Ukrainos futbolo čempionatas turi turtingą ir sudėtingą istoriją, paženklintą triumfų, iššūkių ir netgi karo. Nuo pirmųjų žingsnių nepriklausomybės link iki šių dienų, kai futbolas šalyje sustabdytas dėl Rusijos agresijos, Ukrainos futbolas išgyveno įvairius etapus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Ukrainos futbolo istorijos momentus, įskaitant legendinius klubus, žymius žaidėjus ir dabartinę situaciją, kurią sukėlė karas.
Ukrainos futbolo ištakos ir nepriklausomybės metai
Nors Ukrainos futbolo federacija buvo įkurta tik 1991 m. kovo 6 d., šalis jau turėjo gražią futbolo istoriją, ypač dėl Kijevo „Dinamo“ klubo. Būtent ši ekipa 1961 m. pirmoji laimėjo Sovietų Sąjungos čempionato auksą, nutraukdama Maskvos klubų dominavimą. Iš viso „mėlynai-balti“ laimėjo 13 Sovietų Sąjungos čempionatų ir 9 kartus šalies taurę.
Valerijaus Lobanovskio era
Vienas svarbiausių asmenų Ukrainos futbolo istorijoje yra Valerijus Lobanovskis, žinomas „Meistro“ pravarde. Šis talentingas strategas išgarsėjo dėl mokslinio požiūrio į statistiką ir taktiką. Pats buvęs talentingu krašto saugu, V. Lobanovskis su „Dinamo“ kaip žaidėjas laimėjo 1961 metų SSRS auksą.
1973-1982 m. ir 1984-1990 m. V. Lobanovskis treniravo Kijevo „Dinamo“, su kuriuo du kartus laimėjo UEFA Taurių laimėtojų taurę (1975 ir 1986 m.) ir septynis Sovietų Sąjungos čempionatus. 1988 metais jis taip pat nuvedė Sovietų Sąjungos rinktinę iki Europos čempionato finalo. Nuo 1997 iki 2002 metų V. Lobanovskis vėl vadovavo Kijevo „Dinamo“, su kuria iškovojo 5 Ukrainos čempionų titulus ir 3 šalies taures.
„Dinamo“ dominavimas ir „Šachtar“ iškilimas
„Dinamo“ buvo pati sėkmingiausia komanda ir Ukrainai atgavus nepriklausomybę. Tačiau Donecko „Šachtar“ palaipsniui tapo rimtu konkurentu. Iš viso Donecko komanda jau laimėjo 6 Ukrainos čempionų titulus. Šachtininkai netgi sėkmingiau nei pagrindiniai jų varžovai rungtyniavo tarptautinėje arenoje. 2008-2009 metų sezone „Šachtar“ laimėjo UEFA Taurės varžybas. Donecko ekipos sėkmė nemaža dalimi priklausė nuo sėkmingos legionierių iš Brazilijos integracijos į komandą.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Ukrainos talentai ir rinktinės pasiekimai
Tačiau ir pati Ukraina sugebėjo išauginti ne vieną talentingą futbolininką. Tą jiems padaryti pavyko 1975, 1986 ir 2004 metais. Anksčiau buvo susiformavusi tradicija, kad žaidėjai iš Ukrainos sudaro Sovietų Sąjungos rinktinės pagrindą. Ukraina delegavo ne vieną puikų žaidėją 1960 metais, kai Sovietų Sąjunga laimėjo pirmąjį Europos čempionatą. Į 1988 metų Europos čempionatą V. Lobanovskis pakvietė net 11 žaidėjų iš Kijevo „Dinamo“. Ši rinktinė ironiškai buvo imta vadinti užsimaskavusiu „Dinamo“.
Nepriklausoma Ukraina tokių futbolo aukštumų nepasiekė. Pirmąsias savo tarptautines rungtynes nepriklausoma Ukraina 1992 metų balandį namuose rezultatu 3:1 pralaimėjo Vengrijai. Tačiau ledai pagaliau buvo pralaužti 2006 metais, kai Ukraina, vadovaujama Olego Blochino, Pasaulio čempionate nukeliavo iki ketvirtfinalio.
Karas ir futbolo sustabdymas
Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą 2022 m. smarkiai paveikė šalies futbolą. Čempionatai buvo sustabdyti, o daugelis žaidėjų ir trenerių buvo priversti palikti šalį. Kai kurie sportininkai netgi stojo ginti tėvynės su ginklais rankose.
„Dėl karo turime sustoti“, - tokiu pranešimu su gerbėjais atsisveikino „Tavrija“. 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą, ekipa buvo priversta persikelti šiauriau - į kaimyninę Chersono sritį. Per trejus metus atsikūrusi „Tavrija“ toliau žaidė žemesnėse Ukrainos lygose, šį sezoną pradėjo trečiame pagal pajėgumą divizione. Tačiau dabar Rusijos kariuomenė okupavo ir Chersoną.
Per Rusijos agresiją bei brutalų įsiveržimą į Ukrainą jau žuvo du futbolininkai: Vitalijus Sapylo ir Dmytro Martynenko. 21-erių metų V. Sapylo rungtyniavo Lvivo „Karpaty“ klube, o 25-erių D. Martynenko priklausė „Gastomel“ klubui.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Futbolas karo akivaizdoje: viltis ir ryžtas
Nepaisant karo, Ukrainos futbolininkai ir toliau demonstruoja didelį ryžtą ir meilę savo šaliai. Svetur rungtyniaujantys ukrainiečiai su ašaromis akyse stebi situaciją ir prašo pasaulio pagalbos.
„Man City“ saugas Oleksandras Zinčenko, Danijoje žaidžianti Nicole Kozlova ir daugelis kitų ragina pasaulį nepamiršti Ukrainos ir padėti jai kovoje už laisvę.
„Kai turėsiu šansą vėl su visomis komandos draugėmis būti kartu, nemanau, kad mus kas išskirs. Būsime didžiausia šeima. Žaisime už savo šalį. Nėra žodžių, kurie tai apibūdintų“, - kalbėjo futbolininkė N. Kozlova.
Ateities perspektyvos
Nors ateitis neaiški, Ukrainos futbolo bendruomenė tiki, kad šalis atsigaus po karo ir futbolas vėl klestės. Tikimasi, kad Ukraina galės tęsti kovą dėl patekimo į Pasaulio čempionatą ir kad šalies klubai vėl sėkmingai rungtyniaus tarptautinėje arenoje.
„Jei per mėnesį nutiks taip, kad galėsiu užsivilkti savo nacionalinės komandos marškinėlius ir šalis bus taikoje - būsiu laimingiausias žemėje. Bet apie tai dabar negaliu galvoti. Šiuo metu galvoju tik kaip išlaikyti saugiai šeimą ir apie mano šalies laisvę“, - pridūrė futbolininkas T. Stepanenko.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
tags: #futbolas #ukrainoj #cempionatas