Futbolas, dar žinomas kaip europietiškasis futbolas, yra sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Šiandien tai ne tik sportas, bet ir kultūros, ekonomikos bei politikos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime futbolo ištakas ir raidą nuo senovės civilizacijų iki šių dienų, įskaitant moterų futbolą, jo plėtrą Anglijoje, JAV ir Lietuvoje.
Futbolo ištakos senovės civilizacijose
Norint suprasti, kada atsirado futbolas, reikia atsigręžti į pačias pirmąsias žmonijos civilizacijas. Žaidimai, kuriuose naudojamas kamuolys, yra beveik tokie pat seni, kaip ir pati žmonių bendruomenė. Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, pasakojančių apie kamuolio spardymą, siekia daugiau nei 2000 metų atgal.
Senovės Kinijoje žaidimas, vadintas Cuju, buvo itin populiarus Hanų dinastijos laikais. Žaidimo esmė buvo spardyti odinį kamuolį, prikimštą plunksnų ar gyvulių plaukų, ir pataikyti į mažą tinklą.
Graikai turėjo žaidimą, vadinamą Episkyros, o romėnai jį perėmė ir vadino Harpastum. Tai buvo komandinis žaidimas su kamuoliu, tik labiau primenantis šiandienines regbio ar rankinio formas. Žaidėjai kamuolį spirdavo, nešiodavo rankomis, stumdydavosi - taigi, taisyklės buvo labai laisvos.
Tuo pat metu, už tūkstančių kilometrų nuo Europos ar Azijos, savo kamuolio žaidimus turėjo ir majai bei actekai. Jie žaisdavo su sunkiais kaučiuko kamuoliais specialiose aikštelėse.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Futbolas viduramžiais: chaotiškas, bet populiarus
Jeigu senovės civilizacijos padėjo pirmuosius pagrindus kamuolio žaidimams, tai būtent viduramžių Europa priartino futbolą prie šiuolaikinės jo formos. Anglija laikoma futbolo gimtine ne be priežasties. Dar XII a. čia buvo populiarūs vadinamieji „liaudies futbolo“ žaidimai. Jie dažniausiai vykdavo per religines šventes ar muges, kai viso kaimo ar miesto gyventojai dalyvaudavo rungtynėse. Kamuolys būdavo spardomas gatvėse, laukuose ar tarp dviejų gyvenviečių.
Šių viduramžiškų futbolo rungtynių taisyklės buvo labai paprastos - beveik jų nebuvo. Žaidėjų skaičius neribotas, aikštės ribos neaiškios, o kovos dėl kamuolio dažnai peraugdavo į tikrus susirėmimus. Dėl šios priežasties valdžia neretai bandė uždrausti futbolą. Karalius Edvardas (1307 - 1327) netgi buvo išleidęs potvarkį, kuris teigė, kad „triukšmas, kurį sukelia žmonės, lakstantys paskui kamuolius, skatina blogio augimą, todėl karaliaus vardu uždraudžiame mieste žaisti šį žaidimą. Tam nepaklususieji bus baudžiami laisvės atėmimu“.
Nepaisant draudimų, liaudies futbolas neišnyko - jis tik toliau vystėsi. Skirtinguose regionuose žaidimas turėjo savitas taisykles, tačiau visur pagrindinė esmė buvo spardyti kamuolį ir bandyti pasiekti tam tikrą tikslą.
Futbolo standartizacija ir profesionalumo atsiradimas
Futbolas, šimtmečius žaistas chaotiškai, XIX amžiuje įgavo aiškią struktūrą ir tapo moderniu sportu. XIX a. pradžioje futbolas buvo itin populiarus Anglijos mokyklose ir universitetuose. Kiekviena mokykla turėjo savas taisykles - vienur buvo leidžiama kamuolį nešioti rankomis (tai artima regbiui), kitur buvo akcentuojamas spardymas kojomis.
Didžiausias lūžis įvyko 1863 m., kai Londone buvo įkurta Futbolo asociacija (Football Association - FA). FA taisyklės tapo pamatinėmis ir iki šiol yra futbolo pagrindas. Nors iš pradžių futbolas buvo mėgėjiškas, labai greitai žaidėjai pradėjo gauti atlygį už savo pasirodymus. 1885 m. Sheffielde (Didžioji Britanija) įkurtas profesionalaus futbolo klubas.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Futbolo plėtra pasaulyje
Nors futbolo taisyklės buvo suvienodintos Anglijoje, labai greitai ši sporto šaka peržengė šalies ribas ir pradėjo plisti po visą pasaulį. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje iš Anglijos futbolas pirmiausia atkeliavo į Škotiją, Velsą ir Airiją. Netrukus jis pasiekė Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir kitas žemyno šalis. Universitetai, prekybininkai ir jūrininkai buvo pagrindiniai futbolo skleidėjai.
1872 m. įvyko pirmosios oficialiai pripažintos tarptautinės rungtynės tarp Anglijos ir Škotijos rinktinių Glazge (0:0). Šis įvykis parodė, kad futbolas tampa ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu sportu.
FIFA įkūrimas ir pasaulio čempionatai
XX a. pradžioje futbolui tapus globaliu fenomenu, atsirado poreikis tarptautinei organizacijai, kuri prižiūrėtų šio sporto vystymąsi. 1904 m. Paryžiuje buvo įkurta Tarptautinė futbolo federacija (FIFA). Jos tikslas buvo prižiūrėti futbolo vystymąsi visame pasaulyje, vienodinti taisykles ir organizuoti tarptautines varžybas.
1930 m. Urugvajuje įvyko pirmasis FIFA pasaulio futbolo čempionatas. Jame dalyvavo tik 13 komandų, tačiau šis turnyras tapo pasauline tradicija, šiandien suburiančia daugiau nei 30 nacionalinių rinktinių ir milijardus žiūrovų visame pasaulyje.
Futbolo populiarumo priežastys
Šiandien futbolas yra neabejotinai populiariausias sportas pasaulyje, tačiau tai neįvyko per vieną dieną. Vienas didžiausių futbolo privalumų - jo paprastumas. Norint žaisti futbolą, pakanka kamuolio ir atviros erdvės. Futbolas yra komandinė sporto šaka, todėl jis natūraliai skatina bendruomeniškumą. Žaidimo paprastumas, netikėtumo momentai ir galimybė pamatyti didingus įvarčius pritraukė minias žiūrovų. XX a. pradėjus transliuoti rungtynes radijuje, o vėliau televizijoje, futbolas įgavo dar didesnį populiarumą. Klubai ir nacionalinės rinktinės tapo ne tik sporto simboliais, bet ir kultūrinės tapatybės dalimi.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Moterų futbolas
FIFA oficialiai pripažino moterų futbolą 1972 m. Nuo 1991 m. vyksta pasaulio čempionatai. Moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka).
Anglijos moterų futbolo rinktinė
Anglijoje įvykusiame 13-ajame Europos moterų futbolo čempionate triumfavo turnyro šeimininkės.
2023 m. Pasaulio moterų futbolo čempionate paaiškėjo antroji finalo dalyvė. Ja tapo Anglijos rinktinė, kuri pusfinalyje 3:1 (1:0) palaužė šeimininkę Australiją. Tačiau finale Ispanijos rinktinė 1:0 nugalėjo Angliją. Anglėms tai buvo pirmieji sidabro medaliai istorijoje.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1912 metais, tarpmiestinėmis rungtynėmis tarp Vilniaus ir Kauno. Jas rezultatu 10-5 laimėjo Vilniaus komanda. 1922 m. buvo surengtas pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuva buvo priimta į FIFA. Pirmąsias tarptautines rungtynes Lietuva žaidė su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0-5. 1924 m. Lietuvos rinktinė debiutavo Paryžiaus olimpiadoje. Savo vieninteles rungtynes ji pralaimėjo šveicarams rezultatu 0-9.
1933 m. Pirmosios moterų futbolo rungtynės sužaistos 1970 metais tarp Vilniaus „Elektrono“ ir Kauno „Atleto“. Laimėjo vilnietės rezultatu 4-1. 1982 metais prasidėjo legendinio Vilniaus „Žalgirio“ epocha. Komanda pateko į aukščiausiąją TSRS čempionato lygą. Ėmė kurtis aistruolių grupės. Taip atsirado ir legendinė Pietų IV sirgalių grupė. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius. 1988 m. įvyko debiutas UEFA taurėje. Pirmąsias rungtynes žalgiriečiai namie įveikė Vienos „Austria“ rezultatu 2-0, bet išvykoje pralaimėjo 2-5. 1990 metais atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė pirmas draugiškas rungtynes su Sakartvelo rinktine. Rungtynės baigėsi taikiai 2-2.