasiūlyti užsieniečiui alaus skardinę. Aišku, vėliau sužinojome, kad jie yra ir baisūs liežuvautojai. Mūsų ta sala nedidelė, būdavo, dar tu pats apie save nežinai, o visi apie tave jau žino. Reikėdavo labai atsargiai žiūrėti, ką sakai ir ką darai, nes sala iš karto viską sužino.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
R. Stanevičius atskleidė, kad tikrai erzindavo tai, kad reikėdavo už viską - elektrą, vandenį ir t. t., sumokėti skirtingose vietose grynaisiais pinigais. Prisikrauni pinigų ir lakstai. Realiai visa diena tau būna sugaišta. Dar labai dažnai filipiniečiai ateina pinigų skolintis. Vėliau supratome, kad reikia skolinti tiek, kiek negaila, nes 99 procentai, kad pinigų negrąžins.
Filipinuose maistas kiek skiriasi nuo Lietuvos, tad vietinėse parduotuvėse nerastume daugybės Lietuvoje įprastų prekių. Anot R. Stanevičiaus, gerai, kad kai mes pradėjome reklamuotis socialiniuose tinkluose, pas mus į viešbutį atvažiuodavo lietuvių, jie klausdavo, ko mums atvežti. Ko trūko? Juodos duonos, grikių, sūrio ir silkės. Tai pagrindiniai dalykai, kurių gauti Filipinuose be šansų. Duona čia tik balta. Sūris kažkoks - atrodo kaip sintetinis, supakuotas, lyg kokiems sumuštiniams daryti būtų skirtas, bet tokio pjaustomo sūrio gabalo tai nebūdavo. Apskritai Filipinuose problema su pieno produktais. Vietiniai nelabai įsivaizdavo ir kas tie grikiai. Dar labai šaltibarščių pasiilgdavome, tai grįžę į Lietuvą jų valgydavome.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas