Futbolas, kaip sporto šaka, Vilniuje turi gilias šaknis ir turtingą istoriją, kurią formavo įvairūs politiniai ir socialiniai laikotarpiai. Nuo pirmųjų komandų susikūrimo iki šių dienų, futbolas Vilniuje išgyveno pakilimus ir nuosmukius, tačiau išliko svarbia dalimi miesto sportinio gyvenimo.
Pradžia: Vilniaus „Dinamo“ ir Pirmieji Žingsniai
Futbolo istorija Vilniuje siekia 1947 metus, kai prieš pat SSRS antrosios pagal pajėgumą zonos pirmenybes buvo įkurtas Vilniaus „Dinamo“ klubas. Būtent šis įvykis laikomas atskaitos tašku, žyminčiu organizuoto futbolo pradžią mieste. Pirmosios rungtynės buvo sužaistos tais pačiais metais, o reprezentacinė Vilniaus komanda pirmuosius kelerius metus varžėsi antrajame divizione. Šiuo laikotarpiu komandos ramsčiais buvo tokie žaidėjai kaip V. Saunoris, M. Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A.
„Žalgiris“ Era: Nuo Debito Aukščiausioje Lygoje Iki Baltijos Šalių Čempionų
Vėliau, komandai iškritus į žemesnę lygą, Vilniaus vartus gynė V. Jurkus, o ekipa atsidūrė respublikinės sporto draugijos „Žalgiris“ žinioje. Aikštėje komanda trečią sezoną iš eilės varžėsi praplėstoje elitinėje SSRS aukščiausioje lygoje, tačiau tą daryti sekėsi sunkiai, nes trečius metus kovota dėl išlikimo. 1987 metų sezonas buvo pats sėkmingiausias klubo istorijoje sovietiniu periodu. Žaista ne tik sėkmingai, bet ir rezultatyviai, o šalies čempionas Maskvos „Spartakas“ Vilniuje nugalėtas 5:2. 16 įvarčių pelnęs A. Narbekovas tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. „Žalgiris“ debiutavo UEFA taurės varžybose ir pirmose rungtynėse 2:0 laimėjo prieš Vienos „Austrija“. Komanda ruošėsi SSRS čempionatui, bet kovo 17 d. prasidėjo neramumai. Baltijos šalių čempionatas laimėtas užtikrintai, tačiau geriausi žalgiriečiai po truputį išsivažinėjo į kitų šalių komandas.
„Žalgiris“ pirmą kartą pelnė SSRS pirmenybių apdovanojimus. Po poros labai nesėkmingų sezonų „Žalgiris“ dar kartą grįžo į viršūnę. Šį kartą laimėtas A klasės antros grupės ketvirto pogrupio turnyras. Tačiau antros grupės finalinės varžybos nesusiklostė. Vadovaujant naujiems treneriams - B. Zelkevičiui ir S. Rameliui - „Žalgiris“ neturėjo lygių II lygos pirmoje zonoje ir iškovojo net 85 proc. taškų. Rungtynėse dėl pakilimo aukštyn su Nalčiko „Spartaku“ komandos pasidalino po pergalę išvykoje ir namuose. Po kelių neblogų sezonų (išskyrus 1980 m.) žalgiriečiai subrendo pergalėms ir SSRS I lygoje. Dramatiškame sezono finiše pavyko išsaugoti persvarą prieš persekiotojus ir iškovoti kelialapį į aukščiausiąją lygą, pasidalinus 1-2 vietas (vienodai taškų) su Kišiniovo „Nistru“. Prieš sezono pradžią kiek netikėtai pasikeitė ir komandos vadovas, ir treneris B. Zelkevičius. Bet jauno stratego A. Tačiau vartininko V. Jurkaus trauma ir kitos netektys (jaunieji žalgiriečiai žaidė SSRS tautų spartakiadoje) sutrukdė įsiterpti į prizininkų trejetą. Pritrūko 4 taškų, užimta 5 vieta.
Finansiniai Sunkumai ir Naujas Gyvenimas: VMFD „Žalgiris“
Dėl rimtų finansinių problemų FK „Žalgiris“ nuo 2008 metų sezono tapo neveiksnus. 2009 metų pradžioje komandos žaidėjai, treneriai ir aktyviausi aistruoliai „Pietų IV“, nematydami tuometinių klubo savininkų aktyvių veiksmų ir siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. 2009-ųjų kovo mėnesį LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD „Žalgiriui“ rungtis I lygoje. Supažindintas su bendruomeninio klubo idėja, pagalbos ranką ištiesė Vilniaus meras Vilius Navickas. Kartu su juo žengė ir Vilniaus miesto Taryba. 2010 metų kovo 12 dieną, pritarus UEFA, LFF vadovai oficialiai atvėrė A lygos duris VMFD „Žalgiris“.
Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė
VMFD „Žalgiris“ Sėkmės Metai: Trofėjai ir Europinės Kovos
2011 metų sezone komandai sekėsi daug geriau - ji sudarė rimtą konkurenciją Panevėžio „Ekrano“ komandai. Tačiau nesėkmės leido užimti antrąją vietą A lygoje. Praėjus trims metams nuo VMFD „Žalgiris“ įkūrimo ir nuveikus daug sunkių darbų, buvo iškovotas pirmasis trofėjus - LFF taurė, kuri į Vilnių grįžo po 9-erių metų pertraukos. 2013 metų sezono pradžioje „Žalgiris“ buvo vėl stipresnis už „Ekraną“. Taip pat apginta praėjusiame sezone iškovota LFF taurė. Rungtynėse prieš „Šiaulius“ po papildomo laiko švieslentė rodė rezultatą 3:3 (2:2), tad komandos stojo mušti 11 metrų baudinių. Sezonas buvo ypač įsimintinas ir dėl įspūdingo komandos žygio Europos lygos atrankoje. VMFD „Žalgiris“ pirmąkart Lietuvos istorijoje vienos kvalifikacijos metu eliminavo net 3 ekipas - Dublino „St Patrick’s Athletic“ (Airija), Jerevano „Pyunik“ (Armėnija) bei Poznanės „Lech“ (Lenkija).
2014 metų sezoną VMFD „Žalgiris“ vėl šlavė varžovus iš kelio - iškovojo LFF taurę įveikdamas Gargždų „Bangą“ (2:1) bei triumfavo šalies pirmenybėse. 2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“. 2015 metų gegužės 23-iąją dieną FK „Žalgiris“ LFF taurės finale 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ ir taip paliko naują įrašą Lietuvos futbolo istorijoje.
Titulų Medžioklė ir Iššūkiai Europoje
2016 metais „Žalgiris“ tęsė titulų medžioklę. Pirmose naujojo sezono rungtynėse vasario 28-ąją žalgiriečiai po pratęsimo 4:1 (1:1) įveikė „Trakų“ futbolininkus ir apgynė prieš trejus metus iškovotą Lietuvos Supertaurę. Gegužės 15-ąją Telšiuose vykusiose 2015-2016 metų LFF taurės turnyro finalinėse rungtynėse „Žalgiris“ po Lino Klimavičiaus įvarčio 1:0 palaužė „Trakus“ ir penktą kartą iš eilės iškovojo šį trofėjų. O rugsėjo 25-ąją Klaipėdoje - jau 2016 metų LFF taurės turnyro finale - žalgiriečiai 2:0 (0:0) susitvarkė su Marijampolės „Sūduva“ ir LFF taurę į viršų iškėlė šeštą kartą iš eilės. Spalio 30-ąją „Žalgiris“ LFF stadione 2:0 įveikė „Atlantą“ ir, likus trims turams iki A lygos pirmenybių pabaigos, užsitikrino Lietuvos čempionų titulą. Keturiais pelnytais trofėjais paženklintame sezone pritrūko tik sėkmės UEFA Čempionų lygoje. Trečius metus iš eilės „Žalgiris“ savo pasirodymą šiame turnyre pradėjo (ir baigė) antrajame atrankos varžybų etape.
2017 metų sezoną „Žalgiris“ pradėjo dar viena pergale Supertaurės rungtynėse. Antrus metus iš eilės žalgiriečiai kovoje dėl šio trofėjaus įveikė „Trakų“ futbolininkus. Vasario 26-ąją „Sportimos“ arenoje vykusiose rungtynėse „Žalgirio“ debiutantas Mahamane’as Traore pelnė vienintelį įvartį ir užtikrino savo ekipai pergalę 1:0 (0:0). A lygos pirmenybėse žalgiriečiams sezono pabaiga susiklostė itin nesėkmingai - paleista turėta persvara. Paskutinėse rungtynėse „Žalgiris“ Marijampolėje nusileido vietos „Sūduvai“ ir pirmą kartą nuo 2012 m. liko be čempionų titulo.
Pokyčiai ir Nauji Iššūkiai
Po apkartusio jubiliejinio sezono komandoje įvyko daug permainų. Vyriausiojo trenerio postas buvo patikėtas po kelių dešimtmečių iš Danijos į Lietuvą sugrįžusiam Aurelijui Skarbaliui, pokyčiai supurtė ir komandos sudėtį. Nepaisant permainų, žalgiriečiai sunkiai pradėjo naująjį sezoną ir turnyro lentelėje leido atsiplėšti „Sūduvai“. Ieškodami išeities iš susidariusios padėties „Žalgirio“ vadovai birželio mėnesį atsisveikino su A. Skarbaliumi ir komandos vairą patikėjo V. Čeburinui. Po šių permainų Vilniaus klubas pradėjo ilgą pergalių seriją ir į sostinę sugrąžino LFF taurę. Labai sėkmingai komanda pasirodė ir UEFA Europos lygos atrankoje, kur eliminavo „Klaksvik“ ir „Vaduz“ klubus bei trečiajame atrankos etape nusileido galingam Ispanijos „Sevilla“ klubui. Pirmose serijos rungtynėse Ispanijoje V. Čeburinas.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Prieš 2019 m. sezoną naujuoju ekipos sporto direktoriumi tapo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Česnauskis, o sporto operacijų direktoriumi - Deividas Šemberas. Sezonas žalgiriečiams baigėsi be trofėjų - užimta antroji vieta A lygoje, pralaimėtos rungtynės dėl Supertaurės, o žygis LFF taurės turnyre baigėsi pusfinalyje po pratęsimo. Rezultatyviausiu komandos futbolininku tapo 27 įvarčius pelnęs kroatas Tomislavas Kišas. 2019 m. Ekipai sezono pradžioje turėjo vadovauti strategas iš Ispanijos, bet jis atvykti negalėjo dėl sveikatos. Nuo sausio mėn.
Komanda pradėjo sezoną iškovota Supertaure. A lygoje po 8 turų žalgiriečiai turėjo 8 taškų deficitą, iki 14 turo jį panaikino, tačiau vėliau vėl klupo ir likus 4 rungtynėms atsiliko 5 taškais. Taurės turnyre antrus metus iš eilės po pratęsimo suklupta pusfinalyje. Prancūzas Hugo Videmontas su 13 įvarčių (per 20 rungtynių) tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Prie komandos vairo stojo Lietuvoje su kitais klubais užsirekomendavęs kazachas Vladimiras Čeburinas. UEFA turnyruose žalgiriečiai Čempionų lygoje įveikė „Linfield“ ekipą, tačiau neprilygo pajėgiam Vengrijos čempionui „Ferencvaros“. Po įspūdingos pergalės prieš „Malmo“ atrankoje pirmiems iš visų Lietuvos klubų pavyko prasibrauti į UEFA turnyrų grupių etapą. Vietos varžybose sezonas pradėtas apmaudžiu pralaimėjimu Supertaurėje prieš „Sūduvą“ po baudinių, sunkiai sekėsi ir čempionato starte. Tačiau įspūdingas spurtas sezono antroje pusėje leido užsitikrinti 10-ąjį čempionų titulą itin anksti, likus 7 rungtynėms iki sezono pabaigos.
Vilniaus Futbolo Asmenybės
„Žalgirio“ lyderiai buvo kviečiami į SSRS rinktines - Viačeslavas Sukristovas 1988 metais tapo Europos vicečempionu, o Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis olimpiniais čempionais 1988 metais Seule. Žalgiriečių karjerų vingiai nusidriekė labai skirtingai. „Alaus, alaus, Jurkui alaus“, - skambėdavo dėkingų sirgalių skanduotė iš Plungės kilusiam „Žalgirio“ legendiniam vartininkui, kuris dešimtmetį buvo pagrindinis komandos vartų sargas. Nors „Žalgiryje“ jam teko atsarginio dalia, per rungtynes, kai pakeisdavo V.Jurkų, vartus gindavo labai patikimai. Paskui dar žaidė Sakartvele ir Rusijoje, po to dar kelerius metus darbavosi Vilniaus futbolo akademijose, bet baigus profesionalo karjerą A.Koncevičiaus gyvenimo komanda tapo „Geležinis vilkas“.
Buvo laikomas itin talentingu vartininku, nes nuo 13 metų žaidė SSRS jaunimo rinktinėse, pretendavo į Seulo olimpinę rinktinę, o žaisdamas „Žalgiryje“ 1987 metais būdamas 20-ies tapo jauniausiu vartininku SSRS čempionate. Universiadoje būtent jis gynė „Žalgirio“ vartus, laimėjo geriausio turnyro vartininko prizą, o grįžęs iš varžybų Zagrebe nukonkuravo vartuose patį V.Jurkų. Nors po metų A.Kalinauskas grįžo į aikštę, operacijos metu įtvirtintos medicininės vinys jautėsi, juo labiau kad vartininkui dažnai tenka kristi. A.Kalinauskas anksti baigė karjerą, atsisakęs Minsko klubo pasiūlymo ir su partneriu Vokietijoje sėkmingai užsuko automobilių pardavimo verslą.
Dar vienas itin talentingas vartininkas, atsiskleidęs „Žalgiryje“ 1989-1991 metais bei atstovavęs Lietuvos rinktinei 19 rungtynių - Valdemaras Martinkėnas. Dzūku vadintas vartininkas dirbo Talino „Flora“ trenerių štabe, kai įvyko tragedija Slovėnijos kalnuose: po rytinės pramankštos su kitu treneriu V.Martinkėnas įšoko į kalnų upės baseiną, o nelaimės liudininkai paskutinį kartą matė lietuvį, kai jis iškėlė ranką ir paniro. Liko nenustatyta, kas nutiko - sustojo širdis ar įtraukė srovė, bet vartininko sudaužytas kūnas rastas tik po kelių dienų upės dalyje Italijoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Iš Marijampolės kilęs gynėjas Vytautas Kasparavičius buvo vienas „Žalgirio“ lyderių - 1983 metais pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku, paskui jis tapo penkmečio (1981-1985 m.) laureatu. Ūsuotas žaidėjas pirmasis iš lietuvių buvo pakviestas į SSRS rinktinę, o 1984 metais buvo tarp kandidatų į olimpinę rinktinę, kuri galiausiai liko namie sovietams boikotavus žaidynes Los Andžele. Po „Žalgirio“ V.Kasparavičius dar žaidė Klaipėdos „Atlante“, Balstogės „Jagellonia“, o galiausiai nutūpė Vokietijos trečios lygos klube „Remscheidt“. Dabar V.Kasparavičius yra 32 metus gyvenęs Lietuvoje, kitus 32 - Vokietijoje. Šioje valstybėje jo dukros baigė aukštuosius mokslus, o pasitarus su žmona, pora nusprendė likti ten, kur šeima, pastaruoju metu pagausėjusi ir anūkais.
„Žalgiryje“ kaunietis Algimantas Liubinskas praėjo unikalią karjerą, pradėjęs nuo puolėjo pozicijos, o metams bėgant nusileidęs iki gynėjo.
Futbolas Vilniuje Šiandien
Šiandien futbolas Vilniuje išlieka populiaria sporto šaka, turinti gilias tradicijas ir aistringus gerbėjus. Be FK „Žalgiris“, mieste veikia ir kitos futbolo komandos bei klubai, siekiantys populiarinti šį sportą ir ugdyti naują futbolininkų kartą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Futbolo klubas Vilnius, įkurtas 2019 metais. Klubo įkūrėjas teigia, kad futbolas yra labai svarbus vaikų ir jaunimo sveikatai, aktyviam užimtumui ir sveiko gyvenimo būdo pasirinkimui. Klubo treneriai nuolat tobulėja ir taiko naujausias žinias, siekdami užtikrinti gerą, motyvuojančią ir augti skatinančią atmosferą. Klubo komandos nuolat dalyvauja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose turnyruose ir čempionatuose.
Lietuvos Futbolo Istorijos Kontekstas
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 m. (neoficialiais duomenimis, Klaipėdos krašte - 19 a. pabaigoje). 1922 m. įvyko pirmosios futbolo pirmenybės (pradėjo 10, baigė 5 komandos). 1923 m. Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė suspenduota 1944, atkurta 1991). 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 m. rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, nuo 1995 m. dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. 1946 ir 1947 m. Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, 1983 m. jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus Žalgiris 1987 m. tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, 1990 - Baltijos šalių čempionu. 2019 m. Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970 m., nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
SSRS Laikotarpis ir Žaidėjų Indėlis
SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais - R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu - G. Staučė (1988), vicečempionais - R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984). Kiti žymiausi futbolininkai: V. Balčiūnas, S. Danisevičius, Z. Ganusauskas, P. Glodenis, E. Jankauskas, S. Krocas, R. Marcinkus, S. Penkauskas, S. Ramelis, E. Riabovas, V. Saunoris, V. Tučkus, B. Zelkevičius; K. Andziulis (nuo 1965) ir R. Juška (nuo 1983) turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.
Futbolo Esmė ir Taisyklės
Fùtbolas (angl. football < foot - pėda + ball - kamuolys), europiẽtiškasis fùtbolas, sportinis žaidimas, kurio dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (100-110 × 64-75 m) aikštėje (dažniausiai vejoje), kurios abiejuose galuose yra 7,32 m pločio, 2,44 m aukščio vartai (su tinklu). Aikštėje kamuolys varomas kojomis, liečiamas bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas (jomis kamuolys išmetamas iš užribio, jį gali liesti vartininkas baudos aikštelėje). Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Žaidžiami 2 kėliniai po 45 min (su 15 min pertrauka); moterys žaidžia 2 kėlinius po 40 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 3 teisėjai: 1 aikštės ir 2 šoniniai. Laimi komanda, įmušusi į varžovų vartus daugiau įvarčių.