Įvadas
Techninės sporto šakos Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Šios sporto šakos apima įvairias disciplinas, kuriose naudojama technika ir mechanizmai, pavyzdžiui, aviacija, automobilių sportas, motociklų sportas, motorlaivių sportas ir kitos. Straipsnyje apžvelgiama techninių sporto šakų istorija Lietuvoje, jų dabartinė padėtis ir perspektyvos, taip pat aptariamos problemos ir iššūkiai, su kuriais susiduria šių sporto šakų atstovai.
Techninių sporto šakų ištakos Lietuvoje
Lietuvos aviacijos sporto pradininkais laikomi aviakonstruktorius J. Dobkevičius, A. Gustaitis, B. Oškinis, B. Karvelis, prof. Z. Žemaitis, pirmasis parašiutininkas V. Morkus, legendinis lakūnas S. Darius. Lėktuvų sportas kaip savarankiška sporto šaka pradėta vystyti Kiaune. Jos pradžia susijusi su nepriklausomybės kovų metais gimusia karo aviacija. Pirmą kartą aukštojo pilotažo figūrą - „mirties kilpą“ - Lietuvoje 1920 m. gruodžio 11 d. atliko dvidešimtmetis pilotas, būsimasis aviakonstruktorius J. Dobkevičius.
1927 m. gegužės 1 d. įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK), kurio kūrėjai - žinomi to meto visuomenės, kultūros veikėjai, kariuomenės atstovai (K. Petrauskas, J. Vailokaitis, J. Vileišis, gen. S. Žukauskas ir kt.). Daugiausia lėktuvų sportu užsiiminėjo karo lakūnai. 1929 m. klubas turėjo vienintelį lėktuvą „Albatros-B2“.
Nuo 1924 m. Kaune karo aviacijos dirbtuvėse lakūnas ir konstruktorius A. Gustaitis (1898-1941) konstravo ir statė lėktuvus ANBO. Sportininkams ypač patiko dvivietis mokomasis lėktuvas ANBO 2 (1927 m.). Vėliau aeroklube pasirodė ir kitų konstrukcijų lėktuvų: anglų Do Haviland firmos „Džipsi Moth“, „Tiger Moth“, vokiečių Biuker firmos „Jungmann“, „Jungmeister“.
Didžiausią įtaką aviacijos vystymui Lietuvoje turėjo legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. S. Darius (Jucevičius) - vienas Lietuvos sporto organizatorių ir aviacijos sporto pradininkų, LAK steigėjų. 1927 m. išvyko į JAV. Tai buvo sudėtingas uždavinys. 1919-1932 m. Šiaurės Atlantą bandyta perskristi 84 kartus. Žuvo 26 lakūnai. Navigaciniu požiūriu sėkmingi buvo tik 14 skrydžių, 3 lakūnai įveikė po 6 tūkst. km.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto apžvalga
Lietuviai lakūnai savo skrydį pradėjo 1933 m. liepos 15 d. pakilę iš Niujorko Benneto aerodromo. Skrido lėktuvu „Lituanica“, kurį patys lakūnai perdirbo iš šešiaviečio lėktuvo „Bellanca J-6 300 Model CH“. Lakūnai jį įsigijo už visas savo santaupas ir kuklias JAV lietuvių aukas. Lėktuve nebuvo šiuolaikinių navigacinių prietaisų, radijo, lakūnai neturėjo ir parašiutų. 1933 m. liepos 16 d. Darius ir Girėnas įveikė Atlanto vandenyną, tačiau liepos 17 d. 0 val. 36 min. lėktuvas patyrė avariją ir lakūnai žuvo. Tai įvyko miške, netoli Soldino (Mislibožo), maždaug 120 km nuo Berlyno, kai ore išbūta 37 val. 11 min., įveikti 6411 km ir iki Kauno buvo likę tik 650 km.
Aviacijos sporto Lietuvoje vystymui padėjo ir lakūno instruktoriaus F. Vaitkaus skrydis per Atlantą 1935 m. vasario 21-22 d. lėktuvu „Lituanica II“ (patobulintas „Lockheed L5C Wega“). Jis per 21 val. 30 min.
Pirmosios lėktuvų sporto varžybos Lietuvoje įvyko 1938 m. -1 tautinės olimpiados pirmenybėse. Sportininkai skrido maršrutu: Kaunas-Jurbarkas-Panevėžys-Kaunas ir atliko figūrinį skraidymą. Nugalėtoju tapo J. Dovydaitis (vėliau žinomas rašytojas). 1939 m. rugpjūčio 14-19 d. Kaune surengtos Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SFLL) lakūnų varžybos. Maršruto Talinas-Ryga-Joniškis-Palanga-Kaunas nugalėtoju tapo kpt. K. Rimas.
Sklandymo mokyklą Lietuvoje įkūrė 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Petrašiūnuose (Pažaislyje), Kauno aukštesniosios technikos mokyklos (KATM) aviacijos būrelio nariai. Kūrėjų branduolį sudarė B. Oškinis, V. Butkevičius, J. Dovydaitis, G. Miliūnas, A. Paknys ir kt. Būrelio nariai Pažaislyje sklandė savo pačių rankomis 1932 m. gamintu B. Oškinio sukonstruotu mokomuoju sklandytuvu T 1 („Technikas 1“). 1933 m. mokykla perkelta į Nidą ir ten veikė iki 1939 m. 1933-1938 m. Nidos mokykloje parengti 79 C pilotai (jais buvo laikomi visi, kurie skrisdami sklandytuvu išsilaikydavo ore ilgiau kaip 5 min). 1936 m. sklandytuvu „Sakalas“, pasinaudojus audros debesiu, nuskrista 75 km nuo Nidos iki Palangos. Tai buvo pirmasis skridimo į tolį Lietuvos rekordas. 1939 m. Lietuvos rinktinė dalyvavo Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) varžybose Kaune. Sklandytojų rinktinę sudarė B. Oškinis, A. Gysas, J. Pyragius. Sklandytojai atliko išsilaikymo ore, pasiekto aukščio ir skridimo nuotolio pratimus. A. Gysas nuskrido 169 km, pasiekė 1750 m aukštį ir ilgiausiai išsilaikė ore - 5 vai 49 min. Jis ir tapo trijų pratimų absoliučiu varžybų čempionu. Komandinėje įskaitoje nugalėjo Lietuvos rinktinė.
1935 m. birželio 2 d. Kauno aerodrome LAK surengtose pirmosiose oficialiose Lietuvos aviamodelių ir oro balionų varžybose (kuriose daugiausia buvo leidžiami balionai) 1-ąją vietą laimėjo kolektyvinis Nidos sklandymo mokyklos modelis su guminiu varikliu, kuris per 3 skridimus ore išsilaikė 40,8 sek. 1936 m. rugpjūčio 28 d. Kaune, LAK patalpose, 2 dienas veikė pirmoji aviamodelių paroda, kurioje demonstruota per 20 modelių. 1937 m. gegužės 16 d. LAK 10-mečio minėjimo šventėje aviamodelių varžybose jau skraidinta apie 60 aviamodelių. 1937 m. Lietuvos aviamodelizmo pirmenybėse dalyvavo 12 sportininkų su 15 modelių. Sklandytuvų modeliais 1-ąją vietą užėmė V. Ožinskis, motoriniais modeliais - M. Blynas. 1938 m. I lietuvių tautinės olimpiados aviamodelizmo varžybose užregistruoti 42 skridimai, nugalėtojais tapo V. Šakalys, V. Ožinskis ir P. Klubas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija
Klubas organizavo įvairias lenktynes. Vienos populiariausių buvo ralio lenktynės „Aplink Lietuvą“. Varžytasi įvairių markių automobiliais, tačiau, priklausomai nuo variklio galios, išskirtos dvi kategorijos. Pagrindiniai automobilio reikalavimai buvo: stiprus signalas ir šviesa, apžvalgos veidrodis, veikiantis starteris. 1931 m. liepos 24 d. duotas startas pirmosioms lenktynėms (ralio Lietuvoje pradžia). Varžybų trasa: Kaunas-Zarasai-Rokiškis-Biržai-Panevėžys-Šiauliai-Telšiai-Klaipėda-Jurbarkas-Šakiai-Vilkaviškis-Marijampolė-Alytus-Kaunas. Bendras maršruto ilgis -1020 km. Pirmajame ralyje dalyvavo 14 automobilininkų (tarp jų ir K. Petrauskas „Buick“ markės automobiliu) ir 12 motociklininkų. Varžybų nugalėtojas - karo lakūnas P. Hiksas - automobiliu „Dogde Brothers“ (vidutinis greitis - 31,999 km/val) trasą įveikė per 32:35.44,0. Jis nugalėjo ir 1932 m.
Tarptautiniame Monte Karlo ralyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1931 m. (K. Martinkus ir J. Pyragius). Jie važiavo amerikiečių markės automobiliu „Oakland“. Iš 194 tais metais dalyvavusių ralyje finišavo tik 62. Lietuviai buvo trisdešimti. Šio rezultato vėliau nepagerino nė vienas Lietuvos ekipažas.
Motociklų sporto pirmieji žingsniai buvo labai sunkūs, nes motociklų buvo nedaug ir jie labai brangiai kainavo. Pirmosios atskiro starto motociklininkų lenktynės - 1 km distancija - įvyko 1927 m. spalio 16 d. Kaune. Nugalėjo A. Rinčanauskas, važiavęs motociklu „Harley Davidson“ - 45,1, motociklų su priekaba klasės (1200 cm3) nugalėtoju tapo P. Kazėnas (tos pačios markės motociklu) - 40,5, kitų klasių - K. Jurevičius ir B. Malkevičius. Lietuvos motociklininkų klubo steigėjai buvo: S. Klimas, V. Mažeika, J. Stankevičius ir kt. Funkinas). 1934 m. Lietuvos motociklininkų klubas priimtas į Tarptautinę motociklininkų klubų asociaciją (FICM), vėliau tapusia Tarptautine motociklų sporto federacija (FIM). Tai buvo Lietuvos motociklų sporto pripažinimas. 1939 m. surengtos lenktynės žiedinėje trasoje šalia IX forto Kaune. Įvyko plento lenktynės 112 km ilgio trasa Kaunas-Marijampolė-Kaunas. Dalyvavo 16 sportininkų. Absoliučiu nugalėtoju tapo vienas geriausių to meto Lietuvos sportininkų P. Klubų poreikiai buvo tenkinami ir sportiniai renginiai finansuojami iš surinkto nario mokesčio, vėliau - už parduotus draugijos loterijos bilietus, iš mokamų mokyklų ir kursų, sporto įrenginių nuomos, o dar vėliau - iš draugijos Vilniaus ir Šalčininkų gamybinių kombinatų, Prienų sportinės aviacijos gamyklos. Besiplečianti gamybinė ir gynybinė draugijos veikla sudarė sąlygas techninėms sporto šakoms tapti masinėmis.
Techninių sporto šakų raida sovietmečiu
Karo metais naciai daug sklandytuvų sunaikino. Tuoj pat po karo sklandymo sporto entuziastai Kauno universitete (vadovaujami V. Vaitkaus), taip pat Šiauliuose pradėjo atstatyti sklandytuvus ir organizuoti skraidymus. 1947 m. Vilniuje įkurtas aeroklubas (dabar - Dariaus ir Girėno aeroklubas), viršininkas - buvęs karo lakūnas, TSRS didvyris F. Siliviorstovas. Klube veikė sklandymo grandis, kuriai vadovavo V. Klimentovas. 1949 m. vadovaujant konstruktoriui B. Oškiniui, sukonstruotas treniruočių sklandytuvas BRO 9 „Žiogas“, BRO 10 „Pūkas“, BRO 11 „Pionierius“. Aktyvi buvo Kauno politechnikos instituto sklandymo sekcija. Studentų jėgomis sukonstruoti sklandytuvai M 1, M 2, „Mechanikas“, KPI 3 „Gintaras“, A. Kuzmicko konstrukcijos sklandytuvas KPI 4 „Genys“.
1953 m. Vilniuje surengtos pirmosios respublikinės sklandymo pirmenybės. Sklandymo vystymui Lietuvoje labai daug padėjo 1956 m. įkurta Kauno sklandymo stotis, vadovaujama B. Oškinio. Joje sukonstruotas ir išbandytas rekordinis B. Karvelio konstrukcijos sklandytuvas BK 5 „Kaunas“, kuriuo V. Dovydaitis į tolį nuskriejo 132 km. 1956 m. surengtos pirmosios Pabaltijo sklandymo varžybos, kuriose nugalėjo Lietuvos rinktinė. Gerais duomenimis pasižymėjo B. Karvelio konstrukcijos sklandytuvas BK6 „Neringa“. Jo, taip pat BRO 9 „Žiogo“, BRO 11 „Pionieriaus“ pradėta serijinė gamyba. Šiais sklandytuvais skraidė daugelis Lietuvos ir TSRS sportininkų. Kai aviacijos sporto klubai įsigijo sklandytuvų L13 „Blanik“ iir kitų puikių skraidymo aparatų, gerokai išaugo sklandytojų meistriškumas ir pagerėjo sportiniai rezultatai. Sklandytojas A.
Taip pat skaitykite: Lietuvos žirginio sporto elitas
Pirmasis Lietuvos parašiutininkų čempionatas įvyko Kaune 1958 m. Jame dalyvavo 38 sportininkai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės. Čempionais tapo vilniečiai B. Matutytė ir V. Kazakevičius, iš komandų nugalėjo kauniečiai. Šuoliams naudoti lėktuvai PO 2, vėliau - didesni sportiniai lėktuvai JAK 12 (4 vietos) ir AN 2 (10 sportininkų). Tais pačiais metais Maskvoje vykusioje TSRS tautų spartakiadoje Lietuvai atstovavo J. Nari-jauskaitė, B. Matutytė, A. Varevičius, V. Kazakevičius, A. Arbačiauskas, V. Zalpys. Vieni pirmųjų sporto meistrų normatyvus įvykdė parašiutininkai B. Matutytė, P. Brundza.
Po karo labai greitai atgijo motociklų sportas. Nuo 1946 m. Vilniuje, o nuo 1947 m. Kaune pradėjo veikti automotoklubai. 1945 m. pirmą kartą įvyko motociklų kroso čempionatas, o 1946 m. Kaune, IX forto trasoje - pirmosios žiedinės plento lenktynės. Tais pačiais metais Kauno motociklininkų komanda dalyvavo 5 miestų (Maskvos, Leningrado, Rygos, Talino, Kauno) mače, Kauno komanda hipodromo lenktynėse užėmė 1-ąją vietą. Asmeninėje įskaitoje V. Severinas tapo 150 cm klasės, J. Merkelis 250 cm3 klasės nugalėtojais. 1947 m. Pabaltijo respublikų varžybose V. Severinas užėmė 1-ąją vietą. 1949 m. TSRS pirmenybių žiedinėse plento lenktynėse V. Aksionaitis ir V. Peleckas motociklu M 72 su priekaba užėmė 3-iąją vietą. Motociklų sportu pradėjo domėtis ir varžybas rengti daugelis Lietuvos įmonių bei organizacijų. 1957 m. Lietuvos motokroso komanda sėkmingai dalyvavo TSRS čempionate - užėmė 1-ąją vietą. V.
1949 m. surengtos daugiadienės lenktynės „Aplink Tarybų Lietuvą“. Varžybų dalyviai (motociklais ir automobiliais „Pobieda“) per 3 d. įveikė 1240 km trasą. Tiesiant krašte šiuolaikines magistrales, daugėjant automobilių, populiarėjo ir jų sportas. 1960 m.
1960-1985 m. paspartėjo techninių sporto šakų plėtra. Laikotarpio pabaigoje buvo kultivuojama per 30 techninių sporto šakų. Iš jų Lietuvoje populiariausios: aukštasis pilotažas, parašiutizmas, sklandymas, automobilizmas, motociklų, radijo, motorlaivių sportas, aviamodelizmas. Plėtėsi techninių sporto šakų mėgėjų gretos. Respublikinės ir TSRS spartakiados skatino jaunimą domėtis techninėmis sporto šakomis, supažindindavo visuomenę su šiuo sportu. 1964-1965 m. III TSRS tautų spartakiadoje Lietuvos techninių sporto šakų sportininkai pagerino 11 sąjunginių, 136 Lietuvos ir 555 rajonų rekordus. Gerai organizuotos varžybos įvyko Klaipėdoje, Šakių r., Utenos r., Užpalių kolūkyje. 1965 m. vykusiame spartakiados baigiamajame etape Lietuvos komandos dalyvavo 24 sporto šakų varžybose. Užimta 10-oji vieta. Aukso medalius iškovojo sklandytojai R. Garmutė, I. Jaruševičius. Aktyviai rengtasi IV Lietuvos spartakiadai. Gražios varžybos įvyko Šilutės ir Skuodo rajonuose, taip pat Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Lietuvos rinktinės komandos dalyvavo 15 techninių sporto šakų sąjunginėse varžybose. 1967 m. IV TSRS tautų spartakiados techninių sporto šakų varžybose Lietuva užėmė 11-ąją komandinę vietą.
Aviacijos sporto šakų plėtojimui Lietuvoje nemažos reikšmės turėjo 1958 m. įkurta Aviacijos sporto federacija. Jos pirmuoju pirmininku buvo A. Speičys, vėliau - R. Kostiukevičius, nuo 1978 m. - A. Karpavičius, atsakinguoju sekretoriumi - nuo 1976 m. V. Ašmenskas. Daugelis sportininkų pasiekimų nebūtų įmanomi, jeigu nebūtų sukonstruota modernių sklandytuvų ir skraidyklių. 1969 m. įkurtos Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės, 1972 m. reorganizuotos į Prienų eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą. Gamyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius - V. Pakarskas.
1960 m. Lietuvos sklandytojų komanda, pirmą kartą dalyvavusi TSRS čempionate, užėmė 6-ąją vietą. Stipriausieji sklandytojai varžydavosi dėl Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigtos taurės, kuri buvo skiriama toliausiai nuskridusiam sklandytojui. 1960 m. nugalėtoju tapo A. Arbačiauskas (Vilnius), su sklandytuvu „Libelle“ nuskridęs iki numatyto punkto 395 km. 1961 m. I. Kuzminskas dviviečiu sklandytuvu pasiekė sąjunginį aukščio rekordą, po to šį rekordą 1963 m. pagerino Z. 1962 m. Lietuvos rinktinė - A. Arbačiauskas, J. Jaruševičius, R. Visockas - tapo sąjunginių varžybų nugalėtoja, o J. Jaruševičius - absoliučiu TSRS čempionu. TSRS rekordus pasiekė R. Garmutė, Z. Brazauskas, L. Jonušas ir kiti.
1963 m. R. Garmutė pasiekė 300 km skridimo trikampiu maršrutu sąjunginį greičio rekordą (61,19 km/val). Nuo 1963 m. Kauno sklandymo mokykla pavadinta SDAALR sklandymo klubu, vėliau - aviacijos sporto klubu. 1965 m. J. Jaruševičius pirmasis iš Lietuvos sklandytojų TSRS rinktinės sudėtyje dalyvavo pasaulio čempionate Didžiojoje Britanijoje. TSRS absoliučios čempionės vardą tarp moterų 1968 m. iškovojo Naujosios Akmenės aviacijos technikos sporto klubo sklandytoja S. Sudeikytė, 1974 m. - kaunietė R. Garmutė. 1976 m. TSRS absoliučiu čempionu tapo V. Sabeckis, o 1980 m. A.
1977 m. XXI Lietuvos sklandymo čempionate sportininkai pirmą kartą startavo sklandytuvais, pagamintais iš plastiko. Tais metais Lietuvos sklandytojai pasiekė 4 TSRS rekordus, 3 iš jų nauju sklandytuvu LAK 9 „Lietuva“. 1981 m. A. Rūkas su sklandytuvu LAK 9.
Parašiutizmo rezultatai labai priklauso nuo parašiuto savybių. Todėl jie nuolat tobulinami. 1978 m. XXV TSRS čempionate visus privalomosios programos medalius gavo Lietuvos atstovai S. Artiškevičius, L. Jonys, J.
1979 m. VII TSRS tautų spartakiados varžybose Vilniuje Lietuvos komanda - S. Artiškevičius, J. Kairys, L. Jonys, R. Paksas, V. Gedminaitė - užėmė 1-ąją vietą, o S.
1980 m. tarptautinėse varžybose VDR S. Artiškevičius iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą, o J. Kairys užėmė 2-ąją vietą. 1981 m. treniruočių metu S. Artiškevičius žuvo. 1983 m. toks pat likimas ištiko R. Pivnicką ir L. Lelėšiūtę. Nelaimė patykojo ir puikius lakūnus A. Jonį ir V.
1981 m. J. Kairys tapo Europos, o 1982 m. ir pasaulio čempionu.
Techninės sporto šakos nepriklausomoje Lietuvoje
Atgavus nepriklausomybę, techninių sporto šakų vystymasis Lietuvoje susidūrė su naujais iššūkiais. Pasikeitus ekonominei ir politinei situacijai, sumažėjo valstybės finansavimas sportui, įskaitant ir technines sporto šakas. Tačiau entuziastų dėka šios sporto šakos išliko ir toliau vystėsi.
Automobilių sportas
Automobilių sportas Lietuvoje išlieka populiarus. Kasmet vyksta įvairūs automobilių ralio, kroso, žiedinių lenktynių čempionatai. 2024 m. vyko Lietuvos automobilių kroso čempionato 5 etapas.
Motociklų sportas
Motociklų sportas taip pat turi savo gerbėjų Lietuvoje. Vyksta įvairūs motokroso, plento žiedinių lenktynių, enduro varžybos.
Motorlaivių sportas
Motorlaivių sportas Lietuvoje turi senas tradicijas. Birželio 10-11 dienomis Telšiuose, Masčio ežere, vyko UIM F4 Europos čempionatas bei „BEASTER SCOOTER“ Lietuvos motorlaivių čempionato 2-asis etapas. LMF čempionate varžėsi sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos bei Lenkijos.
Aviacijos sportas
Aviacijos sportas Lietuvoje išlieka svarbia techninių sporto šakų dalimi. Dariaus ir Girėno aeroklubas ir kiti aviacijos klubai organizuoja sklandymo, parašiutų sporto, aviamodelizmo varžybas ir renginius.
tags: #lietuviu #techninese #sporto