Įvadas
Futbolas Lietuvoje turi ilgą ir vingiuotą istoriją, kupiną pakilimų ir nuosmukių. Nuo pirmųjų žingsnių XX amžiaus pradžioje iki bandymų įsitvirtinti tarptautinėje arenoje, Lietuvos futbolas nuolat keitėsi ir evoliucionavo. Šiandien, pasitelkus naujas strategijas ir specialistus, siekiama atgaivinti šalies futbolo dvasią ir sukurti tvirtą pagrindą ateities kartoms.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1910-1912 metais. Tačiau neoficialūs duomenys rodo, kad Klaipėdos krašte futbolas galėjo būti žaidžiamas dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmosios oficialios futbolo pirmenybės įvyko 1922 metais, kuriose dalyvavo 10 komandų, tačiau finišą pasiekė tik 5. 1923 metais Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (FIFA), tačiau narystė buvo suspenduota 1944 metais ir atkurta tik 1991 metais.
Lietuvos Futbolo Taurės Varžybos: Istorinis Kontekstas
Lietuvos futbolo taurės varžybos yra svarbi šalies futbolo dalis, turinti ilgą ir įdomią istoriją. Nuo pirmųjų bandymų iki modernaus turnyro, taurės varžybos nuolat keitėsi, atspindėdamos Lietuvos futbolo raidą.
Pirmieji Taurės Turnyrai (1924-1940 m.)
Pirmasis futbolo taurės turnyras Lietuvoje įvyko 1924 m. ir vadinosi Kooperacijos taure. Iki II pasaulinio karo įvyko trys šio turnyro etapai. Nors šis turnyras neturėjo oficialaus nacionalinės taurės statuso, jis buvo svarbus to meto futbolo gyvenimo įvykis. Panašaus likimo sulaukė ir kiti to meto turnyrai. 1938 m. įvyko dar vienas taurės turnyras.
„Tiesos“ Taurė (1947-1990 m.)
Po karo, 1947 m., buvo įsteigta „Tiesos“ laikraščio taurė, kurios vertė siekė 8000 rublių. Šis turnyras gavo nacionalinės taurės statusą. Vis dėlto, jo varžybose dalyvavo tik komandos, žaidžiančios LTSR, bet ne TSRS sąjunginėse futbolo lygose. Taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri ir įsteigė taurę, kuri visam laikui buvo įteikiama komandai, laimėjusiai trofėjų 5 kartus arba 3 kartus iš eilės. 1965 m. „Tiesos“ taurės turnyrai buvo labai plataus masto varžybos, kurios buvo vykdomos ne tik respublikos, bet ir miestų bei rajonų mastu. Dažniausiai turnyro formatas buvo toks, kad I etape žaisdavo rajonų komandos, II etape - didmiesčių komandos ir rajonų taurių laimėtojai (varžybos zonose), o III etapas būdavo pagrindinis - jame susikaudavo stipriausios didmiesčių, zonų komandos, taip pat prisijungdavo aukščiausiosios lygos komandos, jeigu jos nežaisdavo ankstesniuose etapuose.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
LFF Taurė (1991 m. - dabar)
1991 m. iš „Tiesos“ laikraščio taurės varžybų organizavimą perėmė Lietuvos futbolo federacija. Per savo gyvavimo istoriją, LFF taurė turėjo keletą pavadinimų:
- 2003 m. turnyras pavadintas „Tauro“ taure.
- 2013 m. - LFF „Druskininkų Hermio“ taure.
- 2018 m.
Nuo 1991 m., kai LFF perėmė taurės organizavimą, turnyro formatas nuolat keitėsi. Šiuo metu, taurės varžybose dalyvauja pajėgiausios Lietuvos futbolo komandos, o turnyras vyksta nacionaliniu mastu.
LFF Strategija: Naujas Techninis Direktorius
Lietuvos futbolo federacija (LFF) nuolat ieško būdų, kaip pagerinti šalies futbolo lygį. Vienas iš svarbiausių žingsnių šia kryptimi - techninio direktoriaus skyrimas. Šiame kontekste, LFF pasirinko 51-erių metų vokietį Reinholdą Breu, kuris turėtų perimti šalies futbolo strategijos įgyvendinimą. R. Breu antradienį Vilniuje vykusiame LFF Vykdomojo komiteto posėdyje buvo pristatytas kaip naujasis LFF techninis direktorius. LFF vadovų teigimu, jis užims vieną svarbiausių federacijos postų ir formuos Lietuvos futbolo ateitį.
Reinholdo Breu Patirtis ir Pasiekimai
Reinholdas Breu jaunystėje baigė „TSV 1860 Munchen“ akademiją, praleido pora sezonų „Koln“ klube ir išvyko į Austriją, kur atstovavo šios šalies Vienos „Austria“ klubui. Visgi didelių aukštumų puolėjo pozicijoje rungtyniavęs vyras nepasiekė ir po neilgų klajonių austrų ir vokiečių silpnesniuose klubuose 32-ejų baigė karjerą bei ėmėsi trenerio darbo, nes visuomet domėjosi futbolo taktikos subtilybėmis. Iš pradžių jis žinias gilino naujai sukurtoje Vokietijos futbolo sąjungos (DFB) trenerių bazėje, vėliau Regensburge ir Tryre ėjo jaunimo komandų koordinatoriaus pareigas.
2011-aisiais R. Breu sulaukė skambučio iš Liuksemburgo. Šios nykštukinės šalies futbolo federacijos tuometinis vadovas Paulas Philippas pasiūlė vokiečiui naują karjeros iššūkį ir patikėjo jam sukurti šalies futbolo piramidę. Pasiraitojęs rankoves vokietis ėmėsi darbo ir ankstesnę vietos jaunimo mokymo strategiją apvertė aukštyn kojomis, bet rezultatai buvo akivaizdūs. Prieš dešimt metų Liuksemburgas FIFA reitinge užėmė 128-ąją poziciją, dabar Europos futbolo nykštukas yra 93-ias ir kartais vis sugeba įkąsti ir stipriausioms žemyno komandoms.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Per R. Breu darbo Liuksemburge laikotarpį ši šalis sugebėjo užauginti tokius žaidėjus kaip Gersonas Rodriguesas ir Sébastienas Thillis, kurie pagrindiniais smuikais griežia ne tik rinktinėje, bet ir turi svarbius vaidmenis žinomuose Europos klubuose. Šių žodžių taiklumą savo kailiu 2019-aisiais patyrė ir Lietuvos rinktinė, kai Tautų lygoje į vieną grupę patekę Valdo Urbono auklėtiniai taip ir nesugebėjo įveikti Liuksemburgo nykštukų - svečiuose pralaimėta 1:2, o namuose sužaista lygiosiomis 1:1.
LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, kad R. Breu buvo pats realiausias ir stipriausias kandidatas nuo pat pirmųjų paieškos dienų, o jo sėslumas ir geri rezultatai Liuksemburge padarė didelį įspūdį.
Techninio Direktoriaus Užduotys ir Tikslai
Techninio direktoriaus atsakomybė - pertvarkyti LFF techninį departamentą ir prižiūrėti visų amžiaus grupių futbolo rinktinių darbą, glaudžiai bendradarbiauti su futbolo akademijomis bei nacionalinės rinktinės treneriu. R. Breu į Lietuvą atvyks sausio pradžioje, LFF su juo sudarys trejų metų sutartį.
Liuksemburgo Pavyzdys: Nuo Nykštukų Iki Liūtų
LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius neslėpė, kad jam didelį įspūdį paliko R. Breu dešimtmečio įdirbis Liuksemburgo futbolo federacijoje einant analogiškas pareigas. 600 tūkst. gyventojų turinčios Liuksemburgo hercogystės komanda tuo metu vegetavo antrame FIFA reitingo šimtuke įsitaisiusi tarp egzotiškų valstybių rinktinių. Panašiai, kaip dabar 136-oje pozicijoje esanti Lietuva.
Liuksemburge kibęs į darbą su jaunimu, R. Breu pirmiausiai įdiegė prancūzišką treniravimo modelį, kai jaunieji futbolininkai penkias dienas treniruojasi su savo amžiaus rinktinėmis ir tik savaitgaliais - su klubais. Taip siekta sklandžiau perteikti bendrą visos federacijos treniravimo metodiką. Palanki geografinė padėtis leido perspektyviausiems Liuksemburgo futbolininkams išvykti į stiprias Prancūzijos ar Vokietijos futbolo akademijas.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
R. Breu kartojo, kad pasitikėjimas savo jėgomis futbole lemia daug, o jo treniruotos Liuksemburgo jaunių rinktinės pradėjo laimėti prieš turkus ir belgus. Dar po kelerių metų iki tol neregėtų rezultatų pasiekė Luco Holtzo treniruojama vyrų rinktinė. L. Holtzas su „Raudonaisiais liūtais“ praminta komanda per pastarąjį penkmetį sugebėjo nugalėti Graikijos, Albanijos, Vengrijos, Šiaurės Makedonijos ir Šiaurės Airijos rinktines, lygiosiomis sužaidė su prancūzais. Praėjusio Europos čempionato atrankoje Liuksemburgas dominavo ir prieš Lietuvą (2:1 ir 1:1). Kadaise visa triuškinta Liuksemburgo komanda FIFA reitinge buvo pakilusi iki 82-osios pozicijos.
Ankstesnės Strategijos: Belgijos Pavyzdys ir Pamokos
Užsienietiškos idėjos LFF struktūroje - ne naujiena. Prieš dvejus metus LFF techniniu direktoriumi tapęs belgas Patrickas De Wilde sąlyčio taškų su lietuviais taip pat nerado ir mūsų šalį jau paliko. Belgo prižiūrėta Briuselio „Anderlecht“ vaikų ir jaunimo treniravimo programa taip pat vertinama nevienareikšmiškai. 2019 metais LFF įsigyta ir per metus 500 tūkst. eurų kainuojanti „Anderlecht“ metodika turi savų ypatumų. Su ja dirbti gali tik konkrečius kriterijus atitinkančios futbolo akademijos, privalančios turėti savo techninį direktorių ir visų amžiaus grupių vaikų bei jaunimo komandas su atskirais jų treneriais.
Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas Deividas Šemberas mano, kad nesuteikus tinkamų darbo sąlygų ir įgaliojimų R. Breu, Lietuvos futbole toliau vyraus betvarkė. E. Stankevičius spaudos konferencijoje užsiminė, kad R. Breu peržiūrės „Anderlecht“ metodiką bei įvertins jos efektyvumą. Tad nereikėtų stebėtis, jei su vokiečio atėjimu LFF atsisakys belgiškos programos ir vėl iš naujo pradės savo identiteto paieškas.
Valdo Ivanausko Perspektyvos
Šią savaitę LFF Vykdomasis komitetas (VK) nusprendė dar metams pratęsti sutartį su vyrų rinktinės treneriu Valdu Ivanausku. LFF sprendimą pratęsti sutartį su treneriu laiko logišku, nes reikia duoti laiko savo sistemai ir žaidimo braižui įdiegti. V. Ivanauskui 2022 metais bus bent 10 galimybių savo žaidimo sistemai ir braižui pademonstruoti. Kovą numatyti du draugiški susitikimai, birželį-rugsėjį laukia šešerios UEFA Tautų lygos rungtynės, o rudenį vyks Baltijos taurės turnyras, kurio Lietuva nėra laimėjusi nuo 2010 metų.
„Baltic Boys“ Pavyzdys: Futbolas Kaip Bendruomenės Jungtis
Futbolas ne tik profesionalus sportas, bet ir puiki priemonė suburti bendruomenę. Skantorpe (Anglija) gyvenantis Vitalijus Abušenko įkūrė lietuvių futbolo komandą „Baltic Boys“, kuri tapo svarbia lietuvių bendruomenės dalimi. Komanda subūrė ne tik lietuvius, bet ir įvairių tautybių žmones: lenkus, rusus, brazilus, portugalus, rumunus, netgi vieną ispaną. Vitalijus Abušenko ir Dovijus Česnulis kartu rūpinasi prieš metus įkurta vaikų futbolo akademija „Baltic Boys Football Academy“, kurioje yra jau virš 50 vaikų.
„Sūduvos“ Kelias Į Čempionų Titulą
„Sūduvos“ klubo pasiekimų grafoje jau įrašytas 2017-ųjų A lygos nugalėtojų titulas. Iš tiesų iki jo Vladimiro Čeburino auklėtiniams trūksta paskutinio žingsnio - namuose atsilaikyti prieš čempionų vardus ginančius žalgiriečius. Prieš paskutinį turą A lygos turnyro lentelės viršūnėje žengia „Sūduva“ (68 taškai), „Žalgiris“ atsilieka tašku. Tad komandas vietomis sukeistų tik svečių pergalė „Arvi“ arenoje.
Futbolo Esminiai Aspektai
fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2). Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu.
Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai. Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis.