Klaipėdos futbolo klubas „Atlantas“ yra svarbi Lietuvos futbolo dalis, turinti turtingą istoriją ir palikusi ryškų pėdsaką šalies sporte. Šis straipsnis skirtas apžvelgti „Atlanto“ klubo istoriją, jo atributiką bei įsimintinus įvykius.
Istorijos Pradžia ir Sovietinis Laikotarpis
Klaipėdos „Atlanto“ istorija siekia sovietinius laikus, kai klubas dalyvavo Sovietų Sąjungos futbolo čempionatuose. 1963-1989 metais „Atlanto“ meistrų komanda žaidė Sovietų Sąjungoje. Šis laikotarpis aprašytas Algirdo Auruškevičiaus knygoje „Pradingęs „Atlantas“, kurioje pateikiama komandos istorija, statistika, futbolininkų biografijos ir įdomūs faktai.
1985-ieji metai tapo ypatingi klubo ir miesto istorijoje. "Atlanto" triumfas tais metais sukėlė tikrą futbolo bumą Klaipėdoje. Lūžtantis nuo žiūrovų stadionas, tūkstantinės minios eitynės, deficitu tapę bilietai ir futbolininkai, tapę dievukais - visa tai liudijo apie didelį susidomėjimą futbolu ir palaikymą komandai.
Baltijos jūra, prie kurios įsikūręs Klaipėdos uostamiestis, yra Atlanto vandenyno dalis. Klaipėdos miesto reprezentacinės komandos istoriją galima pradėti po II pasaulinio karo, kai 1945 m. iš geriausių miesto futbolininkų suburta Audra Klaipėda dalyvavo Lietuvos čempionate. Klaipėdoje pokariu labai dažnai keitėsi reprezentacinių komandų pavadinimai - Švyturys Klaipėda, Žalgiris Klaipėda, Trinyčiai Klaipėda, Baltija Klaipėda, nors komandos branduolys likdavo toks pat. Nepaisant to, kad prieškario laikotarpiu įvairios Klaipėdos vokiečių ir lietuvių komandos diktavo madas Lietuvos futbole, iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios svarių laimėjimų pasiekta nebuvo, o geriausi pasiekimai buvo dalyvavimas taurės finale 1953 m. ir 3-ioji vieta 1947 bei 1959 m.
1962 m. pradžioje suburta nauja - „Granito“ komanda, ją pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas. Komanda perėmė Baltija Klaipėda vietą LTSR aukščiausiojoje lygoje, o tų metų rudenį įgijo teisę žaisti TSRS futbolo sistemoje (perėmė Banga Kaunas komandos vietą), nors ir neatsisakė antrosios komandos, kuri tęsė kovas LTSR pirmenybėse. Pirmąsias rungtynes Lietuvos pirmenybėse „Granito“ futbolininkai žaidė 1962 m. balandžio 30 d. Mažeikiuose. Jie rezultatu 2-1 nugalėjo Elektra Mažeikiai komandą, o pirmаjį įvartį klubo istorijoje per šias rungtynes įmušė Vladimiras Losevas. Tais metais „Granitas“ laimėjo LTSR pirmenybių sidabrą, o vėlyvą rudenį subyrėjo Banga Kaunas meistrų komanda, tad „Granitas“ pasipildė buvusiais „Bangos“ (Z. Orbakas, E. Danilevičius, P. Anisimenkovas) ir Vilniaus (S. Krocas, L. Dūda) žaidėjais ir 1963 m. tai faktiškai jau buvo antroji Lietuvos rinktinė. Kadangi vietos Lietuvos čempionate buvo nuspręsta neatsisakyti, keletą metų Klaipėdoje buvo dvi vieno pavadinimo komandos - „Granito“ meistrų komanda (profesionalai) ir kūno kultūros kolektyvas „Granitas“ (mėgėjai).
Taip pat skaitykite: "Trakai" prieš "Atlantą": varžybų istorija
Pirmąsias rungtynes TSRS varžybose „Granitas“ žaidė Benderuose (Moldavija). Jos baigėsi lietuvių pralaimėjimu (0-1), kaip ir debiutinis sezonas - 14 vieta tarp 16 komandų. Tačiau jau kitais metais savo grupėje „Granitas“ užėmė 3-ąją vietą ir tai suteikė teisę dalyvauti pereinamajame turnyre, kuris vyko kaip tik Klaipėdoje. Per tris mėnesius turnyrui buvo pastatytas naujas stadionas, kuriame komanda žaidė iki pat 2000 m. Palaikomas daugiatūkstantinės klaipėdiečių minios „Granitas“ pasirodė puikiai - buvo užimta 1-oji vieta, o dvylikai žaidėjų buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai (anksčiau už Zalgiris Vilnus komandą, žaidusią aukštesnėje lygoje). Tačiau tuometiniai čempionato nuostatai neleido pereiti į A klasę. 1965 m. „Granitas“ savo grupėje užėmė 4 vietą, bet šį kartą pereinamajame turnyre buvo pasirodyta prasčiau, todėl teko tenkintis 4-ąja vieta. Taip iki 1970 m.
Nuo 1970 m. profesionalų komandą pradėjo remti Okeaninio žvejybos laivyno bazė ir atsirado naujas pavadinimas - „Atlantas“ (LTSR varžybose dalyvavusi komanda išlaikė „Granito“ vardą). 1970 m. pradžioje Lietuvoje prasidėjo futbolo krizė, kurią lėmė daug priežasčių, tarp kurių ir geriausių futbolininkų išvykimas iš Lietuvos. Tad 6 sezonus jau TSRS II lygoje (trečiajame ešelone) vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos - „Atlantas“ ir „Žalgiris“. 1974 m. galutinėje lentelėje „Atlantas“ aplenkė vilniečius, bet tapti stipriausia Lietuvos komanda taip ir nepavyko - geriausi komandos žaidėjai buvo nuolat kviečiami į Vilniaus klubą. Nors miesto valdžia ir skyrė daug dėmesio „Atlantui“ (buvo rekonstruotas stadionas, kuriame rungtynes galėjo stebėti iki 12 000 žmonių, komandai buvo pastatytas viešbutis), bet prieštarauti tuometiniam LKP CK, kuris rėmė „Žalgirį“, negalėjo. Iki 1984 m. „Atlantas“ taip ir buvo vidutiniokas TSRS II lygos čempionate.
9-ojo dešimtmečio viduryje susidomėjimas futbolu Klaipėdoje vėl išaugo - atėjus naujam treneriui Č. Urbonavičiui, nuo 1985 m. čempionato pradžios „Atlantas“ tvirtai išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas - komanda gavo teisę rungtyniauti TSRS I lygoje (antrajame ešelone). Tai galima laikyti geriausiu pasiekimu TSRS čempionatų istorijoje. Deja, 1986 m. „Atlantas“ žaidė nesėkmingai, užėmė 23 vietą ir vėl grįžo į II lygą. 1987 ir 1988 m. komandai buvo iškeltas uždavinys laimėti savo grupės varžybas ir iki to trūko visai nedaug - du kartus buvo užimta 2-oji vieta. 1989 m. sezonas buvo paskutinis TSRS čempionate - sovietinės imperijos griuvimas prasidėjo nuo sporto. Tad 1989 m. spalio 12 d. per paskutines rungtynes Klaipėdoje „Atlantas“ laimėjo prieš Dinamo Bransk, tuo užtvirtindamas vieną iš klubo rekordų - pustrečio sezono komanda Klaipėdoje komanda nepralaimėjo nė vienerių rungtynių čempionate, o viso tai sudarė 46 mačų seriją. Tas rungtynes jau stebėjo rekordiškai mažas žmonių skaičius, o per paskutinį savo sezoną buvo užimta tik 8-oji vieta. 1963-1989 m. TSRS čempionate buvo sužaistos 984 rungtynės, įvarčių santykis 1188-981. Pirmąjį įvartį įmušė V. Gruzdevas („Granitas“ - Dinamo Suhumi), tūkstantąjį - V. Kasparavičius („Atlantas“ - Dinamo Brest). Daugiausia rungtynių sužaidė R. Butkevičius (1977-1989 m.) - 320, daugiausia įmušė Pranas Ruzgys (1982-1989 m.) - 67. Didžiausios pergalės: 1978 m.: „Atlantas“ - Krasnaa Presna Moskva 7-0, 1989 m.
1990 m. žvejybos laivynui atsisakius remti komandą klubas iširo, kovo 16 d. beveik visi žaidėjai perėjo į Sirijus Klaipėda mokslinio gamybinio susivienijimo klubą, dėl to kartais laikoma, kad „Atlanto“ meistrų komanda 1990 m. pavirto „Sirijumi“, kuris tais metais laimėjo ir Lietuvos taurę, ir čempionatą. Nuo 1991 m. (jau atskirame Lietuvos čempionate) iki 1996 m. Atsisakius statybos trestui remti „Granitą“, komandą pradėjo šefuoti Klaipėdos miesto policijos komisariatas, komanda pasivadino Policijos sporto klubu „Aras“, o jos kapitonu buvo policijos greito reagavimo būrio vadas Vacys Lekevičius. 1994 m. žiemą prie „Sirijaus“ pavadinimo prisidėjo VLPFK - Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ir „Vakarų bankas“. Tačiau tai buvo netikras rėmimas. Būtent nuo tada prasidėjo geriausių futbolininkų nutekėjimas į kitus klubus - „Inkarą“, „Žalgirį“, „Romarą“. Tuomet „Sirijų“ paliko Arūnas Šuika, Saulius Mikalajūnas, A. Mika, kiek vėliau Marius Poškus, Orestas Buitkus ir kiti. 1995 m. „Aras“ čempionate buvo ketvirtas, bet tai buvo galima pavadinti „gulbės giesme“, kadangi po to prasidėjo žaidėjų grobstymas ir „Arą“ paliko Rimantas Žvingilas, Audrius Žuta.
Klubo Atgimimas ir Dabartis
1996 m. FK Klaipėda (buvęs „Sirijus“) turėjo kovoti tik dėl 9-16 vietų, „Aras“ dėl 1-8 vietų, tačiau abi komandos liko be finansavimo šaltinių. Tik susirūpinus miesto valdžiai buvo nuspręsta padaryti vieną komandą - „Atlantą“, kitai suteikiant dublerių statusą. Bendromis jėgomis vietą Lietuvos lygoje pavyko išsaugoti. „Atlantas“ užėmė tik 6 vietą, o žaidėjų nutekėjimas vyko toliau. 1997 m. „Atlantas“ toliau kovojo dėl vietos lygoje ir užėmė 7 vietą iš 8 komandų. Situacija pasikeitė, kai vienu iš komandos rėmėjų tapo privati saugos tarnyba „Argus“, o prezidentu - Vacys Lekevičius. 1998 ir 1999 m. komandą galima laikyti tvirtu vidutinioku - abu kartus buvo užimta 6 vieta. Pereinant prie naujos sistemos pavasaris-ruduo, 1999 m. rudenį įvyko „trumpasis čempionatas“. Komandai buvo iškeltas uždavinys užimti ne žemesnę kaip 4-ąją vietą, kuri leistų dalyvauti Intertoto taurės turnyre. Komanda čempionato metu sustiprėjo: pradėjo žaisti buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai T. Žiukas, A. Šuika (abu klaipėdiečiai anksčiau žaidę Vokietijoje ir Danijoje), jaunimo rinktinės žaidėjai A. Laurišas, L. Valius, A. Tautvydas, A. Klubas nuo 1996 m. žaidė visuose aukščiausiosios lygos čempionatuose, tačiau 2009 m. pradžioje dėl neva nesąžiningo teisėjavimo 2008 m. sezone komanda pasitraukė iš elitinio diviziono, o federacijos pašalinta ir iš I lygos. 2009 m. klubas laimėjo II lygą, o 2010 m.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Atributikos Atsinaujinimas
Klubas nuolat stengiasi atnaujinti savo simboliką ir atributiką, siekdamas atitikti šiuolaikinius standartus ir pritraukti naujų gerbėjų. Naujas logotipas yra mažiau margas, jame naudojamos trys pagrindinės spalvos. Logotipe pateikta pagrindinė informacija apie klubą.
„Atėjo laikas permainoms, sumanėme atnaujinti klubo simboliką“, - teigė „Atlanto“ klubo generalinis direktorius Vacys Lekevičius. Pagrindinis reikalavimas dizaineriams buvo, kad logotipe vyrautų tradicinės komandos spalvos ir atsispindėtų, kad klubas atstovauja Klaipėdai - miestui prie jūros.
Profesionalaus Futbolo Iššūkiai Lietuvoje
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie profesionalaus futbolo iššūkius ir perspektyvas. Europos turnyruose dalyvaujančios Lietuvos komandos, tokios kaip Vilniaus „Žalgiris“, „Trakai“, Klaipėdos „Atlantas“ ir Marijampolės „Sūduva“, dažnai susiduria su sunkumais konkuruojant su kitų šalių klubais. Dėl to kyla klausimų, ar Lietuvai apskritai reikalinga profesionalų futbolo lyga.
Vilniaus regiono futbolo sąjungos direktorius ir UEFA inspektorius Paulius Malžinskas mano, kad klubams būtų lengviau išgyventi, jei jie nebūtų profesionalūs. Jis teigia, kad profesionalūs klubai reikalauja daugiau finansinių išteklių, administracijos, aptarnaujančio personalo ir infrastruktūros. Be to, profesionalūs klubai turi turėti savo bazę ir visą struktūrą su visų amžiaus grupių vaikų futbolo mokykla.
Vis dėlto, ne visi sutinka su tokia nuomone. Jonavos „Lietavos“ direktorius Džeraldas Rocys teigia, kad Lietuva turėtų eiti europiniu keliu ir vystyti profesionalų futbolą. Jis pabrėžia, kad profesionalios sutartys, klubo struktūra ir futbolo mokykla yra būtinos norint pritraukti rėmėjų ir investuotojų.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Vaikų Futbolo Svarba
Vaikų futbolas yra svarbi klubo struktūros dalis, padedanti ugdyti jaunus talentus ir užtikrinti klubo ateitį. „Utenio“ direktorius Artūras Gimžauskas įsitikinęs, kad vaikų futbolas klubams nėra našta, o veikla, padedanti išgyventi. Jis teigia, kad vaikų futbolas gali išsilaikyti pats iš tėvų mokesčių, savivaldybės pagalbos ir UEFA vaikų futbolo vystymui skirtų pinigų. Rėmėjai galėtų investuoti į pagrindinę komandą, o vaikų futbolas gali būti toks naudingas, kad klubai galėtų išsiugdyti savo profesionalų futbolo komandos pagrindą ir žaidėjų, kurie būtų paklausūs užsienio komandoms.
Bendruomenės Svarba Klubui
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas pabrėžia, kad klubo ilgalaikiškumas labiau susijęs su tuo, kiek klubas yra įaugęs į miesto bendruomenę ir kiek jis svarbus jai. Jis teigia, kad klubo problema yra ne jo statusas, o tai, kad jis nėra bendruomenės klubas.
Finansiniai Sunkumai ir Bankrotas
Klaipėdos apygardos teismas 2021-ųjų rugpjūtį futbolo klubui iškėlė bankroto bylą konstatavęs, kad „Atlanto“ įsipareigojimai siekia beveik 440 tūkst. eurų, o turto vertė - vos 357 eurus. Sprendime dėl klubo pabaigos nurodoma, kad iš viso liko 451 tūkst. eurų nepatenkintų kreditorių reikalavimų. Pasibaigus 2018-2019 metų Lietuvos A lygos čempionatui Lietuvos futbolo federacija „Atlantą“ dėl manipuliavimo varžybų rezultatais pašalino iš aukščiausios lygos, skyrė klubui 30 tūkst. eurų baudą.
Naujuoju šio futbolo klubo savininku nuo 2019 m. vasario tapęs buvęs futbolininkas, teisininkas Vidas Adomaitis bandė prikelti „Atlantą” naujam gyvenimui, tačiau dideliu smūgiu tapo tai, kad už manipuliavą rungtynių rezultatais klubas Lietuvos futbolo federacijos buvo ištremtas į II lygą ir jam dar buvo skirta ir 30 tūkst. eurų bauda. Visgi klubas bandė kapstytis - pernai balandį Klaipėdos apygardos teismas patvirtino jo restruktūrizacijos planą. Tačiau šiemet gegužę šiame teisme jau buvo gautas 21 d. Pareiškime nurodoma, jog pasibaigus 2020-2021 m. sezonui klubas pakankamai rėmėjų nerado, todėl šiuo metu nedalyvauja jokiose varžybose. Klubo vadovai esą dalyvavo derybose su potencialiais investuotojais ir rėmėjais, tačiau 2020 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateiktais duomenimis, klubas valstybės biudžetui buvo skolingas 22 559 eurus. Futbolo klubo nemokumo administratoriumi paskirta UAB Vakarų Lietuvos bankrotų biuras. Klaipėdos apygardos teismas gruodžio 20-ąją patenkino viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubas nemokumo administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos.
Naujos Vilties Žiburys
Nepaisant sunkumų, viltis dėl „Atlanto“ ateities išlieka. Registrų centro duomenimis, Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas, buvęs „Atlanto“ ir Lietuvos rinktinės žaidėjas Rimantas Žvingilas įsteigė viešąją įstaigą „Klaipėdos FK Atlantas“.
Atsiminimas apie Algirdą Auruškevičių
Šiame straipsnyje būtina paminėti ir Algirdą Auruškevičių, kuris daug prisidėjo prie Klaipėdos futbolo istorijos išsaugojimo ir populiarinimo. A. Auruškevičius buvo sporto žurnalistas, rašęs apie Klaipėdos futbolą ir „Atlantą“. Jis priklausė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) istorijos, spaudos ir propagandos komisijai (komitete). A. Auruškevičius parašė knygą „Pradingęs „Atlantas“, kurioje aprašė šio klubo istoriją. 2018 metais A. Auruškevičius sulaukė garbingo Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LSŽF) įvertinimo - jam buvo įteikta Aleksandro Krukausko vardo premija už gyvenimą, paskirtą Lietuvos sporto žurnalistikai. A. Auruškevičiaus indėlis į Lietuvos sporto žurnalistiką ir Klaipėdos futbolo istorijos išsaugojimą yra neįkainojamas.
„Atlantas“ ir „Ekranas“: Istorinė Priešprieša
Klubai, savo istoriją datuojantys nuo praėjusio amžiaus 7-to dešimtmečio pradžios, šalies aukščiausiame čempionate susitiko 116-kartų. Iki tol 51 pergalę iškovojo Panevėžio ekipa, 31 kartus komandos išsiskyrė taikiai, 34 kartus „Ekranas“ turėjo pripažinti „Atlanto“ pranašumą. "Atlanto" komandoje rezultatyvumu išsiskiria Evaldas Razulis, pasižymėjęs 10 kartų. Marius Papšys įmušė 8 įvarčius, po 6 sykius kamuolį į vartų tinklą siuntė Rokas Krušnauskas, Donatas Kazlauskas ir Tadas Eliošius.