Futbolas Lietuvoje turi turtingą ir įvairią istoriją, kuri prasidėjo dar XX amžiaus pradžioje ir tęsiasi iki šių dienų. Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius Lietuvos futbolo raidos etapus, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant dabartine situacija.
Pirmieji Žingsniai (1911-1922)
Lietuvos futbolo istorija pernai ir šiemet mini garbingas sukaktis. 1911 m. pasirodė knyga, kurioje pirmą kartą buvo pristatytas futbolo žaidimas. Tais pačiais metais, rugsėjo 4 d., Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės. 1922 m. startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.
Pionieriai
Lietuvos futbolo pionieriais laikomi žmonės, kurie įdėjo daug pastangų populiarinant šią sporto šaką šalyje. Lietuvos futbolo federacija savo išleistame plakate juos įamžino kaip svarbiausius asmenis, prisidėjusius prie futbolo raidos. Tarp jų:
- Vincentas Petrauskas (1883-1934): Gimė Kėdainių apskrityje, studijavo Taline, vėliau tarnavo Rusijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą, aktyviai dalyvavo sporto organizacijų kūrime. 1919 m. buvo vienas iš Lietuvos sporto lygos (LSL) steigėjų, taip pat inicijavo Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) įkūrimą 1923 m.
- Steponas Darius (1886-1933): Gimė netoli Tauragės, vėliau emigravo į JAV, kur studijavo inžineriją. Grįžęs į Lietuvą, pasinėrė į sporto gyvenimą. Buvo ne tik futbolininkas, bet ir kitų sporto šakų - krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso - pradininkas. S. Darius buvo Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.) ir vienas iš Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923).
- Antanas Saunoris (1899-1970): 1923 m. dislokuotas Klaipėdoje, kur aktyviai įsitraukė į sporto veiklą. 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS), kuri vėliau šešis kartus tapo Lietuvos čempione.
- Leonas Juozapaitis (1901-1980): Iki 1920 m. gyveno Vilniuje, vėliau persikėlė į Kauną. 1923 m. baigė karo mokyklą. L. Juozapaitis - 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. žaidė Lietuvos rinktinėje ir dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
- Brunonas Štencelis (1892-1943): Gimė Latvijoje, studijavo teisę Petrapolio universitete. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1930 m. tapo Fiziško auklėjimo draugijos pirmininku, 1932 m. - LSL vicepirmininku.
- Romualdas Marcinkus (1908-1944): Gimė Jurbarke. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu.
- Stepas Garbačiauskas (1900-1983): Gimė Rygoje. 1919 m. liepos 13 d. su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu.
- Valerijonas Balčiūnas (1904-1984): Gimė Minske. 1923-1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų.
- Juozas Eretas (1896-1984): Profesorius, filosofijos daktaras, akademikas, visuomenės veikėjas. Po Pirmojo pasaulinio karo 1919-1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais.
- Nikodemas Čerekas (1905-1965): Gimė Kaune. Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu.
Šie žmonės ne tik žaidė futbolą, bet ir kūrė organizacijas, rašė metodinius leidinius bei populiarino šią sporto šaką.
Pirmosios Rungtynės ir Čempionatas
Pirmosios futbolo rungtynės Kaune įvyko 1911 m. rugsėjo 4 d. 1922 m. startavo pirmasis Lietuvos čempionatas, žymėdamas oficialią futbolo pradžią Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Tarpukario Laikotarpis (1923-1940)
Tarpukario laikotarpiu futbolas Lietuvoje sparčiai populiarėjo. Buvo kuriamos komandos, rengiami čempionatai ir dalyvaujama tarptautinėse varžybose.
Nacionalinė Rinktinė
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d., pralaimėdama Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti porą mėnesių, kai prieš tuos pačius estus buvo laimėta rezultatu 2:1. Vėliau Lietuva reguliariai dalyvavo tarptautinėse futbolo varžybose iki pat sovietmečio.
Olimpinės Žaidynės Paryžiuje
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Lietuvos rinktinė pralaimėjo Šveicarijos rinktinei rezultatu 0:9.
Baltijos Taurės Turnyrai
Tarpukariu didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
Lėšų Stoka ir Atsisakymas Dalyvauti Olimpiadoje
1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Dalyvavimas Pasaulio Čempionato Atrankoje
1933 m. Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2.
Futbolininkų Skaičius
1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990)
Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei.
Struktūriniai Pokyčiai
1940 m. birželio viduryje sovietams pradėjus Lietuvos užgrobimą, vienas po kito buvo uždaryti senieji klubai, pakeista šalies sporto vadovybė ir imtasi visos sporto struktūros pertvarkos. Vietoje LFLS, LGSF, JSO, „Kovo“ ar „Šaulio“ atsirado „Profsąjungos“, „Spartakas“, „Dinamo“, „Spartuolis“.
Sporto Valdymas
Nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvos sporto gyvenimą tvarkę Kūno kultūros rūmai (KKR) veikė iki 1940 metų pabaigos, bet dar lapkričio 1 d. buvo panaikintos sporto šakų sąjungos, atlikusios nacionalinių federacijų funkcijas, o 1941 metų sausio 1 d. pačių KKR funkcijas perėmė Lietuvos TSR Fizinės kultūros ir sporto komitetas (RFSK).
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
1941 Metų Lietuvos Futbolo Čempionatas
1941 metų gegužės 25 d. prasidėjo Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame rungtyniavo aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių.
Karo Metai
Fronto linija greitai nuslinko į Rytus ir vienus užgrobėjus pakeitė kiti. Jau birželio 24 dieną Vokietijos kariuomenė užėmė Kauną ir Vilnių, o per savaitę įsitvirtino visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuva tapo Rytų Krašto Reichskomisariato dalimi su nežymia autonomija, ir gyvenimas šalyje pamažu stabilizavosi.
Sporto Gyvenimas Vokiečių Okupacijos Metais
1941 metų rudenį įvyko kelerios Vilniaus ir Kauno rinktinių rungtynės, bet Lietuvos futbolo pirmenybės nebuvo pradėtos. Sporto gyvenimui labiausiai trukdė dideli kelionių suvaržymai.
Lietuvos Čempionatas
1943 metų Lietuvos pirmenybėse Kauno „Tauras“ nugalėjo Panevėžio MSK 4:1.
„Žalgiris“
1982 m. „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Atsisakymas Dalyvauti TSRS Pirmenybėse
Lietuvos komandos atsisakė dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžėsi Baltijos čempionate.
Futbolininkų Išvykimas
Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyko rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją.
Nepriklausomybės Laikotarpis (Nuo 1990 M.)
Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbolas patyrė nemažai pokyčių. Buvo atkurtos senosios tradicijos, įkurta Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir pradėta dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Nacionalinė Rinktinė
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
Reformos
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras.
Sugrįžimas į FIFA
1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje.
Pripažinimas UEFA
1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
FIFA Reitingas
Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m.
Lygiosios su Argentina
1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Dabartinė Situacija
Šiandien Lietuvos futbolas išgyvena įvairius etapus. Nors nacionalinė rinktinė ir klubai susiduria su iššūkiais siekiant aukštesnių rezultatų, futbolas išlieka populiaria sporto šaka Lietuvoje. Didelis dėmesys skiriamas jaunimo ugdymui ir futbolo infrastruktūros gerinimui.