Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos vidaus sporto pasiekimus Antano Smetonos prezidentavimo laikotarpiu. Šis laikotarpis Lietuvos istorijoje išsiskiria ne tik politiniais ir ekonominiais įvykiais, bet ir dėmesiu kultūrai bei sportui. Prezidento A. Smetonos asmeninis indėlis ir valstybinė politika turėjo didelės įtakos sporto raidai, jo populiarinimui ir pasiekimams.
Palangos progimnazija - tautinio atgimimo židinys
XIX amžiaus pabaigoje Palangos progimnazija tapo svarbiu švietimo centru, traukusiu jaunuolius iš įvairių Žemaitijos kampelių. 1886 m. grafas Juozapas Tiškevičius įsteigė Palangos progimnaziją, kuri lietuviškos spaudos draudimo metais ne tik švietė lietuvių jaunuolius, bet ir padėjo ugdyti jų tautinę savimonę. Nors moksleiviai tarpusavyje kalbėdavo rusiškai, dalis jų skaitydavo lietuviškus raštus ir platino draudžiamą literatūrą. Progimnazijoje veikė slaptos lietuvių moksleivių kuopelės, kurių nariai kalbėjosi lietuviškai ir platino draudžiamą lietuvišką literatūrą. Tarp žymiausių progimnazijos auklėtinių - Antanas Smetona, Steponas Kairys, Vladas Jurgutis, Rapolas Skipitis, broliai Jurgis ir Kazimieras Šauliai. Po karo, 1921 m., kai Palanga ir Šventoji po sėkmingų derybų su Latvija buvo prijungta prie Lietuvos, vietos inteligentijai kilo mintis vėl atkurti mokyklą (dab. gimnaziją). 1922 m. rugpjūčio 3 d. Palangos Valsčiaus Tarybos devintame posėdyje priimtu sprendimu Palangos vidurinei mokyklai steigti ir jos įrengimu rūpintis pavesta komitetui, kurį sudarė poetas Butkų Juzė, inžinierius H. Gutmanas, rašytoja S. Vaineikienė.
A. Smetonos asmeninis ryšys su menu ir sportu
Prezidentas Antanas Smetona dar jaunystėje pajuto potraukį menui ir sportui. Jo pomėgis dainuoti ir dalyvavimas chore, noras klausytis muzikos įskiepijo pagarbą meno žmonėms. Būdamas prezidentu, jis nepraleisdavo nė vienos Valstybės teatro premjeros, džiaugdavosi kvietimu apsilankyti Kaune gastroliuojančių užsienio šalių chorų ar kitų artistų pasirodymuose, ėjo pasiklausyti Dainų švenčių dalyvių chorų. Greta teatro, meno ir muzikos A. Smetona turėjo ir aktyvaus sporto pomėgių. Vienas iš jų - jodinėjimas. Žirgai ir jodinėjimas A. Smetonai priminė jaunystę, praleistą Gavenonių dvare.
Valstybinė parama kultūrai ir sportui
A. Smetona suprato, kad sportas ne tik gerina visuomenės sveikatą ir didina jos fizines jėgas, bet ir gali garsinti Lietuvą tarptautinėse arenose. Tačiau sportas turėjo trūkumų: juo užsiėmė per mažai žmonių, todėl tarptautiniai laimėjimai buvo mažai tikėtini. Mąstydamas apie teatrą A. Smetona taip pat rado svarbių teikiamos naudos visuomenei ir valstybei argumentų: teatras auklėja žmones, o lietuviški spektakliai stiprina patriotizmą. Jau dešimtmetį veikiantis Valstybės teatras įrodė savo svarbą reprezentuojant valstybės kultūros lygį. A. Smetonos nuomone, teatre kultūros galėjo pasisemti tiek jaunimas, tiek vyresnė karta. Teatrą A. Smetona laikė paveikiausia kultūrinės ir patriotinės propagandos sritimi. Tačiau ilgainiui jis pradėjo vertinti ir sporto teikiamą naudą visuomenei, siekdamas dar plačiau stiprinti savo teigiamą įvaizdį tarp jaunimo. Sporto varžybos tapo jo mėgstama viešų pasirodymų vieta.
Sporto raida ir iššūkiai
Iki XIX a. pabaigos sportas buvo gana neformalus laisvalaikio praleidimo būdas, dažnai tapatintas su tuščiu laiko švaistymu. Kūno kultūra ir fizinis lavinimas tuomet buvo sietas tik su kariniu vyrų parengimu, o ne civiliams skirtu užsiėmimu. Aktyvesnis lietuvių sportavimas prasidėjo tik XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje. Sporto klubų steigėjais tapo Stepas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Karolis ir Viktoras Dineikos, Jonas ir Kęstutis Bulotos, Pranas Sližys ir kiti. Ypač Lietuvos sportinį gyvenimą pagyvino 1920 m. Antverpeno olimpinės žaidynės, kuriose pirmą kartą dalyvavo Lietuvos atstovai. Nors nuo 1920 m. sporto entuziastų gretos gausėjo, tačiau nesklandumų Lietuvos sporto gyvenime netrūko. Tuo tarpu Lietuvoje XX a. 3 dešimtmečio viduryje sportininkai skaudžiai juto ne tik aikštynų, sporto literatūros bei inventoriaus trūkumą, bet neretai ir žeminantį visuomenės ir Vyriausybės požiūrį į sportą bei jo rėmimą. Kad sportas XX a. 3 dešimtmetyje buvo gyvas daugiausia privačių rėmėjų dėka galime įsitikinti iš valstybės skiriamų sporto dotacijų dydžio.
Taip pat skaitykite: Lietuvos vidaus sportas
A. Smetonos indėlis į sporto populiarinimą
Aktyvaus sporto globėjo vaidmens sutiko imtis Prezidentu tapęs A. Smetona. 1927 m. liepos 7 d. Prezidentas A. Smetona pasirašė aktą dėl Lietuvos sporto lygai skiriamo LR Prezidento garbės prizo, skiriamo Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių estafetiniam bėgimui 4 kartus po 400 metrų. 1932 m. Prezidentas A. Smetona pasirašė Kūno kultūros įstatymą, kurio pagrindu buvo įsteigta pirma valstybinė sporto institucija - Kūno kultūros rūmai, vadovaujami Antano Jurgelionio. Taip sporto organizavimas ir rėmimas tapo valstybės rūpesčiu. Rūmai turėjo suvienyti visas Lietuvoje veikiančias gimnastikos, sporto ir kūno kultūros organizacijas bei palaikyti ryšius su užsienio sporto atstovybėmis. Jie rengė kūno kultūros mokytojus, steigė ir prižiūrėjo sporto aikštes, sales bei baseinus. 1934 m. spalį šalia Parodų aikštės buvo atidaryti Fiziško auklėjimo (Kūno kultūros) rūmai ir pirma aukštoji sporto mokykla Lietuvoje - Aukštieji kūno kultūros kursai. Tais pačiais metais A. Smetona paskelbė „Kūno kultūros įstatymą“, pagal kurį kūno kultūros priežiūra perėjo švietimo ministerijai, o visos gimnastikos, sporto ir kitos kūno kultūros organizacijos tapo rūmų dalimi. Ne mažiau svarbiu aspektu tapo fiziško auklėjimo propaganda, akcentuojanti, kad tikrasis sportas ir fiziškas auklėjimas ne tik negaišina kasdienio darbo, bet ir visuomet papildo išsekusį kūrybinių jėgų šaltinį.
Žymūs sporto renginiai ir pasiekimai
Pamažu ėmė gerėti ir sportininkų įvaizdis, ypač po to kai Prezidentas pradėjo aktyviau rūpintis sportu ir dažniau lankytis varžybose. Jeigu XX a. 3 dešimtmečio pradžioje sportuojantys asmenys dažnai buvo laikomi dykaduoniais, tai jau 4 dešimtmečio pabaigoje žymiausi sportininkai, pelnę tarptautinių laimėjimų, buvo tapatinami su nacionaliniais herojais. Geriausias to įrodymas - 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sutikimas Kaune. Mūsų krepšininkams tapus Europos čempionais, traukiniu iš Rygos grįžtančius nugalėtojus nuo pat Latvijos sienos iki Kauno pasitiko džiūgaujančios minios. Krepšininkus Kaune sveikino Ministras Pirmininkas J. Tūbelis, įvairių organizacijų atstovai ir gausybė miestiečių. Kaune 1938 m. įvyko vienas svarbiausių lietuvių sporto renginių: minint nepriklausomybės dvidešimtmetį buvo surengta Lietuvių tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo daugiau nei 2 000 sportininkų iš Lietuvos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Latvijos ir Vilniaus krašto. Kaune vyko aviacijos pasirodymai, bokso, futbolo, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos, plaukimo, lauko ir stalo teniso, dviračių, žirgų sporto, šaudymo ir kitos varžybos. Renginį globojo Prezidentas A. Smetona. Prezidentas A. Smetona tapo dažnu įvairių sporto renginių garbės svečiu. Pirmiausia dalyvaudavo tuose renginiuose, kuriems buvo įsteigęs vardinius prizus ir turėdavo pats juos įteikti. Ypač svarbų vaidmenį Lietuvos krepšinio istorijoje Prezidentas A. Smetona suvaidino 1939 m., kai Lietuvai teko garbė ir atsakomybė Kaune surengti III Europos vyrų krepšinio čempionatą. Galima konstatuoti, kad Lietuva tinkamai pasirengė šiam tarptautiniam sporto renginiui: buvo pastatyta tam skirta arena - Kauno halė, o prezidentas įsteigė solidų ir menišką pagrindinį čempionato trofėjų - dailininko Jono Juozo Burbos sukurtą sidabrinę, gintaru inkrustuotą dėžutę, vaizduojančią lietuvaitės kraičio skrynią.
Klaipėdos krašto sporto gyvenimas
Klaipėda taip pat prisidėjo prie Lietuvos sporto istorijos. 1933 m. Klaipėdoje buvo atidarytas dviračių trekas, kuriame vyko įvairios varžybos, įskaitant tarptautines. Šiame treke 1934 metais motociklininkai lenktyniavo du kartu.
Taip pat skaitykite: Vidaus futbolo aikštelės matmenys
Taip pat skaitykite: Futbolo korupcijos analizė
tags: #vidaus #sporto #pasiekimai #smetona