Įvadas
Mažojo futbolo aikštės yra puiki galimybė skatinti fizinį aktyvumą ir populiarinti futbolą bendruomenėse. Šis straipsnis skirtas aptarti futbolo aikštės įrengimo procesą Karoliniškėse, Vilniuje, pradedant nuo planavimo ir baigiant priežiūra. Straipsnyje remiamasi Vilniaus miesto savivaldybės patirtimi įrengiant aikšteles prie ugdymo įstaigų, taip pat aptariami finansavimo šaltiniai ir ateities planai.
Naujo Futbolo Aikštyno Atsiradimas Karoliniškėse
Karoliniškės, vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų, gali pasigirti nauja futbolo aikštele, kuri tapo svarbia investicija į sporto infrastruktūrą ir bendruomenės gerovę. Ši aikštelė, Vilniaus savivaldybės pranešime vadinama net stadionu, buvo atidaryta iškilmingoje ceremonijoje, kurioje dalyvavo aukšti pareigūnai ir vietos bendruomenės atstovai. Naujosios aikštelės atidaryme dalyvavo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius, Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Edis Urbanavičius ir Karoliniškių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Sabūnienė.
Aikštės Techninės Charakteristikos ir Vertė
Sostinės futbolininkai turi naują stadioną - mažojo futbolo aikštelė (22 m x 42 m) prie Karoliniškių gimnazijos. Joje įrengta šiuolaikiška dirbtinė danga, savo kokybe ir savybėmis nenusileidžianti geriausiems Lietuvos stadionams su dirbtine danga. Aikštelė aptverta saugia tvora, įrengti nauji suoliukai žiūrovams. Karoliniškių gimnazijos futbolo aikštelės įrengimo darbų vertė - 48 tūkst. eurų, iš kurių daugiau nei 21 tūkst. eurų - iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, beveik 27 tūkst. eurų skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Planavimo Etapas
Prieš pradedant įrengimo darbus, būtina atlikti kruopštų planavimą. Šiame etape svarbu:
- Nustatyti aikštės vietą: Įvertinti teritorijos tinkamumą, atsižvelgiant į grunto savybes, reljefą, esamas komunikacijas ir galimus apribojimus.
- Nustatyti aikštės dydį: Mažojo futbolo aikštės dydis gali varijuoti. Pavyzdžiui, prie Karoliniškių gimnazijos atidarytos aikštelės matmenys yra 22 m x 42 m. Svarbu parinkti tinkamą dydį, atsižvelgiant į turimą erdvę ir planuojamą naudojimą.
- Parinkti dangą: Danga yra vienas svarbiausių aikštės elementų. Šiuolaikinės dirbtinės dangos savo kokybe ir savybėmis nenusileidžia geriausiems Lietuvos stadionams. Svarbu atkreipti dėmesį į dangos atsparumą dilimui, oro sąlygoms ir saugumą žaidėjams.
- Numatyti papildomą įrangą: Būtina numatyti aikštės aptvėrimą saugia tvora, suoliukus žiūrovams, apšvietimą (jei planuojama žaisti vakare) ir kitą reikalingą įrangą.
- Sudaryti sąmatą: Įvertinti visų darbų ir medžiagų kainą. Pavyzdžiui, Karoliniškių gimnazijos futbolo aikštelės įrengimo darbų vertė buvo 48 tūkst. eurų.
Įrengimo Procesas
Įrengimo procesas susideda iš kelių etapų:
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
- Pagrindo paruošimas: Tai vienas svarbiausių etapų, nuo kurio priklauso aikštės ilgaamžiškumas. Būtina atlikti grunto stabilizavimo, lyginimo ir drenažo darbus.
- Dangos įrengimas: Įrengus pagrindą, klojama pasirinkta danga. Svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir užtikrinti kokybišką dangos įrengimą. Lauko aikštelė atitiks visus padelio žaidimui keliamus standartus - čia bus paklota aukštos kokybės danga, užtikrinanti saugų ir komfortišką žaidimą.
- Įrangos montavimas: Sumontuojama tvora, suoliukai, apšvietimas ir kita įranga.
- Aikštės ženklinimas: Pažymimos futbolo aikštės linijos pagal taisykles.
Finansavimo Galimybės
Futbolo aikštės įrengimas gali būti finansuojamas iš įvairių šaltinių:
- Savivaldybės biudžetas: Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai investuoja į futbolo infrastruktūrą.
- Kūno kultūros ir sporto departamentas: Departamentas taip pat prisideda prie futbolo aikštelių įrengimo visoje Lietuvoje.
- Privatūs investuotojai: Įmonės ir privatūs asmenys gali investuoti į futbolo aikštelių įrengimą.
- ES fondai: Galima kreiptis dėl finansavimo iš Europos Sąjungos fondų.
Pavyzdžiai ir Patirtys
Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Kūno kultūros ir sporto departamentu Vilniuje yra įrengusi 13 aikštelių prie ugdymo įstaigų: S. Stanevičiaus, B. Radvilaitės, Jeruzalės, Centro mokyklų, M. Biržiškos, Karoliniškių ir Užupio gimnazijos, J. Basanavičiaus, S. Daukanto progimnazijos, A. Vienuolio pagrindinės mokyklos, V. Sirokomlės ir J. I. Kraševskio gimnazijų. Karoliniškių gimnazijos futbolo aikštelės įrengimo darbų vertė - 48 tūkst. eurų, iš kurių daugiau nei 21 tūkst. eurų - iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, beveik 27 tūkst. eurų - iš Kūno kultūros ir sporto departamento.
Priežiūra
Siekiant užtikrinti ilgą aikštės tarnavimo laiką, būtina ją tinkamai prižiūrėti:
- Reguliariai valyti dangą: Pašalinti lapus, šakas, šiukšles ir kitus nešvarumus.
- Laistyti dangą: Dirbtinė danga reikalauja laistymo, ypač karštomis dienomis.
- Atlikti smulkų remontą: Laiku pašalinti atsiradusius pažeidimus.
- Periodiškai atnaujinti dangą: Po tam tikro laiko dangą gali prireikti atnaujinti.
Ateities Planai
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja toliau investuoti į futbolo infrastruktūros plėtrą. Jau kitąmet Karoliniškėse ir Pilaitėje suplanuoti statyti du dengti tarptautinius reikalavimus atitinkantys futbolo maniežai. Be to, kitąmet bus atnaujinta ne mažiau kaip 10 prie ugdymo įstaigų esančių futbolo aikštynų. Futbolo stadionų atnaujinimui ketinama skirti apie 300 tūkst. eurų.
Bendradarbiavimas su Rangovais
Svarbu pasirinkti patikimus rangovus, turinčius patirties įrengiant futbolo aikštes. Pavyzdžiui, lopšelio-darželio „Lokiuko giraitė“ administracija dėkoja už puikų darbą statant vaikų lauko aikštelių įrenginius. Visi įsipareigojimai bei susitarimai buvo išpildyti sąžiningai ir laiku, laikantis visų normatyvų. Darbai vyko greitai ir kokybiškai, malonus bendravimas ir bendradarbiavimas, geranoriškas požiūris ir ypatingas dėmesys prašymams ir pageidavimams nutiesia kelią į tolimesnį bendradarbiavimą. Šios įmonės darbuotojas Nerijus statė pas mus darželyje (Antakalnio k., Kaišiadorių r.) žaidimų kompleksą. Dirbo kruopščiai, atsakingai bei labai tvarkingai. Maloniai bendravo tiek su įstaigos kolektyvu, tiek ir su vaikais.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Viešieji Pirkimai
Įrengiant futbolo aikštę, dažnai taikomos viešųjų pirkimų procedūros. Dėl viešojo pirkimo sąlygų reikia pateikti pretenziją per 10 d.(supaprastintų pirkimų atveju - per 5 d.
Alternatyvūs Sprendimai ir Inovacijos
Šiuolaikinės technologijos leidžia įrengti multifunkcines aikšteles, kurios gali būti naudojamos ne tik futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms. Taip pat populiarėja ekologiškos dangos, pagamintos iš perdirbtų medžiagų.
Mažojo Futbolo Aikštės Neringoje
Neringos savivaldybė taip pat aktyviai plėtoja sporto infrastruktūrą. Šio sporto aikštyno įrengimas pradėtas prieš šešerius metus čia įrengiant mažojo futbolo aikštelę - tai buvo pirmasis žingsnis buvusias sporto ir transporto aikšteles rekonstruojant į modernų aikštyną. Galimybė čia vystyti sporto aikštyną atsirado tada, kai valstybei nuosavybės teise priklaususį turtą Neringos savivaldybei valdyti patikėjimo teise perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimu.
Kultūrinis Aspektas
Sporto aikštės, tokios kaip mažojo futbolo aikštės, gali tapti svarbia bendruomenės dalimi, skatinančia fizinį aktyvumą ir socialinę integraciją. Neringoje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, pavyzdžiui, festivalis "Nida Jazz Maratonas", kuris pritraukia daug lankytojų.
Karoliniškių Gimnazijos Stadiono Rekonstrukcija
Vilniaus miesto savivaldybė užbaigė Karoliniškių gimnazijos stadiono rekonstrukciją ir atvėrė aikštyną naudojimui. Tai jau 18 atnaujintas aikštynas iš 40 - būtent tiek aikštynų per kadenciją numatyta modernizuoti koalicijos darbų programoje. Karoliniškių gimnazijos teritorijoje įrengtas naujas dirbtinės dangos 4 takų, 250 m ilgio bėgimo takas. Taip pat atnaujinta krepšinio aikštelė, įrengta daugiafunkcinė tinklinio/kvadrato aikštelė, 2500 kvadratinių metrų ploto futbolo aikštė. Mokyklos bendruomenė ir nuomos sistemos „Active Vilnius“ nuomininkai stadionu naudosis darbo dienomis nuo 16.30 iki 22.00 val. ir savaitgaliais nuo 7 val. Atnaujinto aikštyno atidarymo proga Karoliniškių gimnazijoje surengtas ir sporto renginys, kurio metu sporto mokykla „Tauras“ pristatė moksleiviams pristatė komandines sporto šakas - žolės riedulį, regbį ir beisbolą.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Futbolas Vilniuje: Diskusijos Ir Planai
Diskusijos metu paaiškėjo, kad ženklių permainų Vilniaus miesto valdžia neplanuoja ir 2019 metais. V.Sinkevičiaus teigimu, bus tęsiamos maniežo statybos prie Pilaitės gimnazijos, taip pat planuojama pradėti pilnų matmenų aikštės įrengimo darbus prie Žirmūnų gimnazijos. Dar 10 aikščių prie ugdymo įstaigų bus apželdintos žole iš Olandijos. Natūralu, kad Nacionalinio stadiono diskursas vyravo ir visų diskusijoje vyravusių kandidatų kalbose.
Futbolo Infrastruktūros Plėtra Vilniuje: Iššūkiai Ir Perspektyvos
Aleksej Persijanov teigia, kad Nacionalinis stadionas statomas visą jo gyvenimą. Bet taip pat matau, kad ir kita futbolo infrastruktūra Vilniuje faktiškai nepasikeitė, tos pačios aikštelės kaip ir 2005 metais. Prie mokyklos žaisdavome pievoje, nusidažę vartus ant sienos. Kai futbolo pamatai griūna, vargu ar tikslinga tiesiog pakeisti viso pastato stogą. Turiu omeny, kad 25 tūkstančių vietų stadionas tikrai gražiai atrodys ir įgyvendins kažkieno ambiciją. Bet ar tas vienas stadionas pakeis futbolo situaciją mieste? Puikiai matėme, kiek žmonių susirinko į stadioną, kai Lietuva žaidė su Juodkalnija. Nebuvo nei 5 tūkstančių. Tad ar 25 tūkstančių stadionas pakeis situaciją? Populiarumo futbolui netrūksta, bet ar jis taps prieinamas mėgėjams, jaunimui, kaip užimtumas, suaugusiam - kaip aktyvaus laisvalaikio forma, galų gale - senjorams? Manau, kad viską reikia pradėti iš kitos pusės. Reikia pradėti nuo infrastruktūros prie mokyklų atnaujinimo. Vilniuje yra apie 70 mokyklų, tai mes planuotume per kadenciją atnaujinti bent 35 aikštynus. Kiekvienam aikštynui tektų apie 500 tūkst. eurų, o bendra sąmata siektų apie 20 mln. eurų. Kitas klausimas - „Sportimos“ maniežas. Net ir dirbant didelėje įmonėje išsinuomoti laiką šiame manieže yra tikrai brangu. Jau nekalbant apie vaikų ir jaunimo treniruotes. Mes manome, kad Vilniuje reikalingas dar bent vienas uždaras maniežas. Jam reikėtų dar 10 mln. Tačiau ir Nacionalinis stadionas reikalingas. Tik ne dabartinėje vietoje. Teko kalbėtis su architektais, jų teigimu, ant Šeškinės kalvų dideliam stadionui yra netinkama vieta. Nei privažiavimo, nei parkingo prasme. Statyti Nacionalinį stadioną toje vietoje būtų savižudybė. Mes mąstytume apie 10 tūkst. vietų stadioną, atitinkantį UEFA 4-ą kategoriją, o Nacionalinį stadioną reikėtų statyti vėliau ir kitoje vietoje. Paulius Malžinskas teigia, kad pinigų nereikia toli ieškoti. Manau, kad yra vos 10 procentų tikimybė, kad Nacionalinis stadionas bus pastatytas, pagal dabartinį jo projektą. Žinome, kad Vilniaus savivaldybė vien į Šeškinės kalno infrastruktūros sutvarkymą planuoja investuoti 30 mln. Beje, niekas nepaminėjo, bet 2020 m. Lietuvoje - ir Vilniuje vyks pasaulio salės futbolo čempionatas. Šiuo metu sostinėje turime keturis salės futbolui tinkamus aikštynus. Bet rengti aukšto lygio varžybas galime tik vienoje salėje, o kitose - nebent treniruotis. Tai yra dar viena vieta, kur reikia atnaujinti infrastruktūrą, o gal net ir statyti atskirą salę būtent futbolo bendruomenei. Šiuos darbus galėtų finansuoti FIFA, skirdama bent 60 proc. Arūnas Degutis teigia, kad dabartinis Nacionalinis stadionas - tai yra gėdos paminklas Vilniaus miestui ir visoms buvusioms miesto valdžioms. Užaugau šalia to stadiono, per 30 metų vaizdas nei kiek nepasikeitė. Stadiono reikia - tai faktas. Bet jis neišspręs problemų, kalbant apie futbolą Vilniaus mieste ir juo labiau - Lietuvoje. Vilniaus miestas neturi futbolo piramidės, dabar neturi ir čempionų komandos, kurią ilgą laiką turėjo. Dainius Kreivys visgi palaiko Nacionalinio stadiono statybų idėją, nes viskas yra parengta, kad tos statybos būtų pradėtos. Lėšos yra numatytos iš valstybės investicijos programos, ES paramos ir Vilniaus miesto biudžeto. Ir jų negalima perskirstyti taip lengvai. Beje, reikia pasakyti, kad bus statomas ne tik stadionas. Šalia jo bus įrengtos ir trys aikštės - viena pilnų matmenų, dvi - pusinės. Taip pat ir maniežas, pilnas Lengvosios atletikos stadionas. Palaikau šio Nacionalinio stadiono projektą, nes darbai jau yra pajudėję į priekį. Jei mes dabar vėl mėtysimės, vėl Novikovas po rungtynių rodys kojas, kaip jis jas nusitrynė ant dirbtinės aikštės. Žmonės neateina į LFF stadioną, nes jiems gėda ateiti į tokį stadioną. Nereikia kaltinti mūsų futbolininkų dėl rezultatų, nes žmonėms tiesiog gėda eiti į tokį stadioną. Manau, kad mums reikia užbaigti Nacionalinio stadiono projektą, be jokių mėtymųsi. Aišku, Nacionalinis stadionas nesprendžia futbolo prieinamumo problemos. Vilniui dar reikia bent 30-ies stadionų, pirmiausia - dengtų. Nežaiskime su žole, nes mūsų sąlygomis žaisti ant žolės galima tik 4 mėnesius per metus. O ir prižiūrėti ją yra labai sudėtinga. O kai ji yra nuolat trypiama, tai kainuoja papildomus kaštus. Todėl mums reikia dirbtinių aikščių - futbolo mėgėjams, treniruotėms. Kitas klausimas - aikščių ir stadionų valdymas. Štai Vilniaus „Žalgiris“ susitvarkė Senvagės gimnazijos aikštę, bet vilniečiams ji tapo neprieinama. Manau, kad valdymas turi būti vykdomas bendruomeniniu principu ir iš to neturi būti daromas verslas. Islandijoje stadionai yra valdomi bendruomeniškumo principu. Savivaldybė stato (įrengia) aikštes, o jas valdo vietos bendruomenės. Jei norime iš to daryti biznį, tas nesuveiks. Jei į stadioną investuotos savivaldybės lėšos, jis turi būti valdomas bendruomenės, į šį procesu turi įsitraukti ir vaikai, ir suaugę. Vilniuje šiai dienai yra apie 28 futbolo mokyklos, be to, yra ir savivaldybės išlaikoma miesto futbolo mokykla. Realiai dauguma tų mokyklų yra tapusios verslu ir pasipinigavimu iš tėvų. Kalbant apie realias futbolo problemas, reikia spręsti ne tik infrastruktūros, bet ir trenerių kvalifikacijos problemas. Jei Vilnius nori grįžti kaip futbolo miestas, jis turi rūpintis ir trenerių kvalifikacija. Žiūrint į kitų metų biudžetą , matome, kad mokyklai yra numatytos lėšos, bet trenerių kvalifikacijai - ne. Paskutinis dalykas. Man labai skaudu dėl Vilniaus „Žalgirio“. Matome, kad Vilniuje visą gyvenimą treniruotes lankęs vaikas turi labai menkus šansus prasimušti į „Žalgirio“ pagrindinę komandą. Turime formuoti futbolo piramidę - nuo vaikų futbolo klubų, III, II ir I lygos komandų. Tik tuomet bus kažkokios galimybės Vilniuje auginti futbolininkus. Ir tuo turi užsiimti savivaldybė. Jei ji „atsifutbolins“ nuo tų klausimų, tai niekas nesikeis net ir pastačius 30 naujų aikščių. Svarbus dalykas - įsitraukimas ir treneriai. Kodėl 5-6 metų vaikų skaičius futbolo treniruotėse yra didžiausias, o paskui jis ženkliai mažėja? Pinigai. Manau, kad sporto infrastruktūros naudojimas turi būti apmokestintas. Aišku, nereikia iš to daryti verslo, bet infrastruktūra turi save išlaikyti, taip pat ir joje dirbančius trenerius.
Vilniaus Miesto Biudžetas ir Investicijos Į Sportą
Kaip žinia, planuojamas Miesto biudžetas 2019 metams - 611 mln. eurų. Daug ar mažai? Manau, kad mažai. Vėl kalbama apie 10-ies aikščių prie mokyklų renovavimą, tam bus skirta apie 500 tūkst. eurų. Dvi aikštes planuojama sutvarkyti pilnai - įrengiant naują prie Žirmūnų gimnazijos ir užbaigiant Pilaitės gimnazijos aikštyną. Taip pat planuojamas sporto infrastruktūros objektas prie Žemynos progimnazijos. Bet net 300 mln. 2014-2020 m. Vilniaus miesto investicijoms buvo skirta iš ES struktūrinių fondų. Iki laikotarpio pabaigos liko metai, o iš šios sumos panaudota vos 18 mln. eurų. Tai 6 proc. Yra dar žemės mokestis. Kaip manote, kodėl Vilniuje sparčiai auga komercinės paskirties pastatai, bet ne stadionai? Nes mieste yra vienas žemiausių Lietuvoje žemės mokesčių. Talinas surenka 25 mln. eurų iš žemės mokesčio, o Vilnius - vos 3,5 mln. eurų. Tai naudinga tik prekybos centrams, be ne stadionams. Galimybių tikrai yra, bet reikia kelti ir ambicingus tikslus. O dabar apsiribojama smulkiais darbeliais, aikštelių renovavimu. Pagaliau ir Lietuvos vyriausybė yra pasirengusi skirti lėšas. Ji skyrė Kauno stadiono renovacijai, numatė skirti ir Nacionaliniam stadionui, tik prašo užbaigti projektą, pasirašyti galutinę sutartį. Taip vyksta darbai Pilaitėje, yra planų įrengti analogišką aikštę Justiniškėse, Šeškinėje. Manau, kad lėšų 30-iai aikščių per ketverių metų kadenciją Vilniuje tikrai yra. Galima parengti projektus, savivaldybė skirtų žemę. Aišku, per metus to padaryti nepavyks. Galima perskaityti šiek tiek lėšų, nes 2019 m. miesto biudžete yra dar nepaskirstytas 2,5 mln. eurų likutis ir dar 300 tūkst.
Bendruomenės Įsitraukimas Ir Sporto Valdymas
Susitarkime dėl sąvokų. Šiuo metu Vilniuje mes neturime nei vieno stadiono, tik keturias futbolo rungtynėms tinkamas aikštes. Savo programoje mes pasisakome, kad futbolo infrastruktūra Vilniuje yra nepakankama. Bet mes norime, kad pasikeistų požiūris iš esmės. Nepakanka vien pasakyti, kad mes pristatysime futbolo stadionų ir aikščių. Kas jose sportuos? Reikia suprasti, kad vienas į sveiką visuomenę investuotas euras sutaupo 4 eurus, skirtus visuomenės narių gydymui, sveikatos problemų sprendimui. Esminis klausimas - kas visa tai išlaikys? Viena iš pagrindinių savivaldybės funkcijų - užtikrinti miestiečiams galimybę sportuoti. Laisvai rinktis kur ir ką sportuoti. Visi mini Islandijos sporto modelį. Bet kaip ji padarė perversmą? Mokslininkai nustatė, kad pradėjus aktyviai sportuoti sumažėjo socialinės rizikos faktoriai, išsisprendė daug problemų, tada prisijungė Vyriausybė, skyrė lėšų sporto infrastruktūrai - ne tik futbolo aikštėms, bet ir rankinio salėms, todėl islandai dabar puikiai žaidžia rankinį. Apskritai, islandai sportuoja viską kas įmanoma. Bet esmė, kad lūžis įvyko, kai pasikeitė valstybės požiūris ir sporto infrastruktūrą. Manau, kad Vilniuje sporto bazes turi išlaikyti miesto valdžia. Šiuo metu mes turime valstybės lėšomis sukurtą infrastruktūrą, bet norint ja naudotis, tenka mokėti kosminius pinigus. „Sportimos“ manieže valanda kainuoja 200 eurų! O juk „Sportima“ priklausys Švietimo ir mokslo ministerijai. Ir ji iš sportuojančių vaikų plėšia tokius pinigus? Ar tai normalu? Pinigai. Visų pirma, nemanau, kad realu Nacionalinam stadionui bei Daugiafunkciui projektui skirtus Vyriausybės ir ES pinigus panaudoti kitai miesto sporto infrastruktūrai. Reiškia, lieka tik 35 mln. O iš kur gauti dar pinigų? Norime pasiūlyti aiškią idėją. Savivaldybės biudžetas - daugiau nei 600 mln. eurų. Iš tos sumos, beveik 200 mln. eurų savivaldybė skiria viešojo sektoriaus paslaugoms pirkti, per vidinius sandorius. Tai reiškia, kad pvz.: gatvių asfaltavimą perka iš savivaldybei priklausančios įmonės „Grindos“. Ir sumoka daugiau nei tai daro privačios įmonės. Ir taip yra visose savivaldybės įmonėse. Matome, kad tokiu būdų įsavinami pinigai. Manome, kad perkant paslaugas iš privataus verslo, būtų įmanoma kiekvienais metais sutaupyti iki 50 mln. eurų. Mūsų rinkimų komiteto programos šūkis - „Būk vilniečiu“. Manome, kad reikia rasti skatinimo priemonių, kad žmonės nuspręstų registruotis Vilniuje. Be jokios prievartos, savo noru. Tokių, kurie šiuo metu dirba, mokosi ir gyvena Vilniuje, bet registruoti kituose miestuose - yra apie 70 tūkstančių. Yra keli pagrindiniai akcentai. Sporto infrastruktūra, bendruomenės įsitraukimas ir treneriai. Normaliomis sąlygomis miestas apsiribotų darbu su bendruomene, valdymu, infrastruktūra ir prieinamumu. Šiai dienai mes neturime nei miesto, nei valstybės politikos. Pradėkime nuo Nacionalinio stadiono. Nors to pavadinimo ir vengiama. Meras ir jo administracija prašo, kad visas projektas būtų vadinamas Multifunkciniu centru, nes jame yra ne tik stadionas, bet ir gaisrininkų rengimo centras, ir muziejus, darželis ir pan. Visa šio objekto kaina yra apie 100 mln. eurų. Galime sakyti, kad pastatykime šį objektą, o paskui iš kažkur gausime ir daugiau pinigų. Jei valstybė turėtų aiškią sveikatinimo politiką, gal taip ir būtų, pastatę Multifunkcinį objektą, investuotume lėšas ir į kitus sporto objektus. Vilniaus savivaldybė į Multifunkcinį objektą ir jo infrastruktūrą, privažiavimą ir pan. planuoja investuoti daug lėšų.
tags: #futbolo #ikste #karoliniskese