Futbolas, populiariausias žaidimas ir sporto šaka pasaulyje, pritraukiantis milijardus žiūrovų ir milijonus žaidėjų, turi turtingą ir ilgą istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime futbolo ištakas, raidą, taisykles, alternatyvius formatus ir jo reikšmę Lietuvoje.
Futbolo Ištakos Ir Raida
Sportas futbolas turi išsamią istoriją, kuri skaičiuoja šimtmečius. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti tai, kad futbolo ženklai ryškėjo Kinijoje III amžiuje prieš Kristų. Teigiama, kad Hanų dinastija žaidė „Tsu‘ Chu“. Tai žaidimas, turintis nepaprastų panašumų su futbolu. Kita futbolo apraiška pasirodė ne bet kur kitur, o Graikijoje. Graikiškuose tekstuose aprašomas žaidimas, kuriame dvi komandos turėjo bandyti permušti kamuolį per kitos komandos ribą.
Trumpam sugrįžkime į 1324-sius metus, kai Londono lordas meras uždraudė futbolą ar bet kokį kitą panašų žaidimą, kuris tada buvo žinomas. Už tai net grėsė kalėjimas, jei tuo metu būtumėt sugauti žaidžiant futbolą. Užtruko net šimtą metų, kai Didžioji Britanija ir Prancūzija kariavo dėl futbolo legalizavimo ir tik po šio šimtmečio trukusio negatyvo, supančio žaidimą, futbolas suklestėjo XIX amžiuje.
Pagaliau išaušus 1863-siems metams, sportas futbolas pasiekė nepriklausomybę. Kitas ryškus žingsnis buvo žengtas 1871-siais metais. Ir štai 1904-siais metais visą valdžią perima „FIFA“. Paryžiuje įkurta organizacija ir dabar diktuoja futbolo taisykles, turint daugiau nei 73-ris narius. Nuo „FIFA“ pradžios lygos futbolas buvo standartizuotas ir jis tapo pasauliniu reiškiniu, kuris tik vystosi ir auga.
Įvairiais istoriniais laikotarpiais egzistavo bent pusė tuzino skirtingų, į futbolą panašių žaidimų, kurie galėjo būti pirmosios šio žaidimo šaknys. Pirmasis moksliniais įrodymais patvirtintas panašus į šiuolaikinį futbolą žaidimas užfiksuotas dar III amžiuje prieš Kristų Kinijoje. Tuo metu kasdienėms karinėms pratyboms paįvairinti vietoj įprastos mankštos pratimų buvo sugalvotas tsu chu - žaidimas kamuoliu nedidelėje, dažniausiai stačiakampio formos erdvėje.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Istorijoje galima rasti ir kitų pavyzdžių. Štai Antikos laikais Graikijoje buvo žaidžiami sphairomachia (šiuolaikinio futbolo ir bokso mišinys), phaininda, episkuros (pastarajame ypatingai didelę reikšmę turėjo perdavimų tikslumas). Tuo pat metu Romos imperijoje buvo populiarūs harpastum ir follis. Pastaruosiuose be žaidimo kamuoliu netrūko ir jėgos veiksmų. Renesanso laikais Italijoje buvo žaidžiamas artimesnis šių dienų futbolui žaidimas - calcio.
Nors bėgant laikui būta įvairių žaidimo atitikmenų, tačiau toks futbolas, koks yra žinomas šiandien, buvo pradėtas žaisti XIX amžiaus viduryje (1848 metais) Anglijoje. Tais metais Kembridžo universitete įvyko Eton, Harrow, Shrewsbury, Rugby ir Winchester mokyklų atstovų susitikimas, kuriame pirmą kartą viešai buvo aptarti žaidimo principai. Nuo to laiko prasidėjo klubų, nesusijusių su mokyklomis ar universitetais, kūrimosi procesas anglakalbėse pasaulio šalyse.
Visuotinai sutariama, kad populiariausio pasaulyje komandinio žaidimo modernioji istorija prasidėjo prieš maždaug 150 metų Anglijoje, kai 1863 metais atsiskyrė dvi asociacijos - regbio bei futbolo - ir susiformavo pirmasis pasaulyje sporto šakos valdymo organas - Anglijos Futbolo Asociacija. Pagrindinis organizacijos tikslas buvo standartizuoti žaidimo taisykles, kurios iki tol buvo aptariamos prieš konkrečias rungtynes ir kiekvieną kartą galėjo skirtis.
Futbolo taisyklių standartizavimas leido išspręsti nemažai ginčitinų situacijų, kurios anksčiau kildavo kiekvienam klubui savaip traktuojant taisykles. Pavyzdžiui, Anglijos Šefildo apylinkių taisyklės, sukurtos 1857 metais, gana smarkiai skyrėsi nuo kitų regionų taisyklių, tačiau būtent jos sparčiausiai plito visoje šalyje. 1863 metų spalio mėnesį septynių žmonių komitetas, atstovavęs Eton, Harrow, Shrewsbury, Regbis, Marlborough ir Westminster mokykloms, remdamasis Šefildo taisyklėmis, patobulino Kembridžo universitete aptartus žaidimo principus. Taip buvo sukurtos Anglijos Futbolo Asociacijos taisyklės - pirmosios oficialios futbolo taisyklės. Tais pačiais metais įkurtas ir pirmasis futbolo klubas.
1872 metais Anglijos Futbolo Asociacija suorganizavo pirmąjį reglamentuotą futbolo turnyrą - Futbolo Asociacijos Iššūkio Taurę (FA Taurę). Jame tarpusavyje grūmėsi 15 Britų salų komandų. Pirmojo turnyro nugalėtoja tapo Londono komanda „Wanderers“, finale rezultatu 1:0 nugalėjusi „Royal Engineers“ ekipą. Tais pačiais metais buvo sužaistos ir pirmosios oficialios tarptautinės rungtynės. Jose Škotijos Glasgo mieste susitiko Anglija ir Škotija. Susitikimas tuomet baigėsi taikiai - 1:1. Tiesa, dar iki to laiko anglai ir škotai tarpusavyje buvo sužaidę ketverias rungtynes, tačiau jos buvo žaidžiamos ovalo formos aikštėse.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
1882 metais buvo įkurta Tarptautinė Futbolo Asociacijų Taryba (ang. IFAB). Ją sudarė Anglijos, Škotijos, Airijos ir Velso futbolo asociacijos. Pagrindinė organizacijos funkcija buvo kontroliuoti žaidimo taisykles. Praėjus ketveriems metams nuo įkūrimo įvyko pirmasis tarybos posėdis. Anglija yra ir pirmojo pasaulyje nacionalinio čempionato gimtinė. 1888 metais Birmingeme, vadovaujant tuometiniam „Aston Villa“ klubo vadovui Williamui McGregorui, buvo suformuotas 12 komandų čempionatas, kuriame dalyvavo komandos iš vidurio ir šiaurės Anglijos. Čempionate kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais dukart - namie ir išvykoje. Už pergalę tuomet buvo skiriami 2 taškai, už lygiąsias - 1 taškas. Pralaimėjus rungtynes taškai nebuvo skiriami. Pirmojo čempionato nugalėtoja tapo „Preston“ komanda, debiutiniame sezone nepralaimėjusi nė vieno mačo.
1904 metais gegužės 21 dieną Paryžiuje buvo įkurtas šiuo metu svarbiausias futbolo valdymo organas pasaulyje - Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija (pran. FIFA). Pirmosiomis organizacijos narėmis tapo 7 nacionalinės asociacijos: Belgijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos ir Šveicarijos (Vokietija tą pačią dieną atsiuntė sutikimo dalyvauti organizacijos veikloje raštą). Federacijos atsiradimą lėmė poreikis turėti valdymo instituciją, kuri būtų atsakinga už tarptautines rungtynes ir turnyrus.
Pirmasis FIFA organizuotas tarptautinis renginys buvo 1908 metais Londone vykusios olimpiados futbolo turnyras, kuris, pasak tuomečių liudininkų, praėjo itin sklandžiai. Nuo to laiko federacijos organizuojamų turnyrų skaičius tik didėjo. Bene svarbiausiu iš jų tapo futbolo pasaulio čempionatas 1930 metais pirmą kartą surengtas Urugvajuje. Būtent šeimininkų komanda ir tapo debiutinio turnyro nugalėtoja.
Tarptautinė Futbolo Asociacijų Federacija ilgainiui vis labiau plėtėsi. Šiuo metu organizacijos narėmis yra 209 šalys. Svarbiausiu klubinių komandų turnyru pasaulyje yra laikoma UEFA Čempionų lyga. 1955/1956 metų sezone pradėtas rengti turnyras tuomet vadinosi Europos taure. Pirmajame sezone jame dalyvavo 16 komandų. Debiutinio turnyro nugalėtojais tapo Madrido „Real“ futbolininkai.
Jiems iki šiol priklauso daugiausia kartų laimėto turnyro rekordas - Ispanijos sostinės komanda Čempionų lygą laimėjo net 9 kartus. 1992/1993 metų sezone pasikeitė turnyro formatas, pavadinimas, o dalyvaujančių komandų skaičius jau iki to laiko pasiekė 32. Dabartiniais laikais futbolo masiškumas pasiekė įspūdingus skaičius. XXI amžiaus pradžioje atlikto visuotinio tyrimo duomenimis futbolą reguliariai žaidžia 250 milijonų žemės gyventojų daugiau nei 200 valstybių. Oficialiai registruotų žaidėjų skaičius viršija 50 tūkstančių.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Praktiškai kiekvienoje šalyje tiek internetu, tiek per televizijos ekranus galima išvysti geriausių pasaulio futbolininkų žaidimą. Svarbiausi futbolo turnyrai yra plačiai nušviečiami visomis svarbiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Nuo pirmųjų transliacijų, kurios pradėtos rengti 1958 metais, žiūrovų prie televizoriaus ekranų skaičius išaugo drastiškai. Štai 2010 metų pasaulio futbolo čempionatą tiesiogiai transliavo apie 70 pasaulio šalių atstovai, o kiekvienas turnyro rungtynes stebėjo vidutiniškai 400 milijonų planetos gyventojų.
Futbolo Taisyklės Ir Žaidimo Esmė
Futbolas - dviejų komandų ir vieno kamuolio žaidimas. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (1 vartininkas, 4 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai; dėl žaidimo taktikos žaidėjų pasiskirstymas gali būti ir kitoks, pvz., 1-4-4-2). Žaidžiama stačiakampėje 90-120 m ilgio, 45-90 m pločio aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio vartai su tinklu.
Futbolą galima žaisti ir mažose aikštėse bei stadionuose skersai futbolo aikštės, pastatant mažesnių matmenų nešiojamuosius vartus; taip dažniausiai žaidžiama per treniruotes, žaibo turnyrus, veteranų ir vaikų varžybas. Kamuolys odinis, pripučiamas, jo apskritimo ilgis 68-70 cm, masė 410-450 g (moterų ir jaunių mažesnis ir lengvesnis). Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su 10-15 min pertrauka, moterys - po 40 min su 15 min pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai.
Žaidėjai avi trumpaauliais (su kapliukais paduose) futbolo batais. Kamuolys varomas kojomis (vartininkas baudos aikštelėje gali jį gaudyti arba atmušti rankomis). Draudžiama liesti kamuolį ranka, kišti varžovui koją, laikyti jį, stumti rankomis. Tam tikrais atvejais draudžiama puolančiosios komandos žaidėjui būti arčiau varžovo vartų negu kamuolys smūgio metu, kai jį smūgiuoja komandos draugas; ši pražanga vadinama nuošale.
Už taisyklių pažeidimą skiriama geltonoji arba raudonoji kortelė prasižengusiam futbolininkui, baudos arba laisvasis smūgis į prasižengusiojo komandos vartų pusę. Sąmoningai pažeidus taisykles savo baudos aikštelėje varžovai muša baudinį nuo 11 metrų žymos. Jeigu kamuolys, paskutinį kartą liestas besiginančios komandos žaidėjo, išrieda už vartų linijos, tos komandos vartų pusėje skiriamas kampinis (jį muša varžovai). Futbolą laimi ta komanda, kuri iki žaidimo pabaigos įmuša daugiausiai įvarčių.
Vartininkas šiame žaidime taip pat yra labai svarbus žaidėjas, nes jo tikslas - sustabdyti kamuolį, kad šis nepatektų į saugomus vartus ir taip sustabdyti priešininkų komandą nuo galimo įvarčio. Tik vartininkas, žaidžiant futbolą, gali savo rankomis kliudyti kamuolį, jei to prireikia.
Rankos Taisyklė Futbole
Rankos taisyklė futbole yra viena iš labiausiai diskutuojamų taisyklių, dažnai sukelianti ginčus ir nesusipratimus tiek tarp žaidėjų, tiek tarp sirgalių. Taisyklės esmė yra draudimas žaidėjams tyčia liesti kamuolį ranka ar rankomis, siekiant įgyti pranašumą. Tačiau taisyklės interpretacija ir taikymas praktikoje yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugelio veiksnių, tokių kaip žaidėjo ketinimas, atstumas tarp žaidėjo ir kamuolio, rankos padėtis ir judesys.
FIFA (Tarptautinė futbolo federacija) nuolat peržiūri ir patikslina rankos taisyklę, siekdama užtikrinti teisingumą ir nuoseklumą žaidime. Tačiau, nepaisant pastangų, taisyklės interpretacija vis dar palieka daug erdvės subjektyvumui ir skirtingoms nuomonėms. Rankos taisyklės poveikis žaidimo eigai ir rezultatams yra didelis. Netinkamas taisyklės taikymas gali lemti neteisingus sprendimus, kurie gali nulemti rungtynių baigtį. Dėl šios priežasties, rankos taisyklė yra nuolat tobulinama ir aiškinama, siekiant sumažinti subjektyvumą ir užtikrinti teisingesnį žaidimą. Tačiau, nepaisant visų pastangų, rankos taisyklė išlieka viena iš labiausiai diskutuojamų ir prieštaringų taisyklių futbole.
VAR Ir Rankos Taisyklė
VAR (Video Assistant Referee) sistema buvo įdiegta futbole, siekiant padėti teisėjams priimti teisingesnius sprendimus, naudojant vaizdo įrašų peržiūrą. VAR ypač naudinga sprendžiant ginčytinus epizodus, susijusius su rankos taisykle.
VAR gali peržiūrėti vaizdo įrašus ir padėti teisėjui nustatyti, ar žaidėjas tyčia palietė kamuolį ranka, ar ranka buvo neįprastoje padėtyje, ar buvo kitų pažeidimų, susijusių su rankos taisykle. VAR naudojimas padėjo sumažinti klaidų skaičių, susijusių su rankos taisykle, tačiau taip pat sukėlė naujų diskusijų ir ginčų dėl taisyklės interpretavimo.
Alternatyvūs Futbolo Formatai
Tuo tarpu mažasis futbolas, arba mini futbolas, atsirado 20 amžiaus viduryje kaip alternatyva tradiciniam futbolui. Jo šaknys siekia 1930-uosius, kai Brazilijoje buvo sukurta mažesnė futbolo versija, skirta žaisti uždarose patalpose. Salės futbolą žaidžiama 2 kėlinius po 20 min salėje, krepšinio ar rankinio aikštelėje; vartų dydis 3 × 2 m, baudinys smūgiuojamas iš 6 metrų. Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas (žaidžiama smėlio aikštėje). Žaidžia 2 komandos po 5 žaidėjus pagal šiek tiek pakeistas futbolo taisykles.
Taip pat, verta paminėti ir kitas sporto šakas, kuriose rankos taisyklės yra skirtingos. Pavyzdžiui, regbyje kamuolį galima perduoti rankomis, tačiau tik atgal.
Futbolas Lietuvoje
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, tai buvo ir pirmosios žaidynės, kuriose mūsų šaliai atstovavo futbolo komanda. Nuo 1947 rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas.
1946 ir 1947 Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970, nuo 1994 rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
Tarp iškilių Lietuvos futbolininkų - du olimpiniai čempionai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse aukso medaliais pasipuošė Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis. Tiesa, žaidynėse jie dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai.
Šių metų kovą pirmoji šalyje amerikietiškojo futbolo komanda Vilniaus „Iron Wolves“ atšventė savo 4-ąjį gimtadienį. Nuo pat pradžių prie komandos veiklos prisijungė daug labai įvairių žmonių. Visuomet buvome internacionali komanda. Per ketverius klubo gyvavimo metus Vilniaus „Iron Wolves“ marškinėlius vilkėjo daugiau nei 10 skirtingų tautybių atstovų, tarp kurių buvo portugalų, vokiečių, rusų, baltarusių, prancūzų, amerikiečių ir, žinoma, lietuvių. Šiuo metu vienas komandos kapitonų yra italas Giorgio Pastore. Taip pat turime žaidėjų iš Vokietijos bei Baltarusijos. Ne mažiau įvairios ir žaidėjų profesijos: nuo chirurgų iki architektų, nuo moksleivių iki didelių tarptautinių kompanijų regiono vadovų.
Nuo 2017-ųjų pavasario kasmet dalyvaujame mūsų regione rengiamuose tarptautiniuose turnyruose, kuriuose yra tekę varžytis su oponentais iš Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos bei Rusijos. Esant galimybei, stengiamės rungtynes rengti Vilniaus Lietuvos futbolo federacijos stadione, kuriame taip pat žaidžia ir Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė ar legendinis Vilniaus „Žalgiris“. Vilniaus „Iron Wolves“ komandos generalinis vadybininkas ir žaidėjas Lukas Alijošius teigia, kad su kiekvienais metais amerikietiškas futbolas Lietuvoje tampa vis priimtinesnis.
Gedimino Kalinausko Indėlis Į Lietuvos Futbolo Istoriją
Neregėtos apimties istoriko Gedimino Kalinausko parengtame leidinyje apie lietuvišką futbolą - daugiau nei trys tūkstančiai puslapių teksto ir nuotraukų. Apybraižoje apžvelgiamas laikotarpis nuo pat futbolo atsiradimo mūsų krašte, oficialią futbolo pradžią tarpukaryje, okupuotos šalies futbolo reikalus ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos futbolo įvykius iki pat 2018 metų sezono. Autorius pateikia išsamius faktus, statistiką apie svarbiausius kiekvienų metų įvykius įvairiose futbolo srityse - nuo šalies vyrų rinktinės ir nacionalinio čempionato iki vaikų ir jaunių, moterų, salės ar mažojo futbolo varžybų. Daugelis įvykių iliustruojamos nuotraukomis. Dalis jų dar nebuvo anksčiau viešintos plačiajai visuomenei.
„Sakoma, kad be praeities nebus ir ateities. Toks metraštis - ir svarbus paminklas visiems žmonėms, kurie daugelį metų dirbo futbolo labui ir pasiekė įspūdingų aukštumų, ir tuo pačiu gera istorijos pamoka mums visiems apie padarytas klaidas ir klystkelius, kurių taip pat netrūko, - sakė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius, - Leidinio autorius atliko neįtikėtinai didelį darbą, kurį žodžiais apsakyti sunku. Futbolo bendruomenės vardu dėkoju jam ir visiems, kurie įdėjo indėlį į šio leidinio atsiradimą.“
Autorius G. Kalinauskas yra parašęs ne vieną knygą lietuviško futbolo tema. Panašios apybraižos apie futbolo yra išėjusios 1997 ir 2003 metais, tačiau tuomet jų apimtį ribojo spausdintinės knygos formatas. „Prieš kelerius metus tuometinis A lygos vadovas Justinas Garliauskas domėjosi Lietuvos vyrų čempionatų istorija ir pasiūlė man ją apžvelgti. Mano nuomonė buvo tokia, kad vyrų čempionatai yra tik viena, viršutinė ir labiausiai matoma futbolo dalis. Po pokalbio su tuometiniu LFF generaliniu sekretoriumi Edvinu Eimontu buvo nutarta paruošti leidinį apie visą futbolą ir elektroniniu formatu, kad informacija būtų išsamesnė ir lengviau pasiekiama visiems“, - apie leidinio idėjos atsiradimą pasakojo G.
Pasak autoriaus, leidinio medžiagą jis ruošė pastaruosius kelerius metus, tačiau kaip pats sako, iki to nuėjo daug ilgesnį kelią, nes istorinius duomenis ir statistiką jis kaupia jau beveik 60 metų. „Mūsų spauda ne visuomet pateikdavo tikslią ar išsamią informaciją, todėl teko daug tikrinti kitus šaltinius. Pavyzdžiui, knygai apie „Žalgirį“ ruošiausi 25 metus. Informaciją apie „Atlantą“ surinko ir knygą paruošė a. a. Algirdas Auruškevičius. Seniau turėjau savo pagalbininkų daugelyje buvusios SSRS miestų, parašiau tūkstančius laiškų, arti šimto kilogramo sąsiuvinių“, - pasakojo G.
Okupaciniu laikotarpiu ieškant informacijos pasitaikė ir įvairių kuriozinių, detektyvinių situacijų. „Dalį medžiagos suveikdavo pažįstami ir perduodavo traukinių palydovės. Sovietiniais laikais daug archyvų buvo uždari, reikėdavo įvairių leidimų. Juos pavykdavo gauti „klasikiniais“ metodais - už butelį ar panašiai, - laikotarpio subtilybes atskleidė istorikas - Kartą ieškodamas prieškarinės Baltijos taurės muziejuje slapta prabuvau iki paryčių.
G. Kalinauskas piktinosi atmestinu požiūriu komunistiniu laikotarpiu, kai netrūko ir įvairių machinacijų, protokolai buvo užpildyti bet kaip. Nelengva buvo ir pirmais nepriklausomybės metais. Istorikas apgailestauja, jog nepavyko sudaryti tikslaus Lietuvos čempionatų žaidėjų sąrašo. Nėra išlikę protokolai iš pirmųjų Lietuvos, Baltijos lygos čempionatų. „Istorikui kiekvienas popierėlis svarbus, - pažymėjo leidinio autorius. - Esu labai dėkingas kolegoms buvusioje LFF istorijos komisijoje ir kitiems, ypač Stanislovui Paberžiui. Apklausėme daug buvusių futbolininkų, trenerių. Tikslinome informaciją įvairiais būdais.
Pasak istoriko, labiausiai knietėjo - ir iki šiol lieka atviru klausimas - dėl pirmųjų futbolo rungtynių, vardo paminėjimo. „Pirmas komandas radau Klaipėdoje 1905 metais. Tikėtina, kad jos turėjo ir rungtyniauti. Gali būti daugiau informacijos kažkur Vokietijos archyvuose. Ten surasti sudėtinga, nes vokiškai suprantu ne taip gerai, o rašyta gotikiniu stiliumi, sunku orientuotis. Galbūt žinutė slypi kažkur kamputyje ir kas nors ją atras. Panašiai kaip ir Liudas Mažylis Vokietijoje atrado Nepriklausomybės aktą“, - palygino G.
Oficialią futbolo pradžią istorikai nutarė minėti 1922 metais, kai surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. „Prieš trejus metus Kaune buvo sužaistos vienerios rungtynės, bet jos buvo parodomosios, su netikrais vardais. Taip pat ir po metų buvo paskelbti keli rezultatai. Viena iš kitų istorikams kilusių dilemų - Lietuvos vyrų rinktinės rungtynių pripažinimas.
„Kartu su istorijos komitetu priėjome bendros išvados dėl rungtynių sąrašo. Tarp jų ir rungtynės SSRS Tautų spartakiadoje. Čia svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos vardas buvo girdimas ir tais laikais. Niekada futbolo rinktinė nežaidė pavadinimu „Litovskaja SSRS“ ar „Litva“. Visada buvo Lietuva. Štai „Žalgiris“ pasaulinėje studentų universiadoje atstovavo visai Sovietų Sąjungai su savo marškinėliais. Tai išskirtinis atvejis“, - pažymėjo G. Kalinauskas.
„Kitas pavyzdys - prieškariniais laikais užkliuvo rungtynės su Čekoslovakija, nes jie iš pradžių skelbė, kad tai jaunimo rungtynės. Tik vėliau po susirašinėjimo sutarėme. Apskritai nesame išimtis, nemažai šalių kaip mes pripažįsta įvairias rungtynes, net ir su užsienio klubas. Leidinyje galima rasti ir šimtus įvairių rungtynių programėlių, kitos simbolikos. Tai - tik dalis autoriaus surinktos kolekcijos. „Mano visa kolekcija vienu metu sudarė apie tris tonas. Dabar jos liko per pusę tiek. Daugiausiai - tai knygos, žurnalai, brošiūros programos. Esu surinkęs apie 95 proc. Vilniaus „Žalgirio“ programėlių.
Futbolo Raida Lietuvoje Pagal Laikotarpius
- 1922-1950 m.
- 1951-1970 m.
- 1971-1990 m.
- 1991-2000 m.
- 2001-2005 m.
- 2006-2010 m.
- 2011-2018 m.
Ateities Tendencijos Ir Inovacijos Futbole
XX amžiuje sporto kamuolių gamyba išgyveno reikšmingus pokyčius dėl naujų medžiagų ir technologijų atsiradimo, siekiant pagerinti kamuolių kokybę, ilgaamžiškumą ir žaidimo patirtį. Naujausios tendencijos ir inovacijos apima pažangiausias medžiagas, technologijas ir dizaino sprendimus, kurie pagerina kamuolių savybes, ilgaamžiškumą ir ekologinį poveikį.
Naudojamos ir tobulinamos sintetiniai polimerai, kompozitinės medžiagos kamuoliams suteikia tvirtumo ir elastingumo, užtikrina puikų šoklumą ir kamuolio valdymą. Naudojant nanodaleles, pagerinamos kamuolio paviršiaus savybės, tokias kaip sukibimas, atsparumas drėgmei ir ilgaamžiškumas. Nanotechnologijos taip pat gali būti naudojamos kamuolių antibakterinėms savybėms pagerinti.
3D spausdintuvų pagalba gaminami kamuoliai su sudėtingomis vidaus struktūromis, taip pat ši technologija leidžia greitai ir ekonomiškai gaminti prototipus bei pritaikyti individualius dizainus. Kai kurie sporto kamuoliai, tokie kaip rankinio kamuoliai gaminami su specialiomis ergonominėmis formomis ir paviršiais, kurie pagerina sukibimą ir komfortą žaidimo metu.
Didelis dėmesys teikiamas tavarumui: biologiškai skaidomoms, perdirbamoms ir perdirbtoms medžiagoms. Naujausi sporto kamuoliai gali turėti integruotus jutiklius, kurie matuoja smūgio jėgą, greitį, sukimosi kampą ir kitus parametrus. Ši informacija gali būti perduodama į išmaniuosius įrenginius, leidžiant sportininkams analizuoti savo žaidimą ir tobulinti techniką. Šios pažangios technologijos ne tik pagerina žaidimo kokybę ir žaidėjų patirtį, bet ir mažina sporto įrangos gamybos poveikį aplinkai.
Be to, FIFA ir IFAB (Tarptautinė futbolo asociacijų valdyba) nuolat ieško būdų, kaip patobulinti rankos taisyklę ir sumažinti ginčų skaičių.
tags: #1 #futbolo #atsiradimo #istorija #raida