Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti gilias tradicijas tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ir Ukrainos futbolo rinktinių istoriją, tarpusavio rungtynes, svarbiausius momentus ir įvykius, susijusius su abiejų šalių futbolu.
Futbolo ištakos Lietuvoje ir Ukrainoje
Futbolo užuomazgos Lietuvoje siekia XX a. pradžią. Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė 1909 m., o oficialios rungtynės įvyko 1912 m. Ukraina, būdama Sovietų Sąjungos dalimi, taip pat turėjo stiprias futbolo tradicijas.
Pirmieji susitikimai ir atrankos varžybos
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir Ukrainos futbolo rinktinės susitiko kelis kartus. Šiame skyriuje apžvelgsime svarbiausius susitikimus, atrankos varžybas ir jų rezultatus.
Atranka į 1996 m. Europos čempionatą
Vienas pirmųjų reikšmingų susitikimų įvyko atrankos turnyre į 1996 m. Europos čempionatą. 1994 m. rugsėjo 7 d. rungtynėse Ukraina nugalėjo Lietuvą rezultatu 0:2. Tačiau 1995 m. rugsėjo 6 d. Lietuva atsirevanšavo, nugalėdama Ukrainą rezultatu 1:3.
Atranka į 2008 m. Europos čempionatą
Komandos vėl susitiko 2008 m. Europos čempionato atrankoje. 2007 m. lapkričio 17 d. įvykusiose rungtynėse Ukraina buvo stipresnė.
Taip pat skaitykite: Charkivo mačo apžvalga
Rungtynių analizė ir įsimintini momentai
Analizuojant Lietuvos ir Ukrainos rinktinių rungtynes, galima pastebėti, kad kova dažnai būna atkakli ir nenuspėjama.
Įsimintinos rungtynės
Vienos įsimintiniausių rungtynių įvyko 1995 m., kai Lietuva nugalėjo Ukrainą rezultatu 1:3. Ši pergalė buvo svarbi Lietuvos rinktinei ir parodė, kad lietuviai gali konkuruoti su stipresniais varžovais. Vis dėlto, ukrainiečiai dažniausiai būdavo stipresni, ypač pastaraisiais metais.
Žaidėjų indėlis
Per visą istoriją abiejų rinktinių gretose žaidė daug talentingų futbolininkų. Ukrainos rinktinėje išsiskyrė tokios žvaigždės kaip Andrejus Ševčenka, kuris ne kartą demonstravo savo meistriškumą aikštėje. Lietuvos rinktinėje taip pat buvo ryškių asmenybių, tokių kaip Valdas Ivanauskas ir Aurelijus Skarbalius, kurie prisidėjo prie svarbių pergalių.
Komandų pasirengimas ir lūkesčiai
Prieš kiekvienas rungtynes abi komandos kruopščiai ruošiasi, analizuoja varžovų žaidimą ir stengiasi išnaudoti jų silpnąsias vietas. Treneriai parenka optimalią sudėtį ir taktiką, kad pasiektų geriausią rezultatą.
Strategijos ir taktika
Dažnai Lietuvos rinktinė renkasi gynybinę taktiką, stengdamasi atsilaikyti prieš stipresnius varžovus ir pasinaudoti kontratakomis.
Taip pat skaitykite: Futbolo istorijos akcentai: Lietuva - Ukraina
Lūkesčiai
Lietuvos futbolo gerbėjai visada tikisi, kad jų komanda parodys gerą kovą ir stengsis pasiekti teigiamą rezultatą. Ukrainos sirgaliai, žinodami savo komandos potencialą, tikisi patekimo į didžiuosius turnyrus ir sėkmingo pasirodymo juose.
Ateities perspektyvos
Lietuvos ir Ukrainos futbolo rinktinės toliau sieks savo tikslų ir stengsis gerinti savo žaidimą. Ateityje jų laukia nauji susitikimai ir kovos dėl patekimo į svarbius turnyrus.
Jaunų talentų ugdymas
Abi šalys skiria didelį dėmesį jaunų talentų ugdymui, nes tai yra raktas į sėkmę ateityje. Investicijos į jaunimo akademijas ir futbolo mokyklas padeda atrasti ir paruošti naujus žaidėjus, kurie ateityje galės atstovauti savo šaliai.
Bendradarbiavimas
Lietuvos ir Ukrainos futbolo federacijos gali bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir organizuoti bendrus projektus, kad padėtų abiejų šalių futbolui augti ir tobulėti.
Futbolo reikšmė Lietuvai ir Ukrainai
Futbolas yra daugiau nei tik sportas. Tai yra aistra, emocijos ir nacionalinis pasididžiavimas.
Taip pat skaitykite: Rungtynių akcentai ir perspektyvos
Nacionalinis identitetas
Futbolas padeda stiprinti nacionalinį identitetą ir vienybę. Rinktinės rungtynės yra puiki proga parodyti savo šalies patriotizmą ir palaikymą.
Socialinė reikšmė
Futbolas taip pat turi didelę socialinę reikšmę. Jis skatina sveiką gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą ir bendruomeniškumą.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Etapas
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbolo rinktinė grįžo į tarptautines varžybas, dalyvaudama atrankos turnyre į 1994 m. pasaulio futbolo čempionatą. Pirmosios atrankos rungtynės įvyko 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje prieš Šiaurės Airiją. Iki tol Lietuvos rinktinė jau buvo sužaidusi keletą draugiškų ir parodomųjų rungtynių, įskaitant rungtynes su Gruzija 1990 m. gegužės 27 d. Tbilisyje, kurios baigėsi lygiosiomis 2:2.
Pirmosios Rungtynės po Nepriklausomybės: Šiaurės Airija
Prieš rungtynes su Šiaurės Airija, Lietuvos rinktinė 1992 m. sužaidė dvejas draugiškas rungtynes. Pasak A., kelionė į Belfastą buvo įsimintina dėl saugumo priemonių: „Atskridome į Belfastą, gyvenome uždaroje teritorijoje, o aplink viešbutį vaikščiojo apsauginiai su automatais. Tačiau mes jautėmės saugiai, matėme visur apsaugą, tai tikrai nebuvo kažkokio tokio streso.“ Jis taip pat prisiminė neramumus mieste: „Jei atmintis nemeluoja, tai ir ten tuo metu vyko neramumai, stovėjo karinės mašinos, bet kažkaip visa koncentracija buvo rungtynėms. Neįprasta vis tiek, kai matai žmones su ginklais, o kai neturi papildomos informacijos, tai nėra paprasta. Neramumų rungtynių metu kažkokių nebuvo, viskas buvo normalu. Tarp mūsų vyravo tiesiog sportinis pyktis, noras gerai pasirodyti, laimėti, o kažkokių kitokių dalykų tai nelabai atsimenu.“
Prieš rungtynes komandai buvo įteiktos naujos aprangos, kurias dalino pats prezidentas V. Dirmeikis. Rungtynės buvo įnirtingos, lietuviai pradėjo vangiai ir klydo, o šeimininkai greitai įsiveržė į priekį 2:0. Tačiau lietuviai pamažu įsitraukė į rungtynes ir prieš pat kėlinio pabaigą A. sušvelnino rezultatą. Galutinis rezultatas buvo 2:2.
A. teigė: „Pačios rungtynės buvo įnirtingos, baigėsi 2:2, bet pamenu, kad pačioje pabaigoje galėjome ir laimėti, bet geros progos neišnaudojo Robertas Fridrikas.“ Jis taip pat pridūrė: „Kai žaidi, tas įvartis bet koks, gražus ar ne, bet yra įvartis ir galioja. Buvo smagu ir tada. Kaip pirmas rungtynes sužaidėme tikrai gerai, kalbant iš mūsų pusės. Tuo labiau tai buvo pirmos mūsų rungtynės, išvyka ir iškart pirmas taškas, tai man atrodo, kad viskas buvo teigiamai.“
A. Liubinskas atskleidė, kad rinktinė galėjo neišvykti į rungtynes dėl kliūčių su žaidėjų pasais: „Reikia pasakyti, kad buvo didelių kliūčių mums išvykstant į šias rungtynes. Jei ne Č. Blažys - mes nebūtume gavę kai kurių žaidėjų pasų ir būtume išvykę ne visos sudėties.“
Lietuvos rinktinės sudėtis rungtynėse su Šiaurės Airija: Valdemaras Martinkėnas, Arūnas Mika, Stasys Baranauskas, Vladimiras Buzmakovas, Robertas Fridrikas, Valdas Ivanauskas (nuo 88 min.
2008 m. Europos Čempionato Atrankos Turnyras
Lietuvos nacionalinė rinktinė dalyvavo 2008 m. Europos čempionato atrankos turnyre. Turnyrine prasme mačas esmės praktiškai neturėjo. Ukrainai jau liko kovoti tik dėl garbės, nes pasivyti pirmojo trejeto nebeliko net teorinių galimybių. Lietuva nuo ketvirtoje vietoje esančių ukrainiečių lentelėje atsilieka šešiais taškais ir pasivyti varžovus galėtų tik iškovojusi abi pergales per likusias rungtynes bei Ukrainai patyrus dvi nesėkmes. Papildomas taškas lietuviams praktiškai nepakeistų ir situacijos prieš penktos vietos savininką lemsiančias paskutines rungtynes su Gruzija, nes pastariesiems liko žaisti vos vienas susitikimas, o komandoms šiuo metu surinkus po 10 taškų Lietuva turi pranašumą dėl geresnio tarpusavio rungtynių rezultato.
Abi komandos greičiausiai jau galvoja apie paskutinį atrankos ciklo mačą - lietuviai susitikime su Gruzija stengsis išsaugoti turimą penktą poziciją, o Ukrainai būtų nemažas malonumas pakišti koją iki pat pabaigos dėl kelialapio į Europos čempionatą kovojančiai pasaulio vicečempionei Prancūzijai. Ypač, jei prisimintume aistras dar prieš atrankos varžybas, kai ukrainiečiai nesutiko su suderėtu turnyro tvarkaraščiu ir pareiškė, kad jis per daug palankus prancūzams.
Taigi didesnę motyvacija turėtų turėti Lietuvos rinktinė, kuriai norėtųsi sėkmingai paskutinį kartą šiame atrankos cikle pasirodyti prieš savo žiūrovus, o taip pat atsirevanšuoti Ukrainai už pralaimėjimą šių metų kovą Odesoje. Įdomu tai, kad per šešis tarpusavio susitikimus po SSRS žlugimo Lietuvai vienintelį kartą pavyko laimėti svečiuose, o kitus tris oficialius ir du draugiškus mačus laimėjo ukrainiečiai, ir taip atsitiko nepaisant to, kad iš penkių pralaimėtų mačų keturiuose pirmieji įmušė lietuviai.
Ankstesni Susitikimai: Nuo Vilniaus iki Odesos
1993 m. gegužę Vilniuje draugiškame susitikime beveik vien iš "Žalgirio" žaidėjų sudaryta rinktinė pirmavo prieš ukrainiečius po Ričardo Zdančiaus ankstyvo įvarčio, bet dar pirmoje pirmo kėlinio pusėje praleido du įvarčius ir pralaimėjo 1-2. Kitais metais Europos čempionato atrankos rungtynėse Algimanto Liubinsko treniruojama Lietuvos rinktinė pribloškė Ukrainą 2-0 jos pačios aikštėje po Valdo Ivanausko ir Aurelijaus Skarbaliaus įvarčių. 1995 m. Vilniuje jau pajėgesni buvo ukrainiečiai, kurie į Dariaus Maciulevičiaus įvartį 15 minutę atsakė trimis per paskutinį pusvalandį ir laimėjo 3-1. Kitos Lietuvos ir Ukrainos dvikovos jau reikejo laukti daugiau nei dešimtmetį - šių metų kovą Odesoje lietuviai atsilaikė pirmąjį kėlinį ir net galėjo išsiveržti į priekį, bet Ukraina šventė pergalę po vienintelio Olego Gusevo taiklaus smūgio pačioje antrojo kėlinio pradžioje.
Tai, kad ukrainiečiai nėra palankus varžovas Lietuvos rinktinei, galima konstatuoti ne vien dėl to, kad Olego Blochino auklėtiniai, kaip ir lietuviai, grindžia savo žaidimą labiau kova nei techniniais sugebėjimais, bet ir todėl, kad vargu, ar svečius nustebins atšiaurios lapkričio mėnesio oro sąlygos Lietuvoje. Savotišku lietuvių ginklu prieš techniškas Vakarų komandas iki šiol neretai būdavo žiemos speigas, bet panašus oras yra ir Ukrainoje, kurios rinktinės didelę dalį sudaro žaidėjai iš vietinės lygos. Apie orą buvo nemažai kalbama ir prieš rungtynes, nes šią savaitę Lietuvoje iškrito nemažai sniego.
Visgi ukrainiečių strategą O.Blochiną labiau neramino galimas žaidėjų motyvacijos stygius ir traumos. Ukrainai padėti negalės net trys traumuoti gynėjai - Oleksandras Kučeras, Andrejus Rusolis, Andrejus Nesmačnas ir saugas Maksimas Kaliničenka, abejojama ir dėl Sergejaus Fedorovo, Volodymiro Ježerskio ir Andrejaus Vorobejaus galimybių žaisti. "Jei dar vienas žaidėjas gaus traumą, turbūt man pačiam teks išbėgti į aikštę. Tokioje situacijoje, kai daug traumuotų, bus nelengva nuteikti žaidėjus kovai. Daug kas priklausys ir nuo jų pačių. Tiesa sakant, jokio papildomo stimulo nėra - nei finansinio, nei kitokio. Vis tik manau, kad nuteikinėti žaidėjų kovai su Prancūzija nereikės - tai bus principinės rungtynės. Kaip bus su Lietuva?
Ukrainos rinktinės puolėjas A.Voroninas teigė, kad norėtųsi nesėkmingą atrankos ciklą baigti pergalingai: "Atrankos ciklas mums baigiasi, ir jo, deja, įveikti nepavyko. Dabar mes norime paskutines dvejas rungtynes sužaisti sėkmingai ir baigti turnyrą pergalingai. Motyvacijos bandė rasti ir kita ukrainiečių puolimo žvaigždė A.Ševčenka. "Tiesa, kad likusios rungtynės mums iš esmės nieko nelemia, bet vis dėlto jos yra svarbios kiekvienam iš mūsų ir visai komandai.Be to, svarbu kuo geriau pasirodyti todėl, kad kitose atrankos varžybose patektume į geresnį krepšelį ir burtai lemtų palankesnius varžovus. Ne tokius kaip šį kartą, kai teko susidurti su dviem Pasaulio čempionato finalininkais. Koks bus žaidimas paskutinėse rungtynėse? Sunku pasakyti. Žiūrėsime, kokios kokybės bus aikštė ir oro sąlygos Lietuvoje.
A.Liubinskas nuogąstavo, jog rungtynėse su Ukraina gavus įspėjimų kai kuriems žaidėjams atrankos ciklas baigtųsi dėl diskvalifikacijos, tačiau tikino, jog tai neturės įtakos jų kovingumui. "Nerimą kelia faktas, kad net septyni futbolininkai turi geltonas korteles ir nuobaudų mače su Ukraina atveju praleistų susitikimą su Gruzija. Su ukrainiečiais vyks kova, tad nuostolių galime ir neišvengti. Nenorėčiau kelti kažkokių konkrečių tikslų, nes po to galiu būti užsipultas. Tiek su gruzinais tiek su ukrainiečiais kovosime iš visų jėgų. Surinktų geltonų kortelių skaičius Lietuvos rinktinei atsilieps jau ir šiose rungtynėse - žaisti negalės po du įspėjimus turintys saugai Aurimas Kučys ir Audrius Kšanavičius, taip pat už vaidybą diskvalifikuotas kitas saugas Saulius Mikoliūnas. Dėl šių priežaščių A.Liubinskui mače su Ukraina teks atlikti nemažai taktinių perstatymų, ir šią savaitę treniruotėse buvo bandomi nauji variantai - paprastai vidurio gynėjais žaidžiantys Vidas Alunderis ir Ignas Dedura buvo bandomi krašto gynėjo ir atraminio saugo pozicijose. Labai svarbus komandai yra vieno lyderių Mariaus Stankevičiaus sugrįžimas, nes "Brescia" klubo legionierius užpildys spragą dešiniajame krašte, kur iškritus S.Mikoliūnui ir D.Česnauskiui nebėra nei vieno tikro šios pozicijos žaidėjo. Kadangi nerungtyniaus ir tiek kairiajame krašte, tiek "po puolėjais" bandytas A.Kšanavičius, ką apmąstyti yra ir šiose pozicijose. Kairėje greičiausiai bus pasirinktas daug kartų patikrintas patyrusio Igorio Morino variantas, nes vos devynias minutes Rusijos čempionate šį sezoną sužaidęs Mindaugas Kalonas nėra itin geros formos, o Darvydas Šernas, Vytautas Lukša ar Gediminas Butrimavičius greičiausiai dar nepasirengę kovai nuo pat tokių rungtynių pradžios. Puolimo grandyje situacija dviprasmiška, nes pagrindiniais puolėjais jau kelis metus laikomi Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas beveik ar visai nerungtyniauja savo klubuose. M.Stankevičių pastūmus į saugų linijos priekį lieka viena spraga gynybos grandyje, kur kairėje Gediminas Paulauskas ir toliau turėtų užleisti vietą Arūnui Klimavičiui, o viduryje greičiausiai liks įprastinis Andriaus Skerlos ir Tomo Žvirgždausko duetas. Dešinėje šansas pasireikšti gali būti suteiktas Vidui Alunderiui, tačiau gali būti ir kitokių gynybos ar atraminio saugo pozicijos variacijų. Ukrainos rinktinėje dėl traumų krizės gynyboje į komandą buvo pakviesti Vladislavas Vaščiukas ir Aleksandras Romančiukas, iš jaunimo rinktinės atvyko Dimitrijus Čigrinskis. Vartininko poziciją dėl Aleksandro Šovkovskio ligos gali užimti Andrejus Pjatovas.
Charkivo Futbolo Istorija: Nuo "Metalist" iki "Šachtar"
Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, turi turtingą futbolo istoriją. Tačiau pastaraisiais metais miesto futbolas patyrė didelių iššūkių.
"Metalist" Žlugimas
Charkivo futbolo griūtis prasidėjo 2012-ųjų žiemą, kai oligarchas Oleksandras Jaroslavskis pardavė "Metalist" Serhijui Kurčenkai. 2014-ųjų Maidano revoliucija pasiglemžė ne tik tūkstančius ukrainiečių gyvybių, ji sunaikino ir "Metalist". Būtent tuomet S.Kurčenkai naujoji valdžia ir Vakarai pradėjo taikyti sankcijas, jo sąskaitos buvo įšaldytos, tad verslininkas skubiai susirinko daiktus ir, kaip ir V.Janukovyčius, paliko šalį bei spėjama, kad šiuo metu slapstosi Maskvoje arba Baltarusijoje. Klubas faktiškai liko S.Kurčenkos rankose, tačiau prieštaringos reputacijos verslininkas juo visiškai nesirūpino. Skolų futbolininkams kamuolys pradėjo riedėti milžinišku greičiu, sezoną klubas buvo priverstas baigti su jaunimo komandos žaidėjais. Visą šią istoriją vainikavo didžiulis sutartų rungtynių skandalas balandį, po kurio iš komandos buvo atimta 2016-2017 metų sezono "Premier" lygos licencija.
"Šachtar" Charkive
Po Krymo aneksijos Simferopolio „Tavrija“ ir „Sevastopol“ įsijungė į Rusijos futbolo sistemą. 2015-aisiais Europos lygos finale žaidęs „Dnipro“ klubas mirčiai į akis pradėjo žvelgti jau po metų, kai Ukrainos oligarchas Ihoris Kolomoiskis nusprendė neberemti komandos. Šiemet klubas buvo likviduotas. Dar anksčiau iš Ukrainos futbolo žemėlapio išnyko taip pat su I.Kolomoiskiu sieti Kijevo „Arsenal“ ir Lucko „Volyn“ klubai. Šis „Šachtar“ savininko veiksmas atvėrė naujas galimybes ir Charkivui. 2014-aisiais Donecko klubas buvo priverstas palikti karine baze virtusį gražuoliu savo stadioną ir namų rungtynes žaidė Lvove - per tūkstantį kilometrų esančiame Vakarų Ukrainos mieste. Visgi antraisiais namais „kurmiams“ Lvovas netapo. Dvikovose su aršiausiu oponentu „Dinamo“ „benamiai“ iš Donecko neturėjo gausaus palaikymo ir žaisdavo tarsi svečiuose, tad R.Achmetovas pradėjo dairytis naujų medžioklės plotų. Ir jie buvo nesunkiai atrasti Charkive, kuris ne tik yra gerokai arčiau Donecko, bet ir yra kur kas geografiškai, kultūriškai bei lingvistiškai artimesnis Donbaso regionui. Sprendimas visiškai pasiteisino. Mieste, kuris liko be tikrosios savo komandos, „Šachtar“ greitai rado savo žiūrovą.
"Metalist 1925" Atgimimas
Prieš trejus metus, susijungus dviem vietos mėgėjų komandoms, gimė „Metalist 1925“. Akademijos jaunų futbolininkų pagrindu sudarytą komandą treniruoti sutiko paskutiniai senojo „Metalist“ treneriai Aleksandras Prizetka ir Aleksandras Gorianonas, o klubo generaliniu direktoriumi tapo buvęs šios komandos žaidėjas Vladimiras Linke. Naujasis „Metalist 1925“ Entuziastai neslėpė, jog jų tikslas grąžinti Charkivą į „Premier“ lygą, bet savo žygį pradėjo nuo pačio žemiausio laiptelio - Ukrainos mėgėjų čempionato.
Draugiškos Rungtynės ir Atrankos į Pasaulio ir Europos Čempionatus
Lietuvos futbolo rinktinė per savo istoriją yra susitikusi su įvairiomis pasaulio futbolo grandėmis draugiškose rungtynėse ir atrankos turnyruose.
Susitikimai su Pasaulio Čempionais ir Vicečempionais
1995 m. balandžio 26 d. Lietuva susitiko su pasaulio vicečempionais italais Vilniuje, tačiau pralaimėjo 0:1. 1996 m. spalio 16 d. lietuviai žaidė draugiškas rungtynes su pasaulio čempionais brazilais, kur pralaimėjo 3:1. 1999 m. birželio 26 d. įvyko draugiškos rungtynės su Argentina, kurios baigėsi lygiosiomis 0:0. 2010 m. spalio 8 d. Lietuva susitiko su pasaulio čempionais ispanais, kur pralaimėjo 3:1.
Atrankos į Europos Čempionatus
1995 m. lapkričio 15 d. Italija nugalėjo Lietuvą 4:0. 2002 m. rugsėjo 7 d. Lietuva pralaimėjo Vokietijai 0:2. 2003 m. kovo 29 d. Lietuva sužaidė lygiosiomis su Vokietija 1:1. 2004 m. birželio 5 d. Portugalija nugalėjo Lietuvą 4:1. 2004 m. spalio 13 d. Lietuva sužaidė lygiosiomis su Ispanija 0:0. 2006 m. rugsėjo 2 d. Lietuva sužaidė lygiosiomis su Italija 1:1. 2007 m. kovo 24 d. Lietuva pralaimėjo Prancūzijai 0:1. 2007 m. birželio 6 d. Lietuva pralaimėjo Italijai 0:2. 2007 m. spalio 17 d. Lietuva pralaimėjo Prancūzijai 2:0.
Atrankos į Pasaulio Čempionatus
2001 m. kovo 28 d. Italija nugalėjo Lietuvą 4:0. 2001 m. rugsėjo 1 d. Lietuva sužaidė lygiosiomis su Italija 0:0. 2005 m. birželio 4 d. Ispanija nugalėjo Lietuvą 1:0. 2009 m. kovo 28 d. Lietuva pralaimėjo Prancūzijai 0:1. 2009 m. balandžio 1 d. Prancūzija nugalėjo Lietuvą 1:0. 2011 m. kovo 29 d. Lietuva pralaimėjo Ispanijai 1:3.
U-17 Rinktinės Pasiekimai
Lietuvos U-17 rinktinė taip pat pasiekė reikšmingų pergalių. Pavyzdžiui, vienose rungtynėse Lietuva nugalėjo Azerbaidžaną 1:0, o įvartį pelnė Klaidas Jaškus.