Įžanga
Kęstutis Latoža - vardas, įrašytas aukso raidėmis į Lietuvos futbolo istoriją. Futbolininkas, treneris, legenda. Šis žmogus, rugpjūčio 2 dieną minintis 75 metų jubiliejų, yra neatsiejama Vilniaus „Žalgirio“ klubo ir visos šalies futbolo dalis. Jo indėlis į sportą - neįkainojamas, o patirtis ir žinios - perduodamos ateities kartoms.
Futbolininko Kelias: Nuo Stadiono Šalia Namų Iki SSRS Sporto Meistro Vardo
Kęstučio Latožos kelias į futbolą prasidėjo nuo vaikystės, praleistos šalia „Žalgirio“ stadiono. Didelę įtaką jam padarė ir šalia namų esantis „Žalgirio“ stadionas. Netrukus futbolui atsirado rimtas konkurentas - ledo ritulys, tačiau Kęstutis pasirinko futbolą ir netgi tapo miesto jaunių čempionu.
Jis prisimena, kad anksčiau futbolas buvo aikštėje, o dabar - už aikštės ribų. Būdamas 17-os, Kęstutis buvo pakviestas į „Žalgirio“ meistrų komandą, kuriai atstovavo net 15 metų (1968-1983). Į aikštę išbėgo labai jaudindamasis, visas drebėdamas. Jis žaidė 515 rungtynių - tai komandos rekordas, ir įmušė 50 įvarčių. Per visas rungtynes susirinkdavo 30-40 futbolo aistruolių, o viename mieste jų buvo net 60 tūkstančių. Jau 1-2 valandas prieš rungtynes stadionai būdavo pilnutėliai.
1979-aisiais Kęstutis Latoža tapo SSRS sporto meistru, kai per SSRS tautų spartakiadą užėmėme šeštą vietą. Užimti tokias aukštas vietas galėdavai laukti labai ilgai, sunešioti netgi geležines klumpes. Jei įvykdydavai SSRS sporto meistro normą, tai dar kažkiek pridurdavo. Tuos pinigus nebuvo lengva užsidirbti.
Keičiantis žaidimo stiliui, Kęstutis palaipsniui pradėjo pasiekti įvarčių, stengėsi išnaudoti savo ūgį prie standartinių padėčių, kampinių, baudų. Ir prie savų vartų, ir prie varžovų. Jis pabrėžia, kad vidurio puolėjas, nemokėdamas žaisti galva, kažin ar galėtų žaisti toje pozicijoje, nors šiaip jau tai visi turi mokėti tą daryti.
Taip pat skaitykite: Kęstučio Sporto Kelias
Jis prisimena, kad tada žaidė SSRS jaunimo rinktinėje ir gavo žodinį pakvietimą. Jas visas laimėjome ir mūsų žaidėjai buvo apdovanoti Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybės medaliu.
Baigęs aktyvią sportininko karjerą, Kęstutis Latoža atsisveikino su didžiuoju futbolu, bet iš jo nepasitraukė ir tapo „Žalgirio“ dublerių komandos trenerio Vytauto Gedgaudo padėjėju. Jam be galo buvo gaila skirtis, dar bandė kažkiek treniruotis su dubleriais, bet gyventi buvo galima, bet žaisti ir treniruotis dideliais krūviais jau ne. Teko viską nutraukti.
Aktyviai sportuodamas, Kęstutis studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, nors nesiruošė tapti kažkokiu statybų inžinieriumi. Nors draugai padėjo, krapštėsi kaip galėjo.
Trenerio Karjera: Nuo „Žalgirio“ Iki Farerų Salų
Atsisveikinęs su didžiuoju futbolu, su mėgstama sporto šaka K. Latoža neišsiskyrė ir treniravo „Žalgirį” (1983-1984), Vilniaus sporto mokyklos-internato komandą (1986-1988), Lietuvos jaunučių ir jaunių rinktines (1989-1995), Respublikos sportininkų rengimo centro (1988-1996) komandą, Vilniaus „Lokomotyvą” (1996-1999), Vilniaus pedagoginio universiteto komandą (1996), Lietuvos nacionalinę rinktinę (1998-1999), Farerų salų FS „Vagar” (1999-2001), „Žalgirį” (1999, 2002 - 2004), FC „Vilnius” (2005-2009), Vilniaus futbolo mokyklos komandą (2008-2019).
1983-aisiais per SSRS tautų spartakiadą su Lietuvos jaunimo rinktine užėmė pirmą vietą. Pusfinalyje ir finale nugalėjo favoritėmis laikytas Brazilijos komandas. Įveikti brazilus, atrodo, kažkas fantastiško. Iki tol jie būdavo nuolatiniai „Norvegijos taurės“ varžybų laimėtojai.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Dirbdamas treneriu, Kęstutis Latoža visada stengėsi parinkti žaidėjus, sudaryti kuo geresnę komandą, žiūrėti, kokios jų galimybės, domėtis finansiniais resursais, ar žaidėjams yra laiku išmokami atlyginimai ir t. Jis pabrėžia, kad treneris yra lengviausiai pakeičiamas.
Asmeninis Gyvenimas: Šeima, Prisiminimai Ir Rūpesčiai
Sulaukęs garbaus amžiaus, Kęstutis Latoža stengiasi palaikyti savo tonusą: rytais pasimankština, atlieka lankstumo pratimus, miške kartais mina dviračio pedalus. Turi skersinį, po kelis kartus stengiasi prisitraukti. Tiesiog yra toks poreikis, kurio stengiasi laikytis.
Jo dukros išvyko į užsienį tada, kai porą metų dirbo treneriu Farerų salose. Dukros kasmet mus aplanko, anksčiau su žmona Vida irgi vykdavome pas jas, o dabar jau senokai leidomės į keliones. Žmona Vida, su kuria aukso žiedus sumainė 1974-aisiais, irgi prijaučia sportui - mokyklos laikais lankė gimnastikos, šaudymo iš lanko pratybas.
Kęstutis Latoža su nusivylimu kalba apie „Žalgirio“ stadioną: „Liko tik stadiono vieta ir nuostabūs prisiminimai. Deja, to momento ji nesulaukė, Anapilin iškeliavo 2010-aisiais. Tačiau, jeigu ir būtų dar gyva, turbūt, irgi nesulauktų atsakymo kada“.
Prabėgo tiesiog akimirksniu. Jis yra Lietuvos futbolo federacijos trenerių tarybos narys, dalyvauja posėdžiuose, tenka glaudžiai bendrauti su treneriais, vykstama į rungtynes Kaune. Dažnokai susiskambina, pasišneka ar pasimato su senu kovų draugu Gediminu Paberžiu, su kuriuo vaikystėje gyveno tame pačiame name dabartinėje A.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Požiūris Į Dabartinį Futbolą Ir „Žalgirį“
Kęstutis Latoža pripažįsta, kad tuos įvairius pakitimus priima kaip natūralų būdą. Visą laiką laikytis viršuje sudėtinga, reikalinga daug pinigų. Atskira tema apie komandos legionierius, kurių gausu „Žalgiryje“. Dabar mūsų klubai praktiškai yra privatūs, jiems padeda savivaldybės. Ir nieko čia nepakeisi, visoje Europos Sąjungoje tokios taisyklės.
Jis pabrėžia, kad labai svarbi tėvų pagalba. Tėvai nori ir skatina, jog jų vaikai, baigę vidurines, stotų studijuoti į universitetus ir įgytų profesiją.
Paklaustas apie pravardę, Kęstutis Latoža atsako: „Ta pravardė yra garbinga, nepykstu (juokiasi …). Su Franzu Beckenbaueriu žaidėme toje pačioje vidurio gynėjo pozicijoje. Vokiečių futbolas ankstesniais metais visiems buvo didelis pavyzdys, pirmaujantis pasaulyje ir Europoje. Pradėjau mokytis iš Franzo Beckenbauerio, kaip žaisti toje pozicijoje. Franzas Beckenbaueris fantastiškai žaidė ir gynėjo, saugo pozicijose, įsijungdavo į vidurio žaidimą.
Indėlis Į Futbolo Akademiją Ir Jaunimo Ugdymą
Kęstutis Latoža akcentuoja, kad ypatingas dėmesys akademijos veikloje bus skiriamas bendruomenės telkimui - glaudesniam ryšiui tarp vaikų, tėvų, trenerių ir klubo gerbėjų. „Kiekvienas vaikas akademijoje turi būti matomas vertinamas individualiai - dėmesys skiriamas ne tik sportiniams gebėjimams, bet ir asmeniniam augimui. Futbolas turi būti suderinamas su mokslu. Akademija padeda jaunimui atrasti balansą tarp sporto ir kitų gyvenimo sričių. Norime, kad „Žalgirio“ futbolo akademija būtų geriausia vieta jaunam futbolininkui augti - tiek sporte, tiek gyvenime“, - sakė K. Latoža.
Apdovanojimai Ir Įvertinimas
2004 m. Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) 50 metų jubiliejaus proga renkant geriausiąjį pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininką - Auksinį žaidėją (Golden Player) pateko į geriausiųjų futbolininkų trejetuką (užėmė 2-3 vietą) ir buvo apdovanotas UEFA apdovanojimu.
„Alkofutbolas“: Dokumentinis Filmas Apie Socialinę Futbolo Pusę
Režisierius Kęstutis Gudavičius sukūrė pilnametražinį dokumentinį filmą „Alkofutbolas”, kurio premjera įvyko šių metų gegužės 3 dieną. Tai benamių (arba asocialių asmenų) futbolo čempionatas. Filmas pasakoja apie gyvenimo sunkumus, pagundas ir viltis, slypinčias už futbolo aikštės ribų.