Lietuvos Futbolo Federacijos Istorija: Nuo ištakų iki dabarties

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) istorija - tai kelias, prasidėjęs XX a. pradžioje ir besitęsiantis iki šių dienų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius įvykius, etapus ir asmenybes, formavusias Lietuvos futbolą.

Pirmieji žingsniai ir LFL įkūrimas (1922-1940)

Futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX a. pradžioje, o pirmosios organizuotos rungtynės įvyko 1909 metais. 1922 m. gegužės 14 d. startavo Lietuvos futbolo pirmenybės, tačiau pirmuosius dvejus metus jose dalyvavo tik Kauno komandos. Tai buvo laikotarpis, kai futbolas Lietuvoje tik pradėjo įsitvirtinti.

1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą. Jame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos futbolo lygą (LFL). 1924 m. vasarį valdžios įstaigose buvo įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Tai buvo svarbus žingsnis, įtvirtinantis futbolo organizacinę struktūrą Lietuvoje.

FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.

Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu. 1932 m. suvalstybinus sportą, futbolo reikalus parėmė Kamuolio žaidimo sąjungos futbolo komitetas. Šis žaidimas įgijo dar platesnį mastą.

Taip pat skaitykite: Nuo SSRS iki šių dienų

1924 m. 1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.

Pokario metai ir TSRS įtaka (1945-1990)

Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vėl surengtas Lietuvos čempionatas. Čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“. Nuo 1946 m. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. - „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras.

Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai. 1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių.

1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.).

Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą.

Taip pat skaitykite: Utenos futbolo raida

1977 Žalgiris (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais.

1979 Vilniaus Žalgiris (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos Atlanto) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais).

1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose.

1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, Odinio kamuolio jaunučių varžybas - Panevėžio Saturno futbolininkai (treneris A.

SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 V. Kasparavičius, 1986-1988 A. Janonis, 1987-1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupsk…

Taip pat skaitykite: Kilnaus elgesio skatinimas futbole

1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.

Nepriklausomybės atkūrimas ir nauji iššūkiai (1990-dabar)

Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema.

1990 m. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.

1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras.

1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.

1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. sistema pakeista pagal Šiaurės Europos ir kai kuriose Rytų Europos šalyse naudojamą sistemą pavasaris-ruduo. 2000 m.

Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.

Klaipėdos „Sirijus“ - čempionų kelias

Prieš tris dešimtmečius - 1990-aisiais uostamiesčio futbolas pasiekė didžiausias aukštumas per miesto sporto istoriją Nepriklausomos Lietuvos laikais. Iki tol - 1977, 1980, 1981 ir 1984 metais Lietuvos čempionu buvo tapęs uostamiesčio „Granitas“, o 1977, 1981, 1983 ir 1986 metais laimėjo šalies taurę. Vyresnieji futbolo aistruoliai puikiai atsimena dramą, vykusią lapkritį sausakimšame (žiūrovų buvo apie 5 tūkstančius) Pasvalio stadione tarp „Sirijaus“ ir Panevėžio „Ekrano“ komandų.

Kad galėtų kovoti dėl šalies nugalėtojo vardo, iš pradžių „Sirijus“ žaidė hibridiniame Lietuvos futbolo čempionate. Mat devyni mūsų šalies klubai kartu Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities (Rusija) ekipomis varžėsi Baltijos šalių čempionate. 1990-ųjų rugpjūčio 11-ąją Lietuvos futbolo mėgėjų dėmesio centru buvo tapusi Tauragė. Po 90 minučių ir dar po papildomų 30 minučių kovos vartai buvo „sausi“, o taurė - niekieno. Zenonas Atutis, Valerijus Kiseliovas, Raimondas Vainoras ir O.Mozūraitis nepabūgo autoritetų ir taikliai smūgiavo.

  • „Sirijaus“ vienuolikė varžovams buvo tarsi juodasis arkliukas. Šmėkščioti Lietuvos futbolo padangėje ėmėme 1988-aisiais, kai žaidėme šalies 1-osios lygos „Žalgirio“ pirmenybėse. - Komanda tokiu pavadinimu žemesnėse šalies lygose žaidė daug metų. 1987-aisiais pas mane apsilankė buvę žinomi futbolininkai Algimantas Bukartas ir Šenderis Giršovičius. Jie pasiūlė suburti komandą, kuri kovotų tarp stipriausiųjų Lietuvos komandų. Komanda pasipildė pajėgiais žaidėjais, pradėjome rimtai dirbti.

1990-aisiais subyrėjus „Atlantui“, spręsti tolesnį klaipėdiečių futbolininkų likimą susitikau su tuomečiu Vykdomojo komiteto pirmininku Aleksandru Žaliu. Dirbome, puoselėjome futbolą rankoves atsiraitoję. Mūsų istorijos faktai: 1990-aisiais tapome šalies čempionais, o 1989 ir 1992 m. iškovojome bronzos medalius, 1988 ir 1990 m.

Vilniaus „Žalgiris“ UEFA Čempionų lygoje

Debiutas įvyko prieš ketvirtį amžiaus, 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į stipriausių Europos klubinių komandų turnyrą, kuris pirmą kartą vadinosi nauju pavadinimu - UEFA Čempionų lyga. Eindhoveno futbolininkai dar prieš ateinant į jų klubą Romario 1987/1988 metų sezone tapo Europos čempionų taurės (taip iki 1992/1993 metų sezono vadinosi UEFA Čempionų lyga) nugalėtojais.

Vilniaus „Žalgirio“ debiutas UEFA Čempionų lygoje įvyko 1992 metų rugsėjo 16 dieną Eindhoveno „Philips Stadion“ arenoje. Tai buvo sunkūs laikai mūsų klubui, nes po sprendimo 1990 metų pavasarį visiems laikams pasitraukti iš Tarybų Sąjungos čempionato „Žalgirį“ palaipsniui paliko geriausi futbolininkai, kurie pradėjo žaisti užsienio klubuose.

Antrosios rungtynės buvo žaistos rugsėjo 30 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Aikštės šeimininkų sudėtis lyginant su rungtynėms Eindhovene pasikeitė labai nedaug: nuo pradžios žaidė Gražvydas Mikulėnas, po pertraukos įbėgo į aikštę Vytautas Karvelis. Iš tiesų, žiūrovų buvo labai nedaug - apie 2 tūkstančius.

Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda. Pirmos rungtynės - 1999 metų liepos 14 dieną Vilniaus „Žalgirio“ stadione. Nei vilniečių, nei svečių sudėtyje nebuvo nė vieno legionieriaus. Žalgiriečiai, kuriuos tuo metu treniravo Kęstutis Latoža, žaidė geriau, daugiau puolė. Vilniečių komandos lyderiai broliai Steško pelnė po įvartį: pirmojo kėlinio pabaigoje įvartį įmušė Igoris, baigiantis rungtynėms - Artūras.

Antrajame atrankos etape Vilniaus „Žalgiris“ susitiko su Kijevo „Dinamo“ ekipa, treniruojama legendinio trenerio Valerijaus Lobanovskio. Pirmąsias rungtynes, vykusias liepos 28 dieną tuo metu jau modernizuotame Kijevo „Dinamo‘ stadione (jame telpa apie 16 000 žiūrovų) rezultatu 2:0 laimėjo šeimininkai, kurie žaidė pranašiau, nors vilniečiai labai stengėsi kuo aktyviau pasipriešinti.

Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Per tą laiką mūsų klubas patyrė ir galimo išnykimo širdgėlą, ir nuostabaus atgimimo džiaugsmą. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione. Trečią kartą startuoti teko rungtynėmis su Kroatijos čempionais - Zagrebo „Dinamo“ futbolininkais. Tai buvo atkakli nelygiaverčių varžovų dvikova.

Užpernai burtai lėmė žalgiriečiams žaisti su Švedijos čempionais „Malmö“ ekipa. Pirmoji „Žalgirio“ kova naujajame Malmės „Swedbank“ stadione, pastatytame per dvejus metus (2007-2009), talpinančiame 21 000 žiūrovų ir UEFA įvertintame 4 žvaigždutėmis, įvyko liepos 15 dieną.

Praeitos vasaros dvikova su „Astana“, ypač jos tragiška (sportiniu atžvilgiu) pabaiga neturi analogų legendiio šalies futbolo klubo istorijoje. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos LFF stadione ir nuteikė optimistiškai „Žalgirio“ gerbėjus.

„Tauro“ taurė - tradicijos tęstinumas

Gilias tradicijas turintis Lietuvos futbolo taurės turnyras nuo šiol vadinsis “Tauro” taure. Šių metų “Tauro” taurės finalas įvyks spalio 18 dieną. Taip šias varžybas nuspręsta pavadinti, pagerbiant pagrindinį ir ilgametį jo rėmėją - akcinę bendrovę “Vilniaus tauras”. Iš viso sostinės aludariai Lietuvos futbolo plėtrai šiais metais skyrė 170 tūkst. litų, pirmaujantiems šalies klubinio futbolo turnyrams - futbolo “A” lygai bei “Tauro” taurei. Šių metų “Tauro” taurė - tai jau 58-asis šalies futbolo taurės turnyras.

Nors Lietuvos futbolo čempionatai vyksta nuo 1922 metų, “Tauro” taurės turnyro istorija skaičiuojama nuo pokario metų. Pirmosiose turnyro rungtynėse 1947 m. rugpjūtį Kauno “Lokomotyvas” įveikė Šiaulių “Vėliavą” rezultatu 3:2. Vėliau Lietuvos futbolo taurę į viršų ne kartą kėlė Kauno “Inkaro”, Kėdainių “Nevėžio”, Vilniaus “Pažangos”, Klaipėdos “Granito”, Kauno “Kelininko” ir kitų legendinių komandų vyrai. Nuo praėjusio dešimtmečio dėl šalies taurės rungiasi profesionalai. Šių metų gegužės 17 d. Telšiuose įvykusiame 57-ojo turnyro finale po kvapą gniaužiančios 11 m baudinių serijos Klaipėdos “Atlanto” vyrai o finale po 11 m baudinių serijos Klaipėdos “Atlanto” vyrai įveikė Rūdiškių “Vėtros” komandą. Klaipėdiečių klubas, pernai atšventęs savo keturiasdešimtmetį, taurės finaluose uostamiesčio futbolininkai iki šiol žaidė penkis kartus ir iškovojo visas pergales. Taigi klaipėdiečiai finaluose savo galimybes tapti nugalėtojais išnaudojo šimtu procentų.

Įsibėgėjo ir 58-asis, “Tauro” taurės turnyras, kur dalyviai sužaidė pirmasias aštunfinalio rungtynes. Čia rungiasi visos stipriausios Lietuvos vyrų komandos - Kauno "FBK", Vilniaus "Žalgiris", Klaipėdos "Atlantas", Marijampolės "Sūduva", Rūdiškių "Vėtra", Vilniaus "Polonija", Šiaulių "Sakalas”, Vilniaus "Šviesa", Panevėžio "Ekranas", Alytaus "Dainava", Kauno "Kauno jėgeriai", Kėdainių "Nevėžis", Jonavos “Lietava”, Šilutės "Šilutė", Vilniaus “Geležinis Vilkas”. “Tauro” taurės turnyre nugalėjusi komanda iškovoja teisę dalyvauti UEFA turnyre. Šalies futbolo mėgėjai prisimena, kaip praėjusį sezoną teisę dalyvauti šiame turnyre iš Čempionų taurės atrankos varžybų dalyvio Kauno “FBK” gavusi Marijampolės “Sudūva” įspūdingai debiutavo turnyre.

Lietuvos futbolininkai SSRS varžybose

Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę.

1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo (sudaryta daugiausia iš Kauno Dinamo ir Spartako; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą).

1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą).

1950 ir 1953 Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 Vilniaus Spartakas žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą).

1956 SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 Šiaulių Elnias debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje).

LFF šiandien: iššūkiai ir perspektyvos

Šiandien Lietuvos futbolas susiduria su finansavimo ir konkurencijos tarptautinėje arenoje iššūkiais. Nepaisant to, LFF siekia užtikrinti, kad federacija tarnautų futbolo bendruomenei, investuotų į ją ir sudarytų sąlygas žmonėms žaisti futbolą.

Vienas iš buvusio LFF prezidento E. Eimonto tikslų buvo atverti duris visai futbolo bendruomenei, įdiegti principingą etikos komitetą ir nepriklausomą auditorių. Jis tikėjo, kad federacija turi būti vieta, kur reikia įsitraukti ir dirbti, o ne tik pakelti rankas susirinkimuose.

A Lyga Šiandien Šiuolaikinį Lietuvos futbolą reprezentuoja A-lyga - aukščiausia šalies lyga. Tokie klubai kaip "Žalgiris", "Sūduva", "Kauno Žalgiris" ir "Riteriai" užima lyderių pozicijas čempionate, traukia sirgalius aukšto lygio žaidimu.

Įsimintini momentai ir žaidėjai

Lietuva padovanojo pasauliui daugybę talentingų žaidėjų. Tarp jų išsiskiria Valdas Ivanauskas, vienas garsiausių Lietuvos puolėjų, žaidęs Vokietijos Bundeslygoje. Taip pat svarbu paminėti Tomą Danilevičių ir Edgarą Jankauską, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė

Lietuvos futbolas ir jo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.

tags: #futbolo #federacija #lff