Pasaulio futbolo čempionatai yra daugiau nei tik sporto varžybos. Tai - kultūrinis fenomenas, apjungiantis milijonus futbolo fanų visame pasaulyje, užburiantis nepamirštama atmosfera, karštais vietos sirgaliais, sambos ritmu ir daugiatūkstantinių stadionų šurmuliu. Straipsnyje apžvelgiama futbolo čempionatų atidarymo mačų istorija, pradedant legendiniu Marakanos stadionu Brazilijoje ir baigiant dabartiniais laikais.
Marakana: legenda gimsta
2014 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionatas į rungtynių sūkurį įtraukė 12 stadionų, kurių pusė buvo visiškai nauji, o kita pusė - specialiai čempionatui atnaujinti. Vis dėlto žurnalisto Mário Filho vardu oficialiai pavadintas, tačiau kaip Marakana (Estadio do Maracana) plačiai žinomas stadionas tarp jų užėmė ypatingą vietą. Milžiniškas stadionas Rio de Žaneire buvo pastatytas specialiai 1950 metais Pasaulio futbolo čempionatui, kuris taip pat vyko Brazilijoje. Nuo to laiko apie jį futbolo pasaulyje sklando legendos.
Teigiama, kad 1950-ųjų čempionato finalinėse brazilų rungtynėse su Urugvajumi Marakanoje sutilpo tiesiog neįtikėtinas skaičius žiūrovų - per 200.000 tūkstančių (oficialiai - 199.850). Tačiau pastarieji tapo ne Brazilijos futbolo triumfo, bet jo tragedijos liudininkais, mat, tuomet Brazilija pralaimėjo rezultatu 1:2. Dar viena tragedija stadione įvyko 1992 metais, kai sugriuvus tribūnai žuvo 3 futbolo sirgaliai, o daugiau nei 50 buvo sužeista.
Marakanos rekonstrukcijos projektą parengusio architektūros kolektyvo „Fernandes Arquitetos Associados“ pagrindinė koncepcija - statinį modernizuoti išsaugant jo architektoniką. Esamą fasadą renovavus, iš išorės statinys liko bemaž nepakitęs. O betoninį pakeitęs naujasis stiklo pluošto stogas nors ir žiūrovus patikimai apsaugo nuo kritulių, tačiau iš išorės lieka nematomas. Viduje architektai laikėsi kiek kitos koncepcijos - tribūnas bei didumą kitko perprojektavo pagal šiuolaikiniam sporto statiniui keliamus reikalavimus. Čia atsirado didžiuliai televizijos ekranai, naujas apšvietimas, buvo įrengti nauji san. mazgai.
Po rekonstrukcijos atsinaujinusi ir daugiau architektūrinio patrauklumo įgavusi Marakana talpina 76.804 žiūrovus bei išlieka pačiu didžiausiu stadionu Brazilijoje. Joje numatytas ir visų brazilų taip laukiamas pagrindinis 2014 metų Pasaulio futbolo čempionato įvykis - finalinis mačas. Brazilai giliai įsitikinę, kad jų rinktinė Marakanoje žais ir šįkart, tačiau, skirtingai nei prieš 64 metus, nepraloš. Atnaujintai Marakanai būsimas futbolo finalas bus ne pirmas - pernai jame įvyko Konfederacijų taurės finalinės rungtynės. Beje, stadionas tarnauja ne tik futbolui. Jame yra koncertavę Frankas Sinatra, Polas Makartnis, Stingas, Madonna ir daugybė kitų pop žvaigždžių. Stadioną yra aplankęs ir popiežius Jonas Pauliaus II.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Kiti legendiniai stadionai
Be Marakanos, pasaulyje yra ir daugiau legendinių stadionų, kuriuose vyko svarbūs futbolo čempionatų atidarymo mačai:
- Berlyno Olimpinis stadionas: Pastatytas 1934-1936 m., jo talpa siekė 100 000 žiūrovų. Stadiono ir Olimpinių žaidynių atidarymas įvyko tą pačią dieną - 1936 m. rugpjūčio 1 d. 2000-2004 m. vyko remonto darbai ir modernizacija, po kurios stadionas talpina 74 475 žiūrovus. Šiame stadione buvo sužaistos 6 2006 m. pasaulio čempionato varžybos, tarp jų ir finalinės rungtynės, taip pat vyko paskutinis UEFA Čempionų lygos finalas.
- Stadionas „Azteca“: Stadionas įsikūręs Meksiko mieste ir talpinantis 95 500 žiūrovų, tai trečias pagal dydį stadionas pasaulyje. Stadionas buvo atidarytas 1966 metais ir nuo pat atidarymo tai buvo Meksikos futbolo rinktinės ir „Club America“ namų stadionas. Šiame stadione vyko du pasaulio čempionato finalai. 1970 metų pasaulio pirmenybių finale jame susitiko Brazilija ir Italija, o 1986 metais dėl stipriausios pasaulio rinktinės vardo susigrūmė Vakarų Vokietija ir Argentina. Šis stadionas buvo labai sėkmingas Diego Maradonai. Futbolininkas 1986 metais pasaulio čempionato ketvirtfinalyje, kuriame kovojo Argentina ir Anglija, įmušė garsųjį įvartį „Dievo ranka“ bei tituluojamą „šimtmečio įvartį“.
- Santiago Bernabeu stadionas: Stadionas įsikūręs Madride, Ispanijoje. Atidarytas 1947 m. gruodžio 14 d. Turi 85 454 sėdimas vietas. Jame namų rungtynes žaidžia Madrido „Real“ klubas. Stadione 1957, 1969, 1980 ir 2010 m. vyko UEFA Čempionų lygos finalai. Taip pat 1964 m. Europos futbolo čempionato ir 1982 m. pasaulio futbolo čempionato finalai.
- „Camp Nou“ stadionas: Stadionas Barselonoje, Ispanijoje. Stadionas pastatytas 1957 m., jame telpa 99 354 žiūrovai. Tai antras stadionas pagal vietų skaičių pasaulyje ir didžiausias stadionas Europoje. Stadione savo namų rungtynes žaidžia „Barcelonos“ klubas. Stadione vyko daugybė futbolo renginių, pavyzdžiui, 1982 metų pasaulio čempionato pusfinalio mačas, du UEFA Čempionų lygos finalai ir futbolo turnyras 1992 metų olimpinėse žaidynėse.
- San Siro stadionas: Stadionas įsikūręs Milane, Italijoje. Italijos futbolo klubų „Milan“ ir „Inter“ namų stadionas. Stadionas pastatytas 1925 m., o pavadinimas duotas nuo du kartus pasaulio čempiono Giuseppe Meazza vardo. Futbolo rungtynių metu stadione telpa 81 277 žiūrovai. Stadione vyko šešios 1990 metų pasaulio futbolo čempionato rungtynės, trys UEFA Čempionų lygos finalai 1965, 1970 ir 2001 metais. Jame vyks ir ateinantis 2016 metų Čempionų lygos finalas.
- „Parc des Princes“ stadionas: Futbolo stadionas pietvakarių Paryžiuje, Prancūzijoje. Atidarytas 1972 m. birželio 4 d. Jo talpa - 48 712 žiūrovai. Namų rungtynes šiame stadione nuo 1974 m. birželio žaidžia „Paris Saint-Germain“ klubas. Tai svarbus paminklas Prancūzijos sportui, turintis didžiulę reikšmę Prancūzijos kultūrai. Le Parc stadione vyko 1900 m. vasaros olimpinės žaidynės, taip pat dvi FIFA Pasaulio taurės, du UEFA Europos futbolo čempionato finalai, trys UEFA Čempionų lygos finalai, du UEFA Europos lygos finalai, 128 Prancūzijos futbolo rinktinės varžybos.
- „Wembley“ stadionas: Šis futbolo stadionas yra Anglijos pasididžiavimas. Jame rungtyniauja Anglijos futbolo rinktinė. Stadionas talpina 90 tūkstančių žiūrovų ir yra antras pagal dydį futbolo stadionas Europoje. Stadione vyksta FA Taurės pusfinaliai ir finalas, taip pat šiame stadione žaistos finalinės 2011 ir 2013 metų UEFA čempionų lygos rungtynės, vyko 2012 Lonodjo olimpinių žaidynių futbolo turnyro finalas. 2020 metais stadione vyks Europos čempionato pusfinalio ir finalo kovos.
- Stade de Suisse (Wankdorf): Stadiono istorija pradėta skaičiuoti 1925 metais. Pastatyta per ganėtinai trumpą 7 mėnesių laikotarpį, arena iškilo Šveicarijos sostinės Berno šiauriniame priemiestyje. Statinio architektūra, netgi atsižvelgiant į minimą laikotarpį, rodėsi ganėtinai kukli - 22000 vietų. Iš jų sėdimų dengtų vietų buvo vos 1200. Arenos forma priminė didelę keturkampę dėžę su nuapvalintais kampais. Wankdorfo atidarymo proga 1925 m. lapkritį surengtose varžybose, šeimininkų ekipa nenuvylė sirgalių ir laimėjo prieš Austrų vienuolikę rezultatu 2-0. Tais pačiais metais į areną persikraustė dar 1898 m. įkurta "Young Boys" futbolo ekipa. Taip Wankdorfas tapo ir pagrindine Šveicarijos Superlygos arena. Daugiau nei 80 metų trunkanti ekipos ir stadiono draugystė - viena ilgiausių klubinio futbolo istorijoje.
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas: Urugvajus 1930
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas įvyko 1930 metais. Čempionatas buvo paskirtas surengti Urugvajui kaip tuometiniams olimpiniams čempionams. Taip pat tuo metu šalis šventė nepriklausomybės šimto metų jubiliejų, tad Urugvajaus gyventojams tai buvo didelė šventė. Šis čempionatas buvo vienintelis be atrankos varžybų, rinktinės buvo tiesiog jame pakviestos dalyvauti.
Išsigandusios ilgos bei varginančios kelionės per Atlantą, dalyvauti čempionate sutiko tik keletas Europos komandų. Iki čempionato likus 2 mėnesiams nei viena senojo žemyno komanda nebuvo įteikusi oficialaus sutikimo dalyvauti čempionate. Tačiau tada į šį reikalą įsikišo tuometinis FIFA prezidentas Jules Rimet, kuris ilgai tarėsi su Urugvajaus vyriausybe ir prižadėjo Europos rinktinėms apmokėti visas kelionės išlaidas. Pagaliau keturios Europos rinktinės pasiryžo pradėti ilgą bei varginančią trijų savaičių kelionę laivu per Atlantą.
13 rinktinių buvo suskirstytos į 4 grupes, visos rungtynės vyko Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Pirmos dvi atidarymo rungtynės buvo ir pirmosios pasaulio čempionatų rungtynės istorijoje. Liepos 13 dieną Prancūzija rezultatu 4-1 sutriuškino Meksikos vienuolikę, o tuo pačiu metu kitame Montevidėjaus stadione JAV įveikė belgus rezultatu 3-0. Pirmąjį įvartį pasaulio čempionatų istorijoje įmušė Prancūzijos rinktinės žaidėjas Lucienas Laurentas. Amerikietis Bertas Patenaude pelnė pirmąjį "hat-tricką" pasaulio čempionatų istorijoje, o jo komande tose rungtynėse 3-0 nugalėjo Paragvajaus rinktinę.
Abi pusfinalio rungtynės baigėsi vienodais rezultatais 6-1 - Argentina nugalėjo JAV, o Urugvajaus vienuolikė įveikė jugoslavus. Kadangi tradicinės rungtynės dėl 3 vietos iki 1934 m. pasaulio čempionato neatsirado, šis čempionatas tapo unikalus tuo, kad jame neišaiškėjo 3 vietos laimėtojas ir nebuvo jokių rungtynių tarp pusfinalio ir finalo. Tačiau kai kurie šaltiniai, ypatingai 1984 m.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Pirmasis istorijoje pasaulio futbolo čempionato finalas buvo žaidžiamas Montevidėjuje "Centenario" stadione liepos 30 dieną. Prieš rungtynėms prasidedant tarp komandų kilo ginčas su kieno kamuoliu turėtų būti žaidžiama. Finalą po pralaimėto pirmojo kėlinio ir gan atkaklios kovos 4-2 laimėjo Urugvajaus rinktinė, kuri prie turėto Olimpinių žaidynių aukso pridėjo dar vieną prestižinį trofėjų. Po rungtynių Pasaulio čempionų taurę pristatė bei nugalėtojams įteikė FIFA prezidentas Jules Rimet, ir šis trofėjus vėliau buvo pavadintas jo vardu.
Futbolo taisyklių istorija
Žaidėjų skaičius rungtynėse (vartininkas yra būtinas), visos komandos sudėtis (3 grupės asmenų: žaidėjai, atsarginiai žaidėjai ir oficialūs asmenys) bei atsarginių žaidėjų ir keitimų skaičius. Visi kiti asmenys yra pašaliniai, jų dalyvavimas - draudžiamas.
Istoriškai 1863-1885 metais Anglijos FA įtaka nebuvo didelė. Tuo metu kūrėsi daugybė mažesnių ar didesnių klubų, vietos lygų (sekmadienio, šeštadienio, bažnyčios, smuklių, studentų ir kt.), bei regioninių asociacijų, o taisyklių - dar didesnė įvairovė. Didžiausią įtaką futbolo ir jo taisyklių vystymuisi padarė seniausio iki šiol gyvuojančio futbolo klubo „Sheffield F.C“ (įkurtas 1857m.) vietinės lygos susikūrimas, kurioje apie 1965 m. jau buvo 25 klubai. 1867 m. jie surengė pirmą futbolo turnyrą istorijoje „Youdan Cup“ (FA Cup startavo tik 1871 m.), kurio finalines rungtynes stebėjo tais laikais nematyta 3 tūkst. Po šio turnyro 1867 m. buvo įsteigta ir Šefildo FA. Neatsitiktinai, būtent Šefildo lygoje atsirado taisyklė, kad komandos sudėtyje turi būti ne daugiau kaip 11 žaidėjų. Tik 1897 m. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad daugiau kaip 100 metų futbolo taisyklėse nebuvo kalbama apie minimalų žaidėjų skaičių ir tik 1996 m. atsirado IFAB rekomendacija, kad rungtynės negali būti pradėtos, jeigu komanda turi mažiau kaip 7 žaidėjus, o 2016 m.
Žaidėjų keitimo taisyklių pokyčiai vyko lėtai. Sąvoka „pakaitalas“ arba „pakaitinis“ (anglų kl. Iš pradžių šį terminą naudojo žaidėjams, kurie neatvykdavo į rungtynes arba pasirodę stadione nebuvo tinkamos „sportinės formos“, kad žaistų. Keitimas buvo leidžiamas tik prieš prasidedant rungtynėms arba kai komanda pradėdavo rungtynes nepilnos sudėties, o vėliau atvykę „pakaitalai“ galėjo papildyti komandą, bet jokiu būdu negalėjo pakeisti jau žaidžiančių žaidėjų.
Po II Pasaulinio karo įvairios Anglijos ir Škotijos mėgėjų lygos pradėjo naudoti keitimus - ši praktika pasirodė sėkminga ir prigijo. Pagaliau konservatyvumu garsėjanti Anglijos FA įvedė naujovę ir pirmas oficialus keitimas įvyko 1965 m. rugpjūčio 21 d. FA taisyklės iš pradžių leido atlikti tik 1 keitimą ir tik su sąlyga, kad būtų keičiamas traumuotas žaidėjas, tačiau „keitimo nauda“ buvo greitai „įvaldyta“, todėl jau tą patį 1965-66 m. Nežiūrint kelių tuo metu stipriai kritikuotų taktinių keitimų, FA jau kitame sezone keitimo taisyklę paliko galioti, bet atšaukė traumos sąlygą ir komandos savo nuožiūra laisvai naudojo vieno keitimo galimybę. Šis reguliavimas išliko net 20 metų ir FA varžybose galiojo iki 1987-ųjų, kuomet, padidėjus traumų ir klubams reikalaujant pokyčių, FA leido atlikti 2 keitimus. Vėliau sekė kitos modifikacijos: 1994 m. 2 keitimai + vartininkas, 1995 m. Pirmu istorijoje pasaulio čempionate pakeistu žaidėju tapo SSRS rinktinės futbolininkas ukrainietis Viktoras Serebrianikovas, čempionato Meksikoje atidarymo rungtynėse pakeistas 46-ąją minutę.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Europos sporto pirmenybės
Europos sporto pirmenybės - tai svarbi Europos sporto istorijos dalis, apimanti įvairias sporto šakas ir daugybę šalių.
Krepšinio pirmenybės
Europos vyrų krepšinio čempionatų istorija prasidėjo 1935 m. Ženevoje, Šveicarijoje. Pirmąjį čempionatą laimėjo Latvijos komanda, finale įveikusi Ispaniją rezultatu 24:18. Lietuva šiame čempionate nedalyvavo. 1937 m. Rygoje vykusiame antrajame Europos čempionate debiutavo Lietuvos rinktinė ir iškart iškovojo aukso medalius, finale nugalėdama Italiją rezultatu 24:23. Šis įvykis tapo reikšmingu Lietuvos sporto istorijos momentu. 1939 m. Lietuva surengė trečiąjį Europos krepšinio čempionatą Kaune. Tai buvo pirmasis Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Čempionate dalyvavo aštuonios komandos: Lietuva, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Estija, Italija, Vengrija ir Suomija. Lietuviai, būdami šeimininkai, apgynė čempionų titulą, finale įveikdami Latvijos rinktinę.
Kauno sporto halė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką - vos per pusmetį. Architektas Anatolijus Rozenbliumas sukūrė puikią sporto areną. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai ir vengti incidentų. Ypač baimintasi galimų incidentų su Lenkijos sportininkais ir sirgaliais dėl Vilniaus krašto okupacijos. Laikraštis „XX amžius“ rašė, kad reikia vengti neapykantos ir būti nuoširdiems visiems svečiams. Atvykstančios delegacijos buvo draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir apgyvendinamos Karo mokykloje. Žurnalistai pastebėjo, kad italai buvo temperamentingiausi, o latviai - rimtesni ir susikaupę. Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne vyrų, o moterų krepšinio komandos iš Kauno ir Varšuvos. Lietuvės laimėjo rezultatu 29:28.
Lietuvos rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Ji įveikė latvius (37:36), lenkus (46:18), estus (33:14), prancūzus (48:18), vengrus (79:15), suomius (112:9) ir italus (41:27). Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai.
Po 1939 m. triumfo, dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo, Europos krepšinio čempionatai buvo sustabdyti. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai grįžo į tarptautinę areną. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse jie iškovojo bronzos medalius. 1995 m. Europos čempionate Atėnuose Lietuva užėmė antrąją vietą. 2003 m. Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate lietuviai vėl tapo čempionais, finale įveikdami Ispanijos rinktinę.
Futbolo pirmenybės
Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti XX amžiaus pradžioje. 1911 m. įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas tarp Kauno ir Vilniaus. 1919 m. įkurta Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuri siekė surengti Lietuvos pirmenybes. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. 1923 m. Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į FIFA. 1924 m. Lietuvos futbolo čempionu tapo Kauno „Kovas“, įveikęs Klaipėdos „Sportverein“. 1928 m. Lietuva atsisakė siųsti rinktinę į Amsterdamo olimpiadą dėl lėšų stokos. 1930 m. trečiasis Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune, kur Lietuva iškovojo pirmąją vietą. 1940 m. nutarta futbolo varžybas rengti apygardose. 1941 m. Lietuvos čempionatą pradėjo 8 komandos, tačiau jau birželį vienus okupantus pakeitė kiti. 1945 m. Lietuvos pirmenybės buvo surengtos rudenį. 1948 m. Lietuvos rinktinė laimėjo pirmąjį po karo surengtą Pabaltijo čempionatą. Vilniaus futbolo meistrų komanda buvo įtraukta į TSRS „A“ klasės varžybas. 1951 m. Vilniaus „Spartakas“ iškopė į TSRS „A“ klasę. 1953 m. sporto mokyklose įvesti futbolo skyriai, o Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1956 m. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasėje užėmė trečiąją vietą.
Rankinio pirmenybės
Europos rankinio pirmenybės yra gana jaunas turnyras. Pirmieji Europos rankinio čempionai paaiškėjo tik 1994 metais. Iki tol rankininkams užteko pasaulio pirmenybių, kurios buvo rengiamos nuo 1938 metų. Pirmasis Europos rankinio čempionatas įvyko Portugalijoje 1994 metais. Jame dalyvavo dvylika komandų. Pirmąsias rungtynes laimėjo Baltarusijos ir Švedijos rankininkai. Finale Švedijos rinktinė sutriuškino Rusijos komandą 34:21. 1996 m. Europos čempionatas vyko Ispanijoje. Finale Rusijos rinktinė įveikė Ispanijos rankininkus 23:22. 1998 m. Europos pirmenybės vyko Italijoje. Lietuvos rinktinė pirmą kartą pateko į Europos pirmenybes. Europos čempionės vardą susigrąžino Švedijos rinktinė, finale nugalėjusi Ispanijos komandą 25:23. 2000 m. Europos pirmenybės vyko Kroatijoje. Švedijos rinktinė finale palaužė Rusijos rankininkus 32:31. 2002 m. čempionate pirmą kartą dalyvavo 16 komandų. Švedijos rinktinė tapo Europos čempione, nugalėjusi Vokietijos komandą 33:31. 2004 m. Slovėnijoje vykusiame čempionate Vokietijos rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempionais, finale įveikusi Slovėnijos komandą 30:25. 2006 m. Šveicarijoje vykusiame čempionate Prancūzijos rinktinė pirmą kartą tapo čempionais, finale sutriuškindama Ispanijos komandą 31:23. 2008 m. Norvegijoje vykusiame čempionate Danijos rinktinė nugalėjo Kroatijos komandą 24:20. 2010 m. Austrijoje vykusiame čempionate Prancūzijos rinktinė nugalėjo Kroatijos komandą 25:21.
Orientavimosi sportas
Orientavimosi sportas - tai sporto šaka, kurios metu sportininkai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, turi įveikti trasą su pažymėtais kontroliniais punktais. Pirmosios orientavimosi sporto varžybos įvyko 1897 m. Norvegijoje. Lietuvoje pirmosios orientavimosi įgūdžių varžybos surengtos 1955 m. Nuo 1961 m. varžybos vyksta pagal tarptautines taisykles. 1961 m. Grabuciškėse (Trakų apyl.) surengtos pirmos oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos. 1961 m. įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF). Nuo 1962 m. vyksta Europos čempionatai, nuo 1966 m. - pasaulio čempionatai. 1991 m. Lietuvos orientavimosi sporto federacija priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją (IOF). Šiuo metu Lietuvoje orientavimosi sporto varžybose dalyvauja daug sportininkų mėgėjų. Prie didžiųjų miestų savaitės viduryje vyksta masinės varžybos visiems norintiems.
tags: #futbolo #cempionato #atidaromasis #macas