Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, futbolas ir visas pasaulis smarkiai pasikeitė. Šiandien galbūt net sunku patikėti, kas iš tikrųjų įvyko. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomiausius faktus, įvykius ir nugalėtojus, kurie įrašė savo vardus į futbolo istoriją.
Pirmieji čempionatai ir įdomūs faktai
1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame - turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu, truputį didesniu ir sunkesniu kamuoliu. Neįmanoma nustatyti, ar tikrai „savo“ kamuolio įtaka buvo lemiama, bet po pirmojo kėlinio Argentinos rinktinė pirmavo 2:1.
Pirmas pasaulio čempionatas vyko 1930 m. Pirmuose trijuose pasaulio čempionatuose nedalyvavo Britų salų komandos. Dar 1928 m. Net britams nedalyvaujant FIFA veikloje, pasaulio futbolo vadovai kvietė Anglijos ir Škotijos rinktines atvykti į 1934 ir 1938 m. planetos pirmenybes, bet tiek anglai, tiek škotai tvirtai laikėsi savo nusistatymų.
Indija yra didžiausia Žemės rutulio valstybė, kurios komanda niekada nežaidė pasaulio čempionate. Tiesa, indai gavo teisę dalyvauti 1950 m. Iki šių dienų sklando legenda, esą indai pasitraukė dėl to, kad FIFA uždraudė futbolininkams oficialiose rungtynėse žaisti basiems (per 1948 m. olimpines žaidynes indai rungtyniavo be batelių).
Kai vyko pirmieji pasaulio čempionatai, televizija dar buvo visai jaunas išradimas, o iki Antrojo pasaulinio karo reguliarios televizijos programos buvo rodomos vos keliose šalyse. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje televizija išgyveno tikrą revoliuciją ir 1954 m. žiūrovai pirmą kartą galėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato transliacijas.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Teisė rengti 1986 m. pasaulio čempionatą buvo suteikta Kolumbijai, kuri per turnyro šeimininkės rinkimus buvo vienintelė kandidatė. Nors šis sprendimas buvo priimtas dar 1974 m., iš pradžių entuziazmu degusiems kolumbiečiams net ir tuzino metų neužteko, kad pasiruoštų priimti geriausius pasaulio futbolininkus. 1982 m. įsisenėjusio pilietinio karo draskoma Kolumbija atsisakė rengti pasaulio čempionatą dėl ekonominių sunkumų.
Diego Maradona pasaulio pirmenybėse paliko daug ryškių pėdsakų. Argentinos futbolo legenda žaidė dviejuose finaluose, 1986 m. Argentinos futbolo legenda D. Tačiau turbūt tik nedaugelio atmintyje įstrigo faktas, kad D.Maradonos karjera Argentinos rinktinėje baigėsi skandalingai. Jis buvo pašalintas iš 1994 m. pasaulio pirmenybių dėl teigiamo dopingo testo - argentiniečių kapitono mėginyje rastas per didelis efedrino kiekis. D.Maradona teisinosi, kad didesnė efedrino dozė pateko su energiniu gėrimu, kurį futbolininkas vartojo nuolat.
Nors JAV futbolas nėra mėgstamiausias žaidimas, būtent šioje šalyje rengtame 1994 m. pasaulio čempionate buvo pasiekti iki šiol nepagerinti žiūrovų lankomumo rekordai. Per 1994 m. turnyrą į stadionus ateidavo vidutiniškai 68 tūkst. 991 sirgalius. Nė viename kitame pasaulio čempionate lankomumo vidurkis nebuvo didesnis negu 55 tūkst. Iki šiol nėra pagerintas ir JAV pasiektas absoliutaus žiūrovų lankomumo rekordas. 1994 m. per 52 rungtynes tribūnose buvo 3 mln. 587 tūkst. 538 žiūrovai. Nors nuo 1998 m. pasaulio čempionatuose dalyvaudavo daugiau komandų ir būdavo žaidžiamos 64 rungtynės, rekordas nebuvo pagerintas nei 2006 m. Vokietijoje (3 mln. 359 tūkst. 439 žiūrovai), nei 2014 m. Brazilijoje (3 mln. 429 tūkst.
1994 m. pasaulio čempionato atidarymo Čikagos „Soldier Field“ stadione žiūrovus prajuokino komiškas epizodas. Šventės kulminacija turėjo būti dainininkės Dianos Ross spyris nuo baudinio žymos.
Baudinių serijų reikėjo dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Ir abejose ilgiausiose rungtynėse žaidė Italijos rinktinė. 1994 m. finale per 120 min. (pagrindinį laiką ir pratęsimą) italai ir brazilai neįmušė nė vieno įvarčio, o baudinių serijoje pergalę 3:2 iškovojo Brazilijos futbolininkai. 2006 m. finale italai ir prancūzai jau per pirmąsias 20 min. apsikeitė taikliais smūgiais, bet nugalėtojai nei per pagrindinį laiką, nei per pratęsimą nepaaiškėjo.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Per visą pasaulio čempionatų istoriją geriausio žaidėjo prizas tik kartą buvo įteiktas vartininkui. 2002 m. „Auksiniu kamuoliu“ buvo apdovanotas sidabro medalius laimėjusios Vokietijos rinktinės pirmasis numeris Oliveris Kahnas. Įdomu, kad vienintelis „Sidabrinį kamuolį“ gavęs vartininkas irgi yra vokietis. 1986 m. geriausio pasaulio čempionato žaidėjo rinkimuose antrą vietą užėmė Haraldas Schumacheris. Legendinis vartininkas O.
Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę. Pirmą kartą jų keliai susidūrė 2002 m. pasaulio čempionato finale, kuriame pergalę 2:0 šventė Brazilijos futbolininkai. 2014 m. Beje, būtent brazilai ir vokiečiai į pasaulio pirmenybes pateko daugiausiai kartų.
Iki šiol tik vienai Europos komandai pavyko laimėti tris didžiuosius turnyrus paeiliui. Ispanijos rinktinė 2008 m. tapo Europos čempione, 2010 m. - pasaulio čempione, o 2012 m. apgynė Europos čempionės vardą. Dar dvi komandos galėjo didžiuotis tuo, kad vienu metu joms priklausė ir pasaulio, ir Europos čempionės vardas: Vokietijos rinktinė 1972 m. triumfavo Europos, o 1974 m. - pasaulio pirmenybėse, Prancūzijos rinktinė 1998 m. iškovojo pasaulio, o 2000 m.
Ispanijos rinktinės sutiktuvės Madride po triumfo 2010 m. Per 2014 m. pasaulio čempionatą brangiausia komanda buvo Brazilijos rinktinė. Kartu sudėjus visus 23 jos futbolininkus, rinkos vertė buvo 508 mln. eurų. Ispanijos rinktinė „kainavo“ 504 mln. eurų, Argentinos - 475 mln. eurų. Argentinos rinktinės kainą itin kilstelėjo Lionelis Messi, kuris buvo vertinamas 140 mln. Brangiausias treneris buvo su Rusijos rinktine dirbęs italas Fabio Capello. Rusijos futbolo federacija jam mokėjo 11,2 mln.
Kaip skelbia FIFA, 2014 m. pasaulio čempionato rungtynės buvo transliuojamos 207 šalyse ir kraštuose, o bent trumpam futbolo transliacijas buvo įsijungę 3,2 mlrd. televizijos žiūrovų. Finalo rungtynių transliaciją bent trumpam buvo įsijungę 1,013 mlrd.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Vokietijos rinktinė per Brazilijoje vykusį 2014 m. pasaulio čempionatą gyveno „Campo Bahia“ poilsio centre, kurį Santo Andrė miestelyje pastatė viena Vokietijos nekilnojamojo turto bendrovė. Buvo kalbama, kad prieš pat čempionatą atidarytą ir 25 mln. svarų sterlingų kainavusį poilsio centrą užsakė Vokietijos futbolo federacija, tačiau Vokietijos futbolo vadovai šiuos gandus visą laiką neigė.
Šiuo metu FIFA turi 211 narių. Iš jų 133 šalių ir teritorijų rinktinės niekada nebuvo patekusios į pasaulio pirmenybių baigiamąjį turnyrą. Daugiausiai kartų atrankos turnyre dalyvavo, bet kelialapio nė sykio neiškovojo Liuksemburgo komanda, kuri nuo 1934 m. nepraleido nė vienerių atrankos varžybų.
Pasaulio čempionatas PAR
4-erius metus laukta šventė pagaliau prasideda - jau šį penktadienį Johanesburge rungtynėmis tarp Pietų Afrikos Respublikos ir Meksikos rinktinių bus atidarytas 2010 metų pasaulio futbolo čempionatas. 32 rinktinės iš šešių skirtingų žemynų atiduos viską, kad pasiektų tai, kas prieš ketverius metus pavyko Italijai - tapti stipriausia planetos komanda. Šiemet be garbės ir patekimo į istoriją, čempionato nugalėtojai galės džiaugtis net 30 milijonų JAV dolerių piniginiu prizu. Pasaulio pirmenybės pirmą kartą vyks Afrikoje - PAR. Rungtynės bus žaidžiamos devyniuose miestuose: Johanesburge (dviejuose stadionuose), Durbane, Keiptaune, Pretorijoje, Port Elizabete, Blumfonteine, Polokvanėje, Rustenburge ir Nelsprute. Prognozuojama, kad per pirmenybes sudarysiančius 64 mačus žiūrovai turėtų išvysti apie 160 įvarčių,19 raudonų kortelių ir 15-16 baudos smūgių iš 11 metrų, o rezultatyviausiu turnyro žaidėju tapsiantis futbolininkas pasižymėti 6-7 kartus. Priminsime, kad 2006 metais Vokietijoje buvo pelnyti tik 147 įvarčiai (keturi iš jų - į savo vartus), o auksinis batelis atiteko 5 įvarčius įmušusiam šeimininkų puolėjui Miroslavui Klosei. Nors prognozės tokiame grandioziniame renginyje yra itin slidus dalykas, lažybų bendrovės tvirtina, kad geriausius šansus triumfuoti turi Europos atstovai. Jų pergalės turnyre tikimybė - beveik 65 procentai (koeficientas - 1,5). Dėl titulo gali pakovoti ir Pietų Amerikos komandos, kurių galimybės prilyginamos 33 procentams (koeficientas - 3). Tuo tarpu Afrikos, Šiaurės ir Centrinės Amerikos, Azijos bei Okeanijos rinktinių pozicijos vertinamos labai kukliai. Beje, nuo 1962 metų nusistovėjo įdomi tradicija, kad kas antrą Pasaulio futbolo čempionatą pasikeisdami laimi tai pietų amerikiečiai, tai europiečiai: 1962 m. čempione tapo Brazilija, 1966 m. - Anglija, 1970 m. - Brazilija, 1974 m. - Vakarų Vokietija, 1978 m. - Argentina, 1982 m. - Italija, 1986 m. - Argentina, 1990 m. - Vakarų Vokietija, 1994 m. - Brazilija, 1998 m. - Prancūzija, 2002 m. - Brazilija, 2006 m. - Italija. Jei ši tradicija išliks ir toliau, šiemet pirmenybėse PAR nugalėtojų laurai turėtų atitekti Pietų Amerikos atstovams. Savo ruožtu daugiausiai šansų tapti rezultatyviausiu turnyro žaidėju, anot viso pasaulio lažybų bendrovių, turi Lionelis Messi, Wayne'as Rooney, Davidas Villa, Fernando Torresas arba Luisas Fabiano.
Europos futbolo čempionatai
UEFA tapo svarbiausiu Europos futbolo valdymo organu. žemyno šalių klubai čempionai. kurio finalas pirmą kartą įvyko 1960 m. kaunasi geriausias Europos ir Pietų Amerikos klubai. pirmasis Taurių laimėtojų taurės turnyras. Be to, nuo 1956 m. 1968 m. Europos tautų taurės pavadinimas pakeistas į Europos čempionatą. pavadintas UEFA taurės turnyru. 1977 m. nutarta išplėsti iki aštuonių - pirmąkart ši naujovė išmėginta 1980 m. 16 komandų. 1992 m. lygos turnyrui. uždirbti pinigai būtų vėl investuoti į futbolą. nacionalinėms asociacijoms ir federacijoms gerinti infrastruktūrą. 200 žmonių.
Trumpa Europos čempionatų istorija
Senojo žemyno rinktinių turnyro užuomazgos atsirado 1956 m. Pirmojo turnyro struktūra kurį laiką nesikeitė. rungtynės namuose ir išvykoje iki tol, kol vieną komanda iškris. rungtynės jau vykdavo vienoje šalyje. organizuoti buvo patikėta Prancūzijai. Pirmajame finale susitiko SSRS ir Jugoslavijos rinktinės. atkaklios, ir tik per papildomą laiką pergalę išplėšė sovietų rinktinė. politinės įtampos. pasikeitė ir turnyro struktūra. rato principu tarpusavyje žaidė po 2 rungtynes. dvikovos. Pusfinaliai ir finalas žaisti Italijoje. 1972 m. Belgijoje. nugalėjo SSRS. Du įvarčius įmušė legendinis Gerdas Mulleris. čempionatas startavo Jugoslavijoje. 2 įvarčių pranašumą ir buvo priversti bandyti laimę 11 metrų baudinių serija. Čekoslovakijos naudai. Seppą Maierą į skirtingus vartų kampus. būta du kartus daugiau. į dvi grupes, o jų nugalėtojai susitiko finale. Hrubescho dėka įveikė belgus ir vėl užsidėjo Europos čempionų karūną. 1984 m. 1980-aisiais. kartą į tolesnį etapą pateko ne dvi, o keturios komandos. 1988 m. Europos čempionato modelis buvo tapatus vykusiam prieš tai. SSRS. Dar po ketverių metų finalinį etapą priėmė Švedija. Danai sensacingai ir tapo Europos čempionais. Po istorinių permainų Rytų Europoje 1996 m. turnyre dalyvavo 48 komandos - tarp jų ir Lietuvos rinktinė. padalytos į keturias grupes. geriausias kiekvieno ketvertuko komandas. Finale susitiko vokiečiai ir čekai. Pirmą kartą Henri Delaunay taurės likimą lėmė “auksinis” įvartis. 2000-aisiais turnyrą rengė dvi šalys - Belgija ir Olandija. 2004 m. nacionalinės rinktinės rungėsi Portugalijoje.
Europos futbolo čempionatų nugalėtojai
- 1960 m. - SSRS
- 1964 m. Ispanija
- 1968 m. - Italija
- 1972 m. - Vokietija
- 1976 m. Čekoslovakija
- 1980 m. - Vokietija
- 1984 m. - Prancūzija
- 1988 m. Olandija
- 1992 m. - Danija
- 1996 m. - Vokietija
- 2000 m. Prancūzija
- 2004 m.
Europos čempionatų rezultatyviausi žaidėjai
- 1960 m.Valentin Ivanov (Rusija) 2 įv.
- 1964 m. Ruiz Pereda (Ispanija) 2 įv.
- 1968 m.
- 1972 m.
- 1988 m.
- 1992 m.
- 2000 m. Patrick Kluivert (Olandija) - 6 įv.
1968 metų Europos futbolo čempionatas
1968 metų Europos futbolo čempionatas buvo trečiasis Senojo žemyno turnyras po jo įkūrimo 1960-aisiais metais ir padovanojo vieną įsimintiniausių istorijų futbole. Iki pat 1976-ųjų finaliniame turnyre dalyvaudavo tik keturios komandos, likusios po atrankos varžybų ir susirinkdavusios į vieną šalį išspręsti čempionų taurės likimo. 1968 m. Europos čempionatas vyko trijuose Italijos miestuose - Romoje, Neapolyje ir Florencijoje. Italams ir anglams tai buvo pirmas kartas tarp keturių stipriausių Europos komandų, Jugoslavija 1960 m. Sovietai laimėjo pirmąjį Europos čempionatą 1960-aisiais, o po ketverių metų pralaimėjo tik finale, 1966 metų pasaulio čempionate SSRS pateko į ketvertą. Būtent SSRS rinktinė 1966 m. Vis dėlto labai panašios sudėties, tačiau kur kas labiau subrendusi ir patyrusi Italijos rinktinė su SSRS ekipa žaidė atkakliai - už nugaros jie turėjo beveik 70 tūkst. Įtemptose rungtynėse abi komandos buvo itin lygios tiek komandine taktine prasme, tiek individualiu žaidėjų meistriškumu. Aršiausia kova virė šiek tiek ilgiau nei iki 60-osios minutės, futbolininkams žaisti darėsi vis sunkiau tiek dėl prarandamų jėgų, tiek dėl ne pačios geriausios kokybės aikštės. Šiais laikais po 120 minučių futbolo kovos žiūrovai išvystų 11 metrų baudinių seriją. Ji dažnai vadinama loterija, mat manoma, kad baudinių serijoje toli gražu ne visada nugalėtojus lemia meistriškumas ar talentas. Tačiau 1968-ųjų čempionate ši „loterija“ dar nebuvo sugalvota, tad įvyko kitokia - tikra loterija. Iki tol tokio masto čempionatuose keturis sykius buvo situacija, kai 120 minučių žaidimo neišaiškino nugalėtojo. Kartą tai įvyko 1930-ųjų, triskart - 1934 metų pasaulio čempionate. Vis dėlto dar prieš 1968 m. čempionatą numatyta, kad pusfinaliuose visiškų lygiųjų atveju bus metama moneta, o papildomas mačas žaidžiamas tik tuo atveju, jei tai nutiks finale. Rungtynių Neapolyje teisėjas vokietis Kurtas Tschenscheris pakvietė Italijos rinktinės kapitoną Giacinto Facchetti bei sovietų kapitoną Albertą Šesterniovą į rūbinę, ten ir buvo atliktas lemiamas veiksmas. „Kartu su rusų kapitonu nuėjome į rūbinę, kartu su mumis ėjo du atstovai iš kiekvienos komandos. Teisėjas išsitraukė seną monetą, liepė pasirinkti pusę, aš pasirinkau herbą ir tai buvo laimingas pasirinkimas. Iškėlęs rankas į viršų išbėgau atgal į stadioną ir tada sirgaliai suprato, kas laimėjo rungtynes“, - atsimena F.
Ar galite įsivaizduoti didesnį neteisybės jausmą, koks tuo metu turėjo būti SSRS futbolininkų mintyse? Tu ką tik atidavei visas savo jėgas 120 minučių sporto rungtynėse, buvai niekuo ne prastesnis už savo varžovus, tačiau į kitą etapą keliauja jie vien dėl to, kad pasirinko teisingą monetos pusę. Įdomu, kad 11 metrų baudinių serijos tuo metu jau egzistavo - 1952 m. fiksuotas atvejis Jugoslavijos taurėje, 1959 m. naudotas Italijos taurės varžybose, kai kuriuose tarptautiniuose mažiau žinomuose turnyruose. Europos čempionate jo pirmą kartą prireikė per 1976 m. finalą tarp Čekoslovakijos ir Vokietijos, pasaulio čempionate - 1982 m. Atrankoje į 1962 m. pasaulio čempionatą Maroko ir Tuniso rinktinės sužaidė dvejas rungtynes vienodais rezultatais 2:1. Buvo paskirtas papildomas mačas, po 120 minučių kovos jis baigėsi lygiosiomis 1:1, tad metus monetą laimėjo Marokas. Po aštuonerių metų situacija pasikartojo.
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas Urugvajuje
IKI Pasaulio čempionato finalinio turnyro Vokietijoje likus kiek mažiau nei 3 mėnesiams "Tribūnoje" pradedamas straipsnių ciklas apie iki šiol įvykusius čempionatus. Pirmasis tinklapio lankytojo Tomo (ronaldinho_10) straipsnis yra apie 1930 m. Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas įvyko 1930 metais. Čempionatas buvo paskirtas surengti Urugvajui kaip tuometiniams olimpiniams čempionams. Taip pat tuo metu šalis šventė nepriklausomybės šimto metų jubiliejų, tad Urugvajaus gyventojams tai buvo didelė šventė. Šis čempionatas buvo vienintelis be atrankos varžybų, rinktinės buvo tiesiog jame pakviestos dalyvauti. Išsigandusios ilgos bei varginančios kelionės per Atlantą, dalyvauti čempionate sutiko tik keletas Europos komandų. Iki čempionato likus 2 mėnesiams nei viena senojo žemyno komanda nebuvo įteikusi oficialaus sutikimo dalyvauti čempionate. Tačiau tada į šį reikalą įsikišo tuometinis FIFA prezidentas Jules Rimet, kuris ilgai tarėsi su Urugvajaus vyriausybe ir prižadėjo Europos rinktinėms apmokėti visas kelionės išlaidas. Pagaliau keturios Europos rinktinės pasiryžo pradėti ilgą bei varginančią trijų savaičių kelionę laivu per Atlantą. 13 rinktinių buvo suskirstytos į 4 grupes, visos rungtynės vyko Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Pirmos dvi atidarymo rungtynės buvo ir pirmosios pasaulio čempionatų rungtynės istorijoje. Liepos 13 dieną Prancūzija rezultatu 4-1 sutriuškino Meksikos vienuolikę, o tuo pačiu metu kitame Montevidėjaus stadione JAV įveikė belgus rezultatu 3-0. Pirmąjį įvartį pasaulio čempionatų istorijoje įmušė Prancūzijos rinktinės žaidėjas Lucienas Laurentas. Amerikietis Bertas Patenaude pelnė pirmąjį "hat-tricką" pasaulio čempionatų istorijoje, o jo komande tose rungtynėse 3-0 nugalėjo Paragvajaus rinktinę. Abi pusfinalio rungtynės baigėsi vienodais rezultatais 6-1 - Argentina nugalėjo JAV, o Urugvajaus vienuolikė įveikė jugoslavus. Kadangi tradicinės rungtynės dėl 3 vietos iki 1934 m. pasaulio čempionato neatsirado, šis čempionatas tapo unikalus tuo, kad jame neišaiškėjo 3 vietos laimėtojas ir nebuvo jokių rungtynių tarp pusfinalio ir finalo. Tačiau kai kurie šaltiniai, ypatingai 1984 m.
Pirmasis istorijoje pasaulio futbolo čempionato finalas buvo žaidžiamas Montevidėjuje "Centenario" stadione liepos 30 dieną. Prieš rungtynėms prasidedant tarp komandų kilo ginčas su kieno kamuoliu turėtų būti žaidžiama. Finalą po pralaimėto pirmojo kėlinio ir gan atkaklios kovos 4-2 laimėjo Urugvajaus rinktinė, kuri prie turėto Olimpinių žaidynių aukso pridėjo dar vieną prestižinį trofėjų. Po rungtynių Pasaulio čempionų taurę pristatė bei nugalėtojams įteikė FIFA prezidentas Jules Rimet, ir šis trofėjus vėliau buvo pavadintas jo vardu. Taigi štai koks buvo pirmasis istorijoje pasaulio futbolo čempionatas Urugvajuje.
Urugvajus, 1930 m.
- 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Montevidėjus, "Estadio Centenario", liepos 30 d.
- 12.
20-asis FIFA pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje
FOTO: Brazilijoje finišavo mėnesį trukęs 20-as FIFA pasaulio futbolo čempionatas. Sekmadienį legendiniame Rio de Ženeiro „Maracanos“ stadione vykusiame finale Vokietijos rinktinė 1:0 (0:0; 0:0; 0:0; 1:0) po pratęsimo palaužė argentiniečių pasipriešinimą. Pirmąja Europos komanda, triumfavusia Amerikos žemyne, tapusi Vokietija iškovojo ketvirtą planetos pirmenybių trofėjų. Tuo tarpu argentiniečiai trečią kartą liko antri. Vienintelį ir pergalingą įvartį 113-ą mačo minutę įmušė tik antro kėlinio pabaigoje aikštėje pasirodęs 22-ejų metų Mario Gotze.
Individualūs turnyro prizai:
- „Auksinis kamuolys“ (geriausias žaidėjas) - argentinietis Lionelis Messi
- „Auksinė pirštinė“ (geriausias vartininkas) - vokietis Manuelis Naueris
- „Auksinis batelis“ (rezultatyviausias žaidėjas) - kolumbietis Jamesas Rodriguezas
- „Sidabrinis kamuolys“ - vokietis Thomasas Mulleris
- „Sidabrinis batelis“ - vokietis Thomasas Mulleris
- „Bronzinis kamuolys“ - olandas Arjenas Robbenas
- „Bronzinis batelis“ - brazilas Neymaras
- Geriausias jaunasis žaidėjas - prancūzas Paulis Pogba
Rungtynės: Vokietija 1 - 0 Argentina
- 113' [1 - 0] Mario Gotze
Tai buvo trečioji šių rinktinių akistata planetos pirmenybių finaluose: 1986-aisiais Meksikoje 3:2 laimėjo Argentina, o 1990 metais Italijoje 1:0 stipresni buvo tuometinės Vakarų Vokietijos futbolininkai. Iš viso iki šio finalo komandos tarpusavyje žaidė 20 kartų - iš jų 9 mačai baigėsi argentiniečių triumfu, 6 kartus pergalėmis džiaugėsi vokiečiai, 5 sykius komandos išsiskyrė taikiai.
Komandų statistika: Vokietija - Argentina
- Atlikti smūgiai: 10 - 10
- Smūgiai į vartų plotą: 7 - 2
- Kamuolio kontrolė: 60% - 40%
- Kampiniai: 5 - 3
- Nuošalės: 3 - 2
- Pražangos: 20 - 16
- Geltonos kortelės: 2 - 2
- Atlikti perdavimai: 845 - 547
Rungtynių eiga:
Joachimo Lowo auklėtiniai turnyrą pradėjo G grupėje, kurioje užėmė pirmą vietą. Jie 4:0 sutriuškino Portugaliją, sužaidė lygiosiomis 2:2 su Gana ir 1:0 nugalėjo JAV komandą. Aštuntfinalyje vokiečiai tik po pratęsimo 2:1 palaužė kovingąjį Alžyrą, ketvirtfinalyje 1:0 nukovė prancūzus, o pusfinalyje net 7:1 sutrypė šeimininkus brazilus. Lionelio Messi vedini argentiniečiai F grupėje iškovojo tris minimalias pergales: 2:1 nugalėta Bosnija ir Hercegovina, 1:0 - Iranas ir 3:2 - Nigerija. Aštuntfinalyje Alejandro Sabellos auklėtiniai tik po pratęsimo 1:0 palaužė šveicarus, ketvirtfinalyje 1:0 nugalėjo Belgiją, o pusfinalyje po 11 metrų baudinių serijos 4:2 eliminavo olandus. Trečią vietą pirmenybėse iškovojo ir bronzos medaliais pasidabino Olandijos futbolininkai, šeštadienį mažajame finale 3:0 nugalėję šeimininkus brazilus.
tags: #futbolo #cempionato #nugaketojai