Įvadas
Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Vakarų zona, apimanti pajūrio ir Žemaitijos regionus, yra svarbi šio sporto dalis. Šiame straipsnyje apžvelgiama Vakarų zonos futbolo istorija, komandos, svarbiausi įvykiai ir pasiekimai.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė dar 1909 metais. 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės. 1912 metais įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų. 1922 metais startavo pirmasis Lietuvos čempionatas. 1923 m. šalis priimta į FIFA.
Tarpukario Futbolas Kretingoje
Tarpukariu Kretingoje veikė įvairių organizacijų komandos. Iš to laikotarpio žinomos komandos: 1923 m. LFLS Kretinga, 1931 m. - „Šaulys“, 1936 m.
„Kretingos Minija“: Istorija Ir Pasiekimai
Kretingos futbolo klubas „Minija“ buvo įkurtas 1962 m. Patys sėkmingiausi metai „Minijai“ buvo 3 metai po įkūrimo: 1964 m. Lietuvos futbolo A klasės pirmenybėse iškovota 3-oji vieta. Tai buvo ne vienintelis laimėjimas tais metais. Kitas - Lietuvos futbolo taurės turnyro laimėjimas, kuris gali būti laikomas pačiu reikšmingiausiu laimėjimu per visą klubo istoriją. Tačiau vėlesniais metais „Minijos“ rezultatų kreivė pakrypo žemyn. Jei sovietmečiu dar žaista aukščiausiojoje lygoje, tai atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę aukščiausiame lygyje žaista tik vienerius metus (1993 m. užimta paskutinė, 14-oji vieta). Komanda iškrito į I lygą, o 1997 m. - ir į II lygą. Tik 2010 m. komanda vėl sugrįžo į I lygą, kurioje tarp 10 komandų užėmė 9-ąją vietą. 2015 m. LFF I-oje lygoje liko 16 vietoje, tačiau išliko Pirmoje lygoje. 2016 m. vėl buvo paskutinėje 16-oje vietoje.
Nuo 2017 m. Dabartinis klubas atkurtas 2017 m. Debiutavo LFF II lyga pirmenybėse. Pirmąsias oficialias sezono varžybas žaidė LFF taurės turnyre, kovas pradėjo nuo pirmojo etapo (1/32 f.) ir turėjo pripažinti varžovų pranašumą. Antros lygos (Vakarų regiono) sezono pradžia buvo sudėtinga, komanda buvo atsidūrusi turnyro lentelės apačioje, bet pakeitus trenerį komanda ėmė sparčiai rinkti taškus. 2018 m. pradžioje kontora pasikeitė pavadinimą ir persivadino į VŠĮ Kretingos Minija. Sporto direktoriumi paskirtas Šenderis Giršovičius, kuris bus atsakingas už sudėties komplektaciją ir jaunimo ugdymą. Komanda puoselėja viltis patekti į Pirmą lygą. Antros lygos (vakarų zonos) reguliarusis čempionatas baigėsi, o su FK Babrungas Plungė turėjo surinkę vienodai taškų. Vyko papildomos rungtynės, kad išsiaiškinti pirmenybių nugalėtoją. Nuo 2019 m. 2019 m. sėkmingai licencijavosi Pirmos lygos pirmenybėms. 2020 m. žaidė Pirmoje lygoje. 2021 m. 2022 m. sezone vyr. trenerio pareigos patikėtos Dariui Žinduliui, kuris nuo 2021 m. lapkričio mėn. dirbo „Minijos“ vaikų futbolo akademijos techniniu vadovu, bei treniravo U-17 ekipą. 2022 m. klubas licencijavosi Pirmai lygai; tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo 2022 m. Mėlyname/žydrame/baltame skyde grifas su kardu ir užrašas „F.K. Komanda žaidžia mėlynomis sportinėmis formomis. Svečiuose žaidžia mėlynomis aprangomis. Namie: 2018 m. Svetur: 2018 m.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
Pergalingas Finalas
Reikšmingą pergalę pasiekusi „Kretingos Minija“ iškovojo ne tik LFF II lygos Vakarų zonos nugalėtojų vardus, bet ir teisę kitą sezoną žaisti LFF I lygoje. Šis laimėjimas „Kretingos Minijai“ - neatsitiktinis: praėjusį sezoną atsikūrusi „Kretingos Minija“ Vakarų zonoje užėmė III v., kai tokiu laimėjimu paskutinįsyk minijiečiai džiaugėsi 2005 m.
Savo varžovą Plungės „Babrungą“ „Kretingos Minija“ nugalėjo 5:0. Tos dienos herojai, pelnę įvarčius, buvo: 5-ą min. - Mantas Elzbergas, 15-ą min. - Nerijus Jurkaitis, 64-ą min. - Mindaugas Grušauskas, 76-ą min. - Donatas Surblys, 80-ą min. Nuo pat rungtynių pradžios „Kretingos Minija“ buvo rimtai nusiteikusi, ir jau 5-ą min. po perdavimo iš krašto atšokusį kamuolį kaire koja į varžovų vartus nukreipė krašto saugas Mantas Elzbergas. Pelnę įvartį minijiečiai nesitraukė ir kėlė grėsmę prie varžovų vartų. Po vienos atakų ir sužaidus gražią kombinaciją baudos aikštelėje po Mindaug Grušausko perdavimo rezultatą padvigubino krašto gynėjas Nerijus Jurkaitis. Kad varžovai atsigautų po tokio nokauto, prireikė 25 min. Likus žaisti apie 10 min.
Per pertrauką rūbinėje minijiečiai pasikalbėjo, jog vis dėlto žaidžiamas finalas, ir rezultatas 2:0 nieko nereiškia: futbolininkai suprato, kad negali sau leisti atsipalaiduoti, kad varžovai eis į priekį ir bandys lyginti rezultatą. Po trečio įvarčio varžovai visiškai nuleido rankas ir, praėjus dar 15 min., po perdavimo iš krašto 4-ą komandos įvartį pelnė Donatas Surblys. Jis - antras pagal rezultatyvumą komandos narys, iš viso įmušęs 11 įvarčių.
Sudėtis: Martynas Viluckas, Karolis Inta, Ainis Vilavičius, Donatas Surblys, Nerijus Jurkaitis, Edvinas Andrijauskas, Anton Solovyov, Mantas Elzbergas, Donatas Navikas, Zinto Dubazana, Mindaugas Grušauskas.
Komandos Vertinimas
Vyriausiojo „Kretingos Minijos“ trenerio Arvydo Balsevičiaus: „Jau prieš finalą rūbinėje pasakiau, kad didžiuojuosi komanda ir žaidėjais, ir jau dabar esu patenkintas tuo, ką esame pasiekę. Ir kad pats didžiausias komandos įvertinimas yra tai, kad pilnas stadionas laukia saviškių futbolininkų žaidimo.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Vartininko Martyno Vilucko: „Man, kaip kretingiškiui, šios rungtynės buvo ypatingos - visada norėjosi iškovoti pergalę, įnešti indėlį į Kretingos futbolo istoriją. Tai, manau, pavyko. Buvo malonu žaisti taip gausiai palaikomiems kretingiškių fanų, kurie ir savaitgalį paaukojo savo laiką, kad kartu su mumis iškeltų nugalėtojų taurę. Jie tikrai sukūrė puikią šventę ir Mažeikiuose jautėmės taip, lyg žaisdami savoje aikštėje. Asmeniškai pergalė buvo triskart ypatinga: laimėti kaip kretingiškiui, čia gimusiam ir augusiam, pergalę padovanoti savo tėvui, kuris kartu su mama visą gyvenimą skatino žaisti futbolą ir niekada jo nemesti, o trečia - pergalė tapati įrodymui, kad futbolas Kretingoje yra gyvas, - čia tiems, kurie tuo netikėjo.
Klaipėdos Futbolas: Iššūkiai Ir Perspektyvos
Jau ne pirmi metai, kai Klaipėdos futbolo klubai yra netekę arba neįgauna teisės vadintis reprezentacine sporto šaka kartu prarasdami ir visas tokio statuso privilegijas. Tam jie šiuo metu yra per prasti ir palikti užribyje. O pagal šį susitarimą Klaipėda šiuo metu yra krepšinio, rankinio, tinklinio, ledo ritulio, irklavimo ir buriavimo miestas - įsakymai nurodo, kad šios sporto šakos jį reprezentuoja geriausiai.
„Pagrindinė futbolo nepatekimo tarp reprezentacinių miesto sporto šakų priežastis - uostamiesčio futbolo klubų nedalyvavimas LFF aukščiausios ir I lygos čempionate. Kol „Atlantas“ sėkmingai rungtyniavo A lygoje, viskas buvo gerai. Ypač sėkmingas laikotarpis buvo komandai vadovaujant vyriausiajam treneriui a.a. Konstantinui Sarsanijai. Deja, anapilin iškeliavus K. Sarsanijai, situacija kardinaliai pasikeitė į blogąją pusę. Pagrindinė kracho priežastis - tikrai ne miesto nustatyti kriterijai. Iš šalies žiūrint, greičiausiai dėl finansinių priežasčių „Atlantas“ atsidūrė II lygoje. Tikrąją priežastį gali nustatyti tik buvę „Atlanto“ savininkai.
Klaipėdai taip pat reikės nueiti panašų kelią. Aš į ateitį žiūriu optimistiškai. Neabejoju, kad po 2-4 metų uostamiestis vėl turės savo atstovą A lygoje. „Mano manymu, dėl tokios padėties daugiausiai atsakomybės turėtų tekti savivaldai, kuri privalo rūpintis reprezentacinėmis komandomis. Turėtų būti kitaip - jų pagalba reikalinga nuolat, ir kai sekasi, ir kai blogai.
Vis dėlto mieste futbolas gali atgimti. Raimondas Beliauskas, 2009-2011 m. „FC Klaipėda“ buvo geras projektas, jo rinkodara jau tada buvo išsiskirianti ir ženkliai lenkė komandos sportinius rezultatus. Tai galima pasiekti, kai vieningai dirba visi - miesto bendruomenė, politikai bei verslas. Kai nėra mieste ambicingos sporto politikos, tai ir sporto reikalai yra tokie, kokie yra. Sutikime, tokios istorijos neigiamai paveikia ne tik miesto gyventojus, bet ir savivaldą - kam bus malonu, kai tokia reprezentacija? Kita vertus, Klaipėdos savivaldybė visiškai nenusisuko nuo šios sporto šakos, yra rėmimas, suteikiama galimybė sportuojantiems vaikams gauti paramą pagal krepšelių programą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
„Aš manyčiau didžiausia problema yra nuolat kamuojantys lažybų skandalai, kai yra parduodamos varžybos, todėl savivaldybė nusisuka nuo futbolo, kuris, kaip žinome pasaulyje yra numeris vienas. Turime puikių pavyzdžių kaip galima susitvarkyti viską ir neturėti finansinių problemų. „Man yra įstrigę Klaipėdos mero žodžiai, kuriuos jis viešai ištarė prieš dvejus metus - jo nuomone, miestas „Atlanto“ remti negali dėl to, kad klubas neatitinka kriterijų, kaip vieną iš argumentų paminėjo poros tūkstančių eurų skolą valstybinėms įstaigoms.
Reikia suprasti, kad profesionalūs futbolo klubai Lietuvoje savarankiškai išsilaikyti negali, savivaldybių parama būtina - tai miesto garbės reikalas. „Būtina pažymėti, kad į reprezentacinių sporto šakų, kurias dalinai galėtų finansuoti savivaldybė, mieste dabar veikiantys II lygos futbolo klubai nepatenka todėl, kad ir negali dabartinėje situacijoje patekti. Norint gauti savivaldybės paramą, būtina žaisti Lietuvos aukščiausioje lygoje. Miestas negali finansuoti bet kokių sporto iniciatyvų, be to pagal Klaipėdos savivaldybės patvirtintą tvarką, sporto organizacija turi turėti ilgalaikę, ne trumpesnę kaip trijų metų, sportinės veiklos programą bei strategiją.
Atsiribojant nuo formaliųjų kriterijų ar reikalavimų, norėtume pastebėti, kad miesto savivaldybė visada skyrė daug dėmesio profesionalaus futbolo mūsų mieste rėmimui tiek finansais, tiek infrastruktūros paslaugų suteikimu. Buvo laikai, kad Klaipėdos savivaldybės finansavimą gavo net du Klaipėdos futbolo klubai - „Atlantas“ ir „Klaipėdos Granitas“. Tai, kad jų ten dabar nėra, kalta tikrai ne savivaldybė. Savivaldybė tokių dalykų sukontroliuoti negali. Pernai pasikeitus „Atlanto“ savininkams, savivaldybės administracija ir miesto politinė valdžia dėjo visas pastangas, kad komanda būtų išgelbėta - tarpininkauta derybose su LFF, sudarytos specialios sąlygos naujiesiems klubo šeimininkams išspręsti formaliuosius finansinių įsipareigojimų reikalus. Buvo daugybė susitikimų ir diskusijų, laikantis teisės aktų miestas iki paskutinės akimirkos bandė išgelbėti komandą, kad ji galėtų dalyvauti A lygos varžybose. Dėl šių priežasčių Klaipėda šiemet neturi komandos nei A lygoje, nei I lygoje.
Savivaldybė taip pat išlaiko Klaipėdos futbolo mokyklą, intensyviai vyksta ir į pabaigą artėja naujo jos komplekso statybos, tad sąlygos mūsų jaunimui sportuoti jau kitąmet gerokai pagerės. Jau priartėjome prie naujos savivaldybės finansuojamo sportuojančio vaiko krepšelio sistemos kūrimo pabaigos, kurią įgyvendinant mieste bus sudarytos lygiavertės galimybės dėl miesto paramos konkuruoti visoms futbolą vystančioms sporto organizacijoms - viešoms ir privačioms. Pirmoji kregždė - 2018 metais į krepšelio programą pretendavęs tik vienas futbolo klubas, Kęstučio Ivaškevičiaus futbolo akademija.
Palangos Futbolo Istorija
2018 metų Lietuvos futbolo sezonas neabejotinai bus vienas svarbiausių Palangos klubo istorijoje. Nors futbolo klubas „Palanga“ atkurtas 2010 m., tačiau su Lietuvos futbolo istoriko Gedimino Kalinausko pagalba išsiaiškinta, kad pirmasis futbolo klubas Palangoje buvo įkurtas 1957 metais. Prieš 60 metų Palangos miesto garbę gynė Palangos „Nemuno“ komanda. Po metų komandos pavadinimas pakito ir 1958 m., komanda vadinosi - Palangos „Žalgiris“. Tiesa po kelerių metų komandos pavadinimas vėl keitėsi. 1960 m., Palangos miesto komanda vadinosi - Palangos „Statybininkas“, 1965 m. - Palangos „Statyba“, 1966 m. - Palangos „Naglis“, 1968 m. - Palangos „Ker“. Vis gi, 1970 m. - komanda pavadinta Palangos „Gintaro“ pavadinimu, kuri žaidė įvairiose Lietuvos varžybose. Nuo 1991 m. - 1997 m., „Gintaro“ komanda varžėsi III lygoje, nuo 2001 m.
Dabartinis futbolo klubas atnaujintas 2010 m. rudenį ir iki šiol sėkmingai „Palangos“ vardu rungtyniauja Lietuvos čempionatuose. Viešoji įstaiga „Palangos futbolo klubas“ įkurta siekiant atgaivinti futbolą Palangoje. 2011 m. sezoną komanda pradėjo II lygoje. Pirmasis sezonas II lygoje buvo įspūdingas, komanda iškovojusi visas pergales, tapo vakarų zonos II lygos nugalėtojais. Po sėkmingo debiuto palangiškiai ryžosi savo jėgas patikrinti LFF organizuojamoje I lygoje. Būta sezonų, 2012, 2013, 2014 metais, kai ekipa atsidurdavo turnyrinės lentelės apačioje. Tačiau 2015 metais FK „Palanga“ išgyveno renesansą. Pasikeitus klubo savininkams, komandos pasirodymų ir rezultatų kreivė kilo tik aukštyn. Tais metais sezonas susiklostė sėkmingai, Lietuvos futbolo I lygoje užimta 5 vieta tarp 18 pirmenybėse dalyvavusių komandų. 2016 metais FK „Palanga“ pasiekė rekordinį laimėjimą, kai LFF I lygoje užėmė antrąją vietą ir iškovojo sidabro medalius. Išreikšdami pagarbą Palangos futbolo istorijai ir komandoms, kurios nuo 1957 metų dalyvavo įvairose Lietuvos pirmenybėse, gynė Palangos miesto garbę bei garsino miesto vardą, FK „Palangos“ klubas šiais metais išleido naują klubo logotipą, kuriame pažymėta pirmosios futbolo komandos data.