Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, smarkiai pasikeitė ir futbolas, ir visas pasaulis. Šiandien galbūt net sunku patikėti, kad kažkada nutiko tai, kas iš tiesų nutiko. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomius faktus iš pasaulio futbolo čempionatų istorijos, su akcentu į Kolumbijos dalyvavimą ir įtaką šiam sportui.
Pirmieji pasaulio čempionatai: kuriozai ir boikotai
1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame - turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu truputį didesniu ir sunkesniu kamuoliu. Neįmanoma nustatyti, ar tikrai „savo“ kamuolio įtaka buvo lemiama, bet po pirmojo kėlinio Argentinos rinktinė pirmavo 2:1.
Įdomu tai, kad pirmuose trijuose pasaulio čempionatuose nedalyvavo Britų salų komandos. Dar 1928 m. Net britams nedalyvaujant FIFA veikloje pasaulio futbolo vadovai kvietė Anglijos ir Škotijos rinktines atvykti į 1934 ir 1938 m. planetos pirmenybes, bet tiek anglai, tiek škotai tvirtai laikėsi savo nusistatymų.
Indija yra didžiausia Žemės rutulio valstybė, kurios komanda niekada nežaidė pasaulio čempionate. Tiesa, indai gavo teisę dalyvauti 1950 m. Iki šių dienų sklando legenda, esą indai pasitraukė dėl to, kad FIFA uždraudė futbolininkams oficialiose rungtynėse žaisti basiems (per 1948 m. olimpines žaidynes indai rungtyniavo be batelių).
Kai vyko pirmieji pasaulio čempionatai, televizija dar buvo visai jaunas išradimas, o iki Antrojo pasaulinio karo reguliarios televizijos programos buvo rodomos vos keliose šalyse. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje televizija išgyveno tikrą revoliuciją ir 1954 m. žiūrovai pirmą kartą galėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato transliacijas.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Kolumbija ir pasaulio čempionatai: prarastos galimybės ir skaudžios netektys
Teisė rengti 1986 m. pasaulio čempionatą buvo suteikta Kolumbijai, kuri per turnyro šeimininkės rinkimus buvo vienintelė kandidatė. Nors šis sprendimas buvo priimtas dar 1974 m., iš pradžių entuziazmu degusiems kolumbiečiams net ir tuzino metų neužteko, kad pasiruoštų priimti geriausius pasaulio futbolininkus. 1982 m. įsisenėjusio pilietinio karo draskoma Kolumbija atsisakė rengti pasaulio čempionatą dėl ekonominių sunkumų.
Andresas Escobaras: tragedija, sukrėtusi Kolumbiją
Andresas Escobaras iki šiol yra prisimenamas Kolumbijos žmonių kaip vienas iš savo šalies futbolo legendų. „Futbolo džentelmenu“ vadintas gynėjas savo karjerą pradėjo „Atletico Nacional“ klube, kurioje praleido beveik visą savo karjerą. 1990 metais jis su savo šalies rinktine pasiekė pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas, tačiau nebuvo kviečiamas į Kolumbijos rinktinę atrankoje į 1994 metų pirmenybes, kurioje jo šalies atstovai rungtyniavo fantastiškai. Pietų Amerikos atrankos turnyre jie nepatyrė nė vienos nesėkmės, o pakeliui į pasaulio čempionatą jie iškovojo ir įspūdingiausią pergalę per visą šalies futbolo istoriją.
Visgi, šalyje tuo metu po jau minėto P. Escobaro mirties prasidėjo neramumai bei karaliavo nusikalstamos grupuotės ir tai gerokai atsiliepė Kolumbijos rinktinės pasiruošimui pirmenybėms. Iš pradžių vienas garsiausių šalies žaidėjų vartininkas Rene Higuita buvo uždarytas į kalėjimą, o jo vietą turėjo užimti kur kas mažiau patirties turėjęs Oscaras Cordoba. Pats A. Escobaras 1994 metų vasarą gavo puikų pasiūlymą išvykti į Italiją, kur jam kontraktą siūlė „Milan“ komanda.
Nepaisant grasinimų ir neramios situacijos gimtinėje, Kolumbijos rinktinė planetos pirmenybes pradėjo įrodydama, kodėl jie buvo taip vertinami futbolo gerbėjų: technišku ir gražiu žaidimu su kamuoliu nuo pat turnyro starto mačo su rumunais jie kūrė progas prie varžovų vartų, tačiau įvarčio pasiekti jiems nepavyko, o jau 16 minutę jiems teko praleisti įvartį į savo vartus. Puikiai žaidęs Rumunijos vartininkas Bogdanas Stelea ir toliau sėkmingai neutralizavo varžovų progas, o antrasis rumunų įvartis gerokai apsunkino Kolumbijos rinktinės viltis išsigelbėti šiame mače. Nors vėliau Adolfo Valencia rezultatą sušvelnino, pralaužti B.
Po nesėkmės pirmajame mače spaudimas iš gimtinės jiems tik didėjo, o kartu su juo didėjo ir iš kriminalinio pasaulio skriejantys grasinimai susidoroti. Būtent dėl to prieš antrąsias rungtynes į aikštę žengti atsisakė Gabrielis Gomezas. Dar vieną netektį išgyvenę kolumbiečiai į šį mačą vyko žinodama, kad norint išsaugoti visas galimybes patekti į kitą etapą savo rankose jie pralaimėti nebegalėjo. Ir vėl rungtynes aktyviai pradėjusi Kolumbijos rinktinė progų įvarčiais nepavertė, o po retos amerikiečių kontratakos, Johnas Harkesas skersavo kamuolį į baudos aikštelę, kur ataką nutraukti bandęs A. A.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Visas savo pajėgas į priekį metę pietų amerikiečiai ir toliau nesėkmingai atakavo, o galiausiai buvo nubausti dar vienos kontratakos metu antrajame kėlinyje. Pačioje susitikimo pabaigoje pelnytas A. Valencia įvartis neišgelbėjo jų nuo antro pralaimėjimo, po kurio viltys patekti į kitą etapą tapo minimaliomis. Nors paskutiniame ture jie įveikė šveicarus, nepalankus rezultatas kitose rungtynėse lėmė tai, kad A.
Lengva nuspėti, kad tokiu rezultatu buvo nusivylę visi šios šalies gyventojai, o didžiausią neapykantą reiškė savikontrolės neturėję mafijos atstovai. Po planetos pirmenybių A. Escobaras turėjo vykti į Las Vegasą, kad aplankytų ten gyvenančius artimuosius, tačiau nusivylęs pasirodymu planetos pirmenybėse jis nusprendė skristi tiesiai į Kolumbiją. Kai trečią valandą nakties jo draugai išvyko, o A. Escobaras liko vienas naktinio klubo mašinų stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo trys vyrai, kurie iš karto sukėlė konfliktą. Jo metu du iš jų išsitraukė savo ginklus, o vienas šešis kartus šovė į futbolininką, kiekvieną kartą po šūvio surikdamas „gooool“ (imituodamas įvartį švenčiančius Pietų Amerikos komentatorius). Įvykdę šį kraupų nusikaltimą vyrai pasišalino, o į ligoninę nugabentas A.
Jau kitą dieną buvo sulaikytas įtariamasis, kuris prisipažino nužudęs futbolininką. Humberto Castro Munozas buvo vienos galingos Kolumbijos narkotikų kartelio narys, dirbęs Santiago Gallono apsauginiu. Teigiama, jog S. Visgi, po tokio kraupaus nusikaltimo šios šalies gyventojai dar kartą įsitikino, jog šalyje vyrauja korupcija ir teismo procesas tik dar kartą parodė, kokia bloga situacija tuo metu buvo Kolumbijoje. Trys nusikaltime dalyvavę kiti asmenys, tarp jų ir galimai nužudymą užsakęs S. Gallonas, buvo išteisinti, o iš pradžių 46 metams kalėjimo nuteistas H.
Ši netektis buvo itin skaudžiai priimta Kolumbijoje: į A. A. Escobaro mirtis dar kartą kirto per Kolumbijos prestižą pasauliniu mastu, o skaudžiausia jo šeimai bei artimiesiems buvo tai, kad pats futbolininkas visą savo karjerą stengėsi kaip įmanoma pagerinti savo šalies įvaizdį ir stengtis ją pateikti ne kaip nusikaltėlių valdomą valstybę, o gražią ir malonią šalį. Nusikaltėlių persekiojimas, A. Escobaro mirtis ir kiti trukdžiai galutinai sužlugdė Kolumbijos „svajonių“ komandą, kuri taip niekada ir nepasiekė tų aukštumų, kurias jie galėjo pasiekti. Galiausiai, šalyje prasidėjo ir futbolo krizė, kuri tęsėsi beveik 20 metų iki 2014 metų planetos pirmenybių. Jų metu atėjusi naujoji Kolumbijos futbolininkų karta A.
Kolumbijos futbolas praėjusio amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose buvo glaudžiai susijęs su narkobaronais. 34-ąją minutę įsimuštas įvartis palaidojo šalies galimybes žengti į kitą varžybų etapą. Draugai išsiskirstė. Maždaug trečią nakties žaidėjas liko vienas savo automobilyje, kai pasirodė trys žmonės. Į A.Escobarą buvo šauta šešis kartus. Teigiama, kad vienas iš žudikų ispaniškai šaukė „Gol!“ (įvartis - isp. k.). Nusikaltėliai iš įvykio vietos pasišalino sušokę į automobilį ir palikę rinktinės futbolininką mirtinai nukraujuoti. Į žaidėjo laidotuves atėjo 120 tūkst. žmonių. Atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė Humberto Castro Munozas, kuris dirbo Kolumbijos narkomafijos baronų apsaugininku. 1995 metų birželio mėnesį jis buvo nuteistas kalėti 46 metus.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Rene Higuita: ekscentriškas vartininkas ir „Skorpiono smūgis“
1987 metais Rene Higuita pirmą kartą užsivilko Kolumbijos rinktinės marškinėlius ir greitai tapo vienu didžiausių futbolo aistruolių, tarp jų - ir iš to paties Medelijino kilusio kokaino barono Pablo Escobaro numylėtiniu.
Rene Higuita mėgdavo demonstruoti kamuolio valdymo techniką: kartais jis strimgalviais leisdavosi į ataką, palikęs tuščius vartus, o kartais su varžovų komandos puolėjais žaisdavo rizikingą „katės-pelės“ žaidimą prie pat savo vartų, įrodydamas, kad kamuolį valdo ne prasčiau nei įvarčių mašinos. 1990 metais vykusiame pasaulio futbolo čempionate Kolumbija turėjo puikius šansus patekti į ketvirtfinalį, tačiau rungtynėse su Kamerūnu Rene Higuita gerokai pervertino savo galimybes, nuvertinęs Kamerūno puolėją Rogerį Millą, kuris sugebėjo iš pernelyg užsižaidusio vartininko „pavogti“ kamuolį ir įmušti lemtingą įvartį.
Įsipainiojęs į nešvarius dalykėlius, už kuriuos Rene Higuitai teko pasėdėti ir kalėjime, jis nepateko į 1994 metų pasaulio futbolo čempionatą ir, rodės, jog jo spektakliams futbolo aikštėje atėjo galas. Tačiau 1995 metų rugsėjo šeštąją surengtas draugiškas mačas tarp Anglijos ir Kolumbijos futbolo rinktinių pateko į istoriją - senajame Vemblio stadione susirinkę keliasdešimt tūkstančių žiūrovų savo akimis galėjo išvysti legendinį Rene Higuitos triuką. Anglų futbolininkas Jamie Redknappas aukšta trajektorija smūgiavo į kolumbiečių vartus - Rene Higuita turėjo be vargo sugauti šį kamuolį, tačiau jame vėl prabudo artisto genas: vartininkas šuolyje padais per save atmušė už vartų linijos besileidžiantį kamuolį vėl į aikštę ir nusipelnė griausmingų plojimų. Šį triuką, pavadintą „Skorpiono smūgiu“ vėliau treniruotėse pabandė atlikti ne vienas vartininkas, tačiau aukšto rango varžybose jo išvysti nebeteko.
Kiti įdomūs faktai iš pasaulio čempionatų istorijos
Maradona ir dopingo skandalas
Diego Maradona pasaulio pirmenybėse paliko daug ryškių pėdsakų. Argentinos futbolo legenda žaidė dviejuose finaluose, 1986 m. Argentinos futbolo legenda D. Tačiau turbūt tik nedaugelio atmintyje įstrigo faktas, kad D.Maradonos karjera Argentinos rinktinėje baigėsi skandalingai. Jis buvo pašalintas iš 1994 m. pasaulio pirmenybių dėl teigiamo dopingo testo - argentiniečių kapitono mėginyje rastas per didelis efedrino kiekis. D.Maradona teisinosi, kad didesnė efedrino dozė pateko su energiniu gėrimu, kurį futbolininkas vartojo nuolat.
Žiūrovų lankomumo rekordai
Nors JAV futbolas nėra mėgstamiausias žaidimas, būtent šioje šalyje rengtame 1994 m. pasaulio čempionate buvo pasiekti iki šiol nepagerinti žiūrovų lankomumo rekordai. Per 1994 m. turnyrą į stadionus ateidavo vidutiniškai 68 tūkst. 991 sirgalius. Nė viename kitame pasaulio čempionate lankomumo vidurkis nebuvo didesnis negu 55 tūkst. Iki šiol nėra pagerintas ir JAV pasiektas absoliutaus žiūrovų lankomumo rekordas. 1994 m. per 52 rungtynes tribūnose buvo 3 mln. 587 tūkst. 538 žiūrovai. Nors nuo 1998 m. pasaulio čempionatuose dalyvaudavo daugiau komandų ir būdavo žaidžiamos 64 rungtynės, rekordas nebuvo pagerintas nei 2006 m. Vokietijoje (3 mln. 359 tūkst. 439 žiūrovai), nei 2014 m. Brazilijoje (3 mln. 429 tūkst.
Baudinių serijos finaluose
Baudinių serijų reikėjo dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Ir abejose ilgiausiose rungtynėse žaidė Italijos rinktinė. 1994 m. finale per 120 min. (pagrindinį laiką ir pratęsimą) italai ir brazilai neįmušė nė vieno įvarčio, o baudinių serijoje pergalę 3:2 iškovojo Brazilijos futbolininkai. 2006 m. finale italai ir prancūzai jau per pirmąsias 20 min. apsikeitė taikliais smūgiais, bet nugalėtojai nei per pagrindinį laiką, nei per pratęsimą nepaaiškėjo.
Geriausias žaidėjas vartininkas
Per visą pasaulio čempionatų istoriją geriausio žaidėjo prizas tik kartą buvo įteiktas vartininkui. 2002 m. „Auksiniu kamuoliu“ buvo apdovanotas sidabro medalius laimėjusios Vokietijos rinktinės pirmasis numeris Oliveris Kahnas. Įdomu, kad vienintelis „Sidabrinį kamuolį“ gavęs vartininkas irgi yra vokietis. 1986 m. geriausio pasaulio čempionato žaidėjo rinkimuose antrą vietą užėmė Haraldas Schumacheris.
Greičiausias įvartis
Legendinis vartininkas O. Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę.
Brazilija ir Vokietija: dažniausi dalyviai
Pirmą kartą jų keliai susidūrė 2002 m. pasaulio čempionato finale, kuriame pergalę 2:0 šventė Brazilijos futbolininkai. 2014 m. Beje, būtent brazilai ir vokiečiai į pasaulio pirmenybes pateko daugiausiai kartų.
Ispanijos dominavimas
Iki šiol tik vienai Europos komandai pavyko laimėti tris didžiuosius turnyrus paeiliui. Ispanijos rinktinė 2008 m. tapo Europos čempione, 2010 m. - pasaulio čempione, o 2012 m. apgynė Europos čempionės vardą. Dar dvi komandos galėjo didžiuotis tuo, kad vienu metu joms priklausė ir pasaulio, ir Europos čempionės vardas: Vokietijos rinktinė 1972 m. triumfavo Europos, o 1974 m. - pasaulio pirmenybėse, Prancūzijos rinktinė 1998 m. iškovojo pasaulio, o 2000 m.
Brangiausios rinktinės ir treneriai
Ispanijos rinktinės sutiktuvės Madride po triumfo 2010 m. Per 2014 m. pasaulio čempionatą brangiausia komanda buvo Brazilijos rinktinė. Kartu sudėjus visus 23 jos futbolininkus rinkos vertė buvo 508 mln. eurų. Ispanijos rinktinė „kainavo“ 504 mln. eurų, Argentinos - 475 mln. eurų. Argentinos rinktinės kainą itin kilstelėjo Lionelis Messi, kuris buvo vertinamas 140 mln. Brangiausias treneris buvo su Rusijos rinktine dirbęs italas Fabio Capello. Rusijos futbolo federacija jam mokėjo 11,2 mln.
Transliacijų mastas
Brangiausias 2014 m. Kaip skelbia FIFA, 2014 m. pasaulio čempionato rungtynės buvo transliuojamos 207 šalyse ir kraštuose, o bent trumpam futbolo transliacijas buvo įsijungę 3,2 mlrd. televizijos žiūrovų. Finalo rungtynių transliaciją bent trumpam buvo įsijungę 1,013 mlrd.
Kolumbijos pasirodymas 2018 m. pasaulio čempionate
2018 m. pasaulio čempionate H grupėje pirmasis susitikimas baigėsi netikėtumu. Kolumbijos rinktinė, nuo susitikimo pradžios buvusi dešimtyje, pralaimėjo Japonijai rezultatu 1:2 (1:1). Kolumbijos rinktinė - mušti mėgstanti komanda, tai įrodo ir statistika - per 18 pasaulio čempionato rungtynių, kolumbiečiai visada įmušė bent vieną įvartį. Japonijai kovos čempionate su Pietų Amerikos žemyno komandomis iki šiol nebuvo atnešusios pergalės: trys susitikimai baigėsi pralaimėjimais, o vienas - lygiosiomis.
Abiejų komandų lyderiai yra aiškūs: Kolumbijos - J. Rodriguezas, o Japonijos - Keisuke Honda, tačiau antradienio susitikime kolumbietis gali nepasirodyti. Buvo skelbiama, kad jis turi smulkių traumų. Startinėje Kolumbijos sudėtyje nebus jų žvaigždės J. Rodriguezo, o Japonijos - Shinji Okazaki. Kaip buvo skelbiama prieš rungtynes, abu futbolininkai gydosi traumas. Saransko arenoje daugiau susirinko Kolumbijos sirgalių.
Jau trečiąją minutę japonai surengė pavojingą ataką. Jos metu Carlosas Sanchezas ranka baudos aikštelėje atmušė kamuolį, kuris skriejo į vartus. Teisėjas neabejodamas kolumbiečiui parodė raudoną kortelę ir skyrė 11 metrų baudinį. Baudinį stojo mušti Shinji Kagawa.
12 minutę Kolumbija turėjo šansą išlyginti rezultatą, kai po baudos smūgio kamuolys atsidūrė prie Japonijos vartų, tačiau Radamelis Falcao smūgiavo tiesiai į vartininką. Abi rinktinės primąsias 20 minučių žaidė atvirą futbolą. 25 minutę po ramybės periodo kolumbiečiai turėjo galimybę mušti į vartus, tačiau juos sustabdė Japonijos gynyba. Kamuolys buvo išmuštas į užribį. Pirmasis keitimas Kolumbijos rinktinėje buvo atliktas 31 minutę, kai Juaną Cuadrado pakeitė Wilmaras Barriosas.
37 minutę aikštėje susidūrė abiejų rinktinių kapitonai, teisėjas skyrė abejotiną baudą japonui Makoto Hasebe. Po jos 39 minutę kolumbietis Juanas Quintero atliko baudos smūgį į artimąjį vartų kampą. Labai nesėkmingai sužaidė Japonijos vartininkas Eiji Kawashima, kuris kamuolį bandė atremti pats būdamas vartuose. J. Nors pirmajame kėlinyje buvo pakankamai daug stabdymų,tačiau teisėjas nusprendė pridėti tik minutę, per kurią pavojingų situacijų nebuvo. Po pirmojo kėlinio rezultatas buvo lygus. Statistika taip pat labai panaši. Abi komandos atliko po 5 smūgius vartų link, taip pat Japonija kamuolį valdė 52 proc. Kolumbija, nors yra mažumoje, tačiau žaidžia labai užtikrintai, o japonai nesugeba pasinaudoti savo vieno žmogaus pranašumu.
Pavojingą ataką 53 minutę japonai sukūrė prie Kolumbijos vartų, kur Yuya Osako atsidūrė priešais vartininką D. Ospiną ir smūgiavo kamuolį, tačiau vartininkas jį atmušė. 57 minutę japonai vėl grįžo prie priešininkų vartų, T. Inui smūgiavo į vartus, tačiau D. Netikėtumas! 58 minutę J. Rodriguezas pasirodė aikštėje vietoje įvartį įmušusio J. Quintero, nors buvo abejojama, kad jis šiose rungtynėse iš viso pasirodys.
64 minutę, W. Barriosas gavo geltoną kortelę už tai, kad skaudžiai užmynė S. Kagawai ant pėdos. 70 minutę pirmasis keitimas buvo atliktas Japonijos komandoje. Baudinį įmušęs S. Kagawa buvo pakeistas legendiniu Keisuke Honda, kuris žaidžia jau trečiame pasaulio čempionate. 73 minutę po kampinio galva įvartį įmušė Y. Osako. Kampinį kėlė neseniai aikštėje pasirodęs K. Honda. Prieš tai japonai kelis kartus apmaudžiai mušė kamuolį šalia vartų.
Kolumbijos futbolininkai aktyviai bandė pereiti į puolimą, 78 minutę Jeffersonas Lerma atidavė gražų perdavimą J. Po skausmingo susidūrimo baudos aikštelėje su varžovu, 79 minutę Goku Shibasaki buvo pakeistas Yotaru Yamaguchi. Paskutinis keitimas Japonijos rinktinėje atliktas 85 minutę, Antrojo įvarčio autorius Y. Iš karto po keitimo J. Rodriguezas gavo geltoną kortelę. Likus kelioms minutėms iki pagrindinio laiko pabaigos, Kolumbijos žaidėjai užgulė Japonijos vartus, tačiau didelio pavojaus vartams kolumbiečiai nesukūrė. Prie antrojo kėlinio buvo pridėtos penkios minutės, per kurias Kolumbija bandė išsigelbėti, vis dėlto jiems nepavyko. 4 pridėto laiko minutę Japonijos vartininkas E.
Japonai antrajame kėlinyje perėmė rungtynių valdymą, tai patvirtina ir statistika. Geriausiu rungtynių žaidėju paskelbtas antrojo japonų įvarčio autorius Y.
Pietų Amerikos futbolo čempionatas (Copa América)
Pietų Amerikos futbolo čempionatas (Copa América) - pagrindinės Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (CONMEBOL) varžybos, dažniausiai rengiamos kas dveji metai. Varžybose dalyvauja 10 Pietų Amerikos valstybių ir dvi rinktinės, kviečiamos iš kitų konfederacijų. „Copa América“ yra seniausias iš iki šiol rengiamų futbolo varžybų. Pirmą kartą Pietų Amerikos čempionatas (Campeonato Sudamericano de Selecciones) surengtas 1916 m. liepą, jo metu buvo įkurta ir CONMEBOL konfederacija. Dabartinis pavadinimas vartojamas nuo 1975 metų. 1975-1983 m. Nuo 1993 m.
Kolumbijos pasirodymas 2015 m. Copa América
„Copa America“ čempionate šiąnakt bus sužaisti paskutiniai C grupės mačai. Šioje grupėje visos rinktinės turi po 3 taškus, todėl visi mačai bus lemiami. Kolumbijai, kaip ir Peru, tai taip pat yra žūtbūtinis mūšis kovoje dėl ketvirtfinalio.„Copa America“ čempionatas galingai Kolumbijos rinktinei prasidėjo nesėkmingai ir ji, gan netikėtai, 0-1 nusileido Venesuelos rinktinei, kuriai vienintelį įvartį pelnė Salomonas Rondonas. Visgi Kolumbija sugebėjo atsitiesti mače su Brazilija ir šią futbolo šalį įveikė rezultatu 1-0. Pergalingą įvartį pelnė Jeisonas Murillo.
Tiesa, šios rungtynės nesibaigė gražia nata, kadangi po finalinio teisėjo švilpuko susistumdė minėtasis J.Murillo, brazilas Neymaras ir Carlosas Bacca. Tačiau Kolumbija turi stiprų puolimą ir ji tikrai turės kuo pakeisti C.Baccą, o vienas iš variantų - „Porto“ lyderis Jacksonas Martinezas. Verta paminėti, kad dar nėra aišku ar žaisti galės Jamesas Rodriguezas, kuris buvo pasitempęs šlaunį ir šeštadienį treniravosi atskirai nuo komandos. Visgi tikimasi, kad Madrido „Real“ žvaigždė rungtyniauti galės.
Galime net neabejoti, kad Kolumbijai žaisti prieš Peru bus sunku, o tai parodo ir tarpusavio istorija „Copa America“ turnyre, kadangi iš 14 tarpusavio susitikimų Kolumbija sugebėjo laimėti vos du kartus. Kolumbija pralaimėjo ir paskutinį žaistą tarpusavio mačą (2011 m.) „Copa America“ čempionate rezultatu 0-2.
tags: #futbolo #cempionatas #kolumbija