Futbolo klubas „Žalgiris“ - neatsiejama Lietuvos sporto istorijos dalis, turinti gilias tradicijas ir didelį sirgalių būrį. Per ilgus gyvavimo metus klubas ne tik iškovojo daugybę titulų, bet ir nuolat keitėsi, tobulėjo, o kartu su juo - ir jo simbolika. Šiame straipsnyje panagrinėsime „Žalgirio“ klubo emblemos istoriją, spalvas ir jų reikšmę, aprangų įvairovę bei kitus svarbius aspektus, susijusius su klubo identitetu.
Klubas, gimęs iš aistros: nuo ištakų iki šių dienų
Klubo istorijos pradžia siejama su Vilniaus „Dinamo“ komandos įkūrimu 1947 m., kuri dalyvavo SSRS antrosios pagal pajėgumą zonos pirmenybėse. Būtent šis laikotarpis padėjo pamatus būsimam „Žalgiriui“. 1947 m. sužaistos pirmosios komandos rungtynės. Pirmąjį dešimtmetį reprezentacinė Vilniaus komanda rungtyniavo antrajame divizione. Komandos ramsčiais ilgus metus buvo V. Saunoris, M. Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A. Ekipa debiutavo SSRS aukščiausioje lygoje.
Komandai iškritus į žemesnę lygą, vilniečių vartus gynęs V. Ekipa atsidūrė respublikinės sporto draugijos „Žalgiris“ žinioje. Aikštėje komanda trečią sezoną iš eilės varžėsi praplėstoje elitinėje SSRS aukščiausioje lygoje, bet tą daryti sekėsi sunkiai, nes trečius metus kovota dėl išlikimo. „Žalgiris“ pirmą kartą pelnė SSRS pirmenybių apdovanojimus. Po poros labai nesėkmingų sezonų „Žalgiris“ dar kartą grįžo į viršūnę. Šį kartą laimėtas A klasės antros grupės ketvirto pogrupio turnyras. Tačiau antros grupės finalinės varžybos nesusiklostė. Vadovaujant naujiems treneriams - B. Zelkevičiui ir S. Rameliui - „Žalgiris“ neturėjo lygių II lygos pirmoje zonoje ir iškovojo net 85 proc. taškų. Rungtynėse dėl pakilimo aukštyn su Nalčiko „Spartaku“ komandos pasidalino po pergalę išvykoje ir namuose. Po kelių neblogų sezonų (išskyrus 1980 m.) žalgiriečiai subrendo pergalėms ir SSRS I lygoje. Dramatiškame sezono finiše pavyko išsaugoti persvarą prieš persekiotojus ir iškovoti kelialapį į aukščiausiąją lygą, pasidalinus 1-2 vietas (vienodai taškų) su Kišiniovo „Nistru“. Prieš sezono pradžią kiek netikėtai pasikeitė ir komandos vadovas, ir treneris B. Zelkevičius. Bet jauno stratego A. Tačiau vartininko V. Jurkaus trauma ir kitos netektys (jaunieji žalgiriečiai žaidė SSRS tautų spartakiadoje) sutrukdė įsiterpti į prizininkų trejetą. Pritrūko 4 taškų, užimta 5 vieta. 1987 metų sezonas buvo pats sėkmingiausias klubo istorijoje sovietiniu periodu. Žaista ne tik sėkmingai, bet ir rezultatyviai, o šalies čempionas Maskvos „Spartakas“ Vilniuje nugalėtas 5:2. 16 įvarčių pelnęs A. „Žalgiris“ debiutavo UEFA taurės varžybose ir pirmose rungtynėse 2:0 laimėjo prieš Vienos „Austrija“. Komanda ruošėsi SSRS čempionatui, bet kovo 17 d. Baltijos šalių čempionatas laimėtas užtikrintai, bet geriausi žalgiriečiai po truputį išsivažinėjo į kitų šalių komandas.
Dėl rimtų finansinių problemų FK „Žalgiris“ nuo 2008 metų sezono tapo neveiksnus. 2009 metų pradžioje komandos žaidėjai, treneriai ir aktyviausi aistruoliai „Pietų IV“, nematydami tuometinių klubo savininkų aktyvių veiksmų ir siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. 2009-ųjų kovo mėnesį LFF išimties tvarka suteikė galimybę VMFD „Žalgiriui“ rungtis I lygoje. Supažindintas su bendruomeninio klubo idėja, pagalbos ranką ištiesė Vilniaus meras Vilius Navickas. Kartu su juo žengė ir Vilniaus miesto Taryba. 2010 metų kovo 12 dieną, pritarus UEFA, LFF vadovai oficialiai atvėrė A lygos duris VMFD „Žalgiris“. 2011 metų sezone komandai sekėsi daug geriau - ji sudarė rimtą konkurenciją Panevėžio „Ekrano“ komandai. Tačiau nesėkmės leido užimti antrąją vietą A lygoje. Praėjus trims metams nuo VMFD „Žalgiris“ įkūrimo ir nuveikus daug sunkių darbų, buvo iškovotas pirmasis trofėjus - LFF taurė, kuri į Vilnių grįžo po 9-erių metų pertraukos. 2013 metų sezono pradžioje „Žalgiris“ buvo vėl stipresnis už „Ekraną“. Taip pat apginta praėjusiame sezone iškovota LFF taurė. Rungtynėse prieš „Šiaulius“ po papildomo laiko švieslentė rodė rezultatą 3:3 (2:2), tad komandos stojo mušti 11 metrų baudinių. Sezonas buvo ypač įsimintinas ir dėl įspūdingo komandos žygio Europos lygos atrankoje. VMFD „Žalgiris“ pirmąkart Lietuvos istorijoje vienos kvalifikacijos metu eliminavo net 3 ekipas - Dublino „St Patrick’s Athletic“ (Airija), Jerevano „Pyunik“ (Armėnija) bei Poznanės „Lech“ (Lenkija). 2014 metų sezoną VMFD „Žalgiris“ vėl šlavė varžovus iš kelio - iškovojo LFF taurę įveikdamas Gargždų „Bangą“ (2:1) bei triumfavo šalies pirmenybėse. 2014 metų lapkričio 25 dieną, išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiris“. 2015 metų gegužės 23-iąją dieną FK „Žalgiris“ LFF taurės finale 2:0 nugalėjo Klaipėdos „Atlantą“ ir taip paliko naują įrašą Lietuvos futbolo istorijoje. 2016 metais „Žalgiris“ tęsė titulų medžioklę. Pirmose naujojo sezono rungtynėse vasario 28-ąją žalgiriečiai po pratęsimo 4:1 (1:1) įveikė „Trakų“ futbolininkus ir apgynė prieš trejus metus iškovotą Lietuvos Supertaurę. Gegužės 15-ąją Telšiuose vykusiose 2015-2016 metų LFF taurės turnyro finalinėse rungtynėse „Žalgiris“ po Lino Klimavičiaus įvarčio 1:0 palaužė „Trakus“ ir penktą kartą iš eilės iškovojo šį trofėjų. O rugsėjo 25-ąją Klaipėdoje - jau 2016 metų LFF taurės turnyro finale - žalgiriečiai 2:0 (0:0) susitvarkė su Marijampolės „Sūduva“ ir LFF taurę į viršų iškėlė šeštą kartą iš eilės. Spalio 30-ąją „Žalgiris“ LFF stadione 2:0 įveikė „Atlantą“ ir, likus trims turams iki A lygos pirmenybių pabaigos, užsitikrino Lietuvos čempionų titulą. Keturiais pelnytais trofėjais paženklintame sezone pritrūko tik sėkmės UEFA Čempionų lygoje. Trečius metus iš eilės „Žalgiris“ savo pasirodymą šiame turnyre pradėjo (ir baigė) antrajame atrankos varžybų etape. 2017 metų sezoną „Žalgiris“ pradėjo dar viena pergale Supertaurės rungtynėse. Antrus metus iš eilės žalgiriečiai kovoje dėl šio trofėjaus įveikė „Trakų“ futbolininkus. Vasario 26-ąją „Sportimos“ arenoje vykusiose rungtynėse „Žalgirio“ debiutantas Mahamane’as Traore pelnė vienintelį įvartį ir užtikrino savo ekipai pergalę 1:0 (0:0). A lygos pirmenybėse žalgiriečiams sezono pabaiga susiklostė itin nesėkmingai - paleista turėta persvara. Paskutinėse rungtynėse „Žalgiris“ Marijampolėje nusileido vietos „Sūduvai“ ir pirmą kartą nuo 2012 m. Po apkartusio jubiliejinio sezono komandoje įvyko daug permainų. Vyriausiojo trenerio postas buvo patikėtas po kelių dešimtmečių iš Danijos į Lietuvą sugrįžusiam Aurelijui Skarbaliui, pokyčiai supurtė ir komandos sudėtį. Nepaisant permainų, žalgiriečiai sunkiai pradėjo naująjį sezoną ir turnyro lentelėje leido atsiplėšti „Sūduvai“. Ieškodami išeities iš susidariusios padėties „Žalgirio“ vadovai birželio mėnesį atsisveikino su A. Skarbaliumi ir komandos vairą patikėjo V. Po šių permainų Vilniaus klubas pradėjo ilgą pergalių seriją ir į sostinę sugrąžino LFF taurę. Labai sėkmingai komanda pasirodė ir UEFA Europos lygos atrankoje, kur eliminavo „Klaksvik“ ir „Vaduz“ klubus bei trečiajame atrankos etape nusileido galingam Ispanijos „Sevilla“ klubui. Pirmose serijos rungtynėse Ispanijoje V. Prieš 2019 m. sezoną naujuoju ekipos sporto direktoriumi tapo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Česnauskis, o sporto operacijų direktoriumi - Deividas Šemberas. Sezonas žalgiriečiams baigėsi be trofėjų - užimta antroji vieta A lygoje, pralaimėtos rungtynės dėl Supertaurės, o žygis LFF taurės turnyre baigėsi pusfinalyje po pratęsimo. Rezultatyviausiu komandos futbolininku tapo 27 įvarčius pelnęs kroatas Tomislavas Kišas. 2019 m. Ekipai sezono pradžioje turėjo vadovauti strategas iš Ispanijos, bet jis atvykti negalėjo dėl sveikatos. Nuo sausio mėn. Komanda pradėjo sezoną iškovota Supertaure. A lygoje po 8 turų žalgiriečiai turėjo 8 taškų deficitą, iki 14 turo jį panaikino, tačiau vėliau vėl klupo ir likus 4 rungtynėms atsiliko 5 taškais. Taurės turnyre antrus metus iš eilės po pratęsimo suklupta pusfinalyje. Prancūzas Hugo Videmontas su 13 įvarčių (per 20 rungtynių) tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Prie komandos vairo stojo Lietuvoje su kitais klubais užsirekomendavęs kazachas Vladimiras Čeburinas. UEFA turnyruose žalgiriečiai Čempionų lygoje įveikė „Linfield“ ekipą, tačiau neprilygo pajėgiam Vengrijos čempionui „Ferencvaros“. Po įspūdingos pergalės prieš „Malmo“ atrankoje pirmiems iš visų Lietuvos klubų pavyko prasibrauti į UEFA turnyrų grupių etapą. Vietos varžybose sezonas pradėtas apmaudžiu pralaimėjimu Supertaurėje prieš „Sūduvą“ po baudinių, sunkiai sekėsi ir čempionato starte. Tačiau įspūdingas spurtas sezono antroje pusėje leido užsitikrinti 10-ąjį čempionų titulą itin anksti, likus 7 rungtynėms iki sezono pabaigos.
Prieš penkiolika metų, 2009 metų vasarį, „Žalgirio“ aistruoliai nebematydami vilčių klubui išlikti su tuometiniais savininkais, įsteigė naują įstaigą. „Legendinis klubo vardas įpareigojo mus svajoti, dirbti Vilniui ir Lietuvai. Per paskutinius 10 sezonų klubas laimėjo 7 čempionų titulus. Tai yra visų čia buvusių žaidėjų, trenerių, darbuotojų nuopelnas. Todėl, kad klubas tai nėra vien tik treneris, direktorius ar komanda. Mes esame visi kartu, taip pat ir jūs, čia esantys. Tai įrodo, kad šitas klubas brangus Vilniui. Tai ką dirbame tuos 15 metų nenuėjo veltui - plečiamės, didėjame, esame labiausiai sekami“, - kalbėjo V. Ilgą laiką „Žalgiris“ buvo susijęs su „Žalgiriečio“ akademija kaip dalininkas, tačiau pilnu jos savininku pavyko tapti praėjusių metų rudenį. „Labai džiaugiamės, kad turime akademiją. Turime kryptį, poziciją ir strategiją - auginsime ir integruosime į vyru futbolą vaikus iš akademijos. Todėl, kad jiems šitas miestas svarbus, jie užaugo šito akademiją. Jie myli „Žalgirio“ klubą, jiems svarbios šitos spalvos. Ir aš neabejoju, kad jie jį gerbs, mylės ir puoselės savo vaikams, nes jis yra vilniečių“, - teigė V. „Stebėjome vyresnių amžiaus grupes, su treneriais vertinome ir atrinkome žaidėjus papildyti pirmos komandos treniruočių procesą. Su jais jų praleidome šiek tiek laiko, galbūt ne tiek daug kiek norėtųsi, bet padirbėjome. Mums svarbu, kad žaidėjai nepamirštų mokslų ir lavintųsi, nes žinios ir intelektas taip pat lemia labai daug. Kai kurie jau rodo gerą lygį, yra su mumis. Žinoma, „Žalgiris“ turi aukščiausius tikslus, tad prasimušti pirmąją komandą yra labai sudėtinga, tačiau tai yra tikras žaidėjo kelias. Buvo žaidėjų kurie sužibėdavo, bet vėliau pasimesdavo, visko pasitaiko. Paklausta apie komandos tikslus, klubo vadovė atsakė, jog tikslai nesikeičia - siekiama būti geriausiais. Kalbėdama apie komandos komplektaciją, V. „Visų pirma pildėme pozicijas, kurių kontraktai pasibaigė arba su kuriais atsisveikinome. Antras dalykas - ieškojome žaidėjų su gera mokykla ir asmenybių, su vertybių sistema. Labai svarbus aspektas buvo motyvacija, - kalbėjo V. Venslovaitienė - Peržiūrėta virš dviejų tūkstančių, kalbėta su daugiau nei šimtu. Daug atsisakėme, nes nebuvo rekomendacijų. Tai ilgai užtruko. Rekomendacijų ieškojau tarp pažįstamų buvusių žaidėjų, trenerių, klubų savininkų. Nepaisant to, darėme klaidas. Po praėjusio sezono komandoje nebeliko nemažos dalies žaidėjų. „Turime naują kapitoną, naujus vicekapitonus. Atėjo naujų žaidėjų, dar bus kitų naujų. Pasikeitimų komandoje daug, bet klubo vizija nesikeičia - turime siekti pergalės kiekvienose rungtynėse. Turime esamus žaidėjus suburti su naujais ir eiti į priekį. Tie kurie yra komandoje, verti čia būti. Taip pat ir kalbant apie tuos, kurie vėliau atvyks. „Žalgirio“ vadovė V. Numatomos klubo biudžetas šiems metams - apie 3,3 mln. eurų. Savivaldybės indėlis, kaip jau įprasta, sudaro 1 mln. eurų, t.y. apie 31 proc. viso biudžeto. Tačiau iš jų dalis grįžta į valstybės biudžetą - 2023 metais „Žalgiris“ sumokėjo 320 tūkst.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
„Pirmiausia reikia pasidžiaugti tuo, kad nepaisant to, kad netapome čempionais. Pavyko biudžetą subalansuoti, praėjusių metų finansinis rezultatas nėra minusas. Dabar yra likusi tik viena vienintelė skola dalininkui, bet su jo turime susitarimą. Todėl galime plėtotis, vystytis toliau. Praėjusiais metais su burtais Europoje nepasisekė, tačiau uždirbome iš televizijos transliacijų. Dėl to buvome pajėgus įsigyti akademiją, kurie išties labai brangi, - kalbėjo V. Venslovaitienė - Kita vertus, išlaidų taip pat buvo nemažai, nes kiekviena kelionė Europoje tikrai brangi. „Stadionas, mano požiūriu, galėtų būti dar didesnis, bet gerai, kad jis bus padidintas bent nuo 15 tūkstančių vietų iki 18 tūkstančių. Tiek vietų yra minimumas, kuris yra reikalingas, nes stadionas yra nacionalinis, o Vilnius yra sostinė, aplink kurią gyvena netoli milijono žmonių. Todėl toks stadionas yra reikalingas, o vieta yra gera. Kalbant apie kitą infrastruktūrą, turėti bent dvi papildomas treniruočių aikštes prie stadiono yra kritinis minimumas.
Emblemos evoliucija: nuo ištakų iki šių dienų
„Žalgirio“ emblema per ilgus metus patyrė nemažai transformacijų. Pirmasis klubo logotipas buvo naudojamas maždaug 1962-1979 m. Šiandieninis logotipas, nors ir patobulintas, išlaikė pagrindinius elementus, simbolizuojančius klubo istoriją ir vertybes.
Naujasis „Žalgirio“ logotipas, pasak dizainerių, turėjo tapti labiau išgrynintas, lakoniškas, pereinantis nuo 2000-ųjų stiliaus ir gerai matomas visur. Tačiau sistema kartais atrodo neaiški, pavyzdžiui, „Žalgiris Insider“ logotipas atrodo iš kitos operos ir ryškiau matomas mažose terpėse. Taip pat neaišku, kaip atrodys oranžinio krepšinio kamuolio motyvai, pritaikyti „Žalgirio“ futbolo komandai ar baseinui. Naujasis logotipas turi daug detalių ir nėra labai lakoniškas, todėl gali pralaimėti pastebimumo varžybas tarp kitų logotipų. Mažame ekrane ikonose jis beveik nematomas dėl per daug smulkių detalių.
Kritika senajam logotipui
Senasis Kauno klubo logotipas buvo kritikuojamas dėl kelių priežasčių:
- Užrašas „BC“ buvo padarytas svarbesnis už „Žalgiris“.
- Šriftas buvo prastas, turintis optinių skylių ir neharmoningas.
- Užrašas buvo išlenktas, bet lankas neatitiko krepšinio kamuolio silueto.
- Krepšinio kamuolys buvo šiek tiek suplotas, tarsi klaida maketuojant.
- Kamuolio griovelių linijos buvo skirtingo storio.
- Marmalas po kamuoliu turbūt simbolizavo krepšio tinkliuką ir Ž raidę, bet linijos buvo neestetiškai padarytos.
- Žalia spalva buvo dedama ant žalio fono, tada bandyta apvesti baltu kontūru ir suteikti juodą šešėlį, bandant išgauti kontrastą.
Naujojo logotipo privalumai ir trūkumai
Naujasis logotipas turi savų privalumų ir trūkumų.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Privalumai:
- Sukurtas naujas šriftas, kuris yra beveik tobulas sporto prekės ženklui - riebus, šiek tiek kietas, vertikalus, dinamiškas, turi net netobulumų, kurie žaviai atrodo.
- Bendras identiteto įspūdis yra labai teigiamas, „Žalgiris“ juda toliau į priekį ir aukštyn.
- Buvo organizuotas naujo įvaizdžio pristatymo renginys visuomenei, kurio metu buvo atsakyta į klausimus, kodėl pasirinktas būtent toks logotipas.
Trūkumai:
- Sistema truputi neaiški, nes „Žalgiris Insider“ logotipas atrodo iš kitos operos ir ryškiau matomas mažose terpėse.
- Neaišku, kaip atrodys oranžinio krepšinio kamuolio motyvai, pritaikyti „Žalgirio“ futbolo komandai, „Žalgirio“ baseinui.
- Naujasis logotipas turi daug detalių, nėra labai lakoniškas ir išgrynintas.
- Mažame ekrane ikonose beveik nematomas, nes per daug smulkių detalių.
- Raidžių kerningas (tarpavimas) įtartinai netvarkoje, nes raidės „Ž“, „A“, „L“ turi dideles tuščias erdves, o likusioms raidėms erdvių vos vos trūksta.
Spalvos: tradicijos ir naujovės
„Žalgirio“ spalvos - žalia ir balta - yra neatsiejama klubo identiteto dalis. Tačiau per ilgą istoriją klubas naudojo ir kitas spalvas, tokias kaip raudona, geltona, oranžinė ir netgi „tigro“ (geltona-juoda).
- Žalia ir balta: Šios spalvos dominuoja „Žalgirio“ aprangoje nuo 1967 metų. Žali marškinėliai su baltais kalnieriukais ir rankogaliais, baltos kelnaitės, žalios kojinės su dviem plonom baltom juostom viršuje tapo klasika.
- Raudona: 1964-1966 metais pagrindinė „Žalgirio“ marškinėlių spalva buvo raudona. Galbūt tai buvo prisiminimai tų laikų (1948-1961 metų), kai „Žalgiris“ buvo „Spartaku“, gal tai, kad komandą treniravo buvęs Maskvos spartakietis Serafimas Cholodkovas.
- Geltona: Geltona spalva buvo mėgstama žalgiriečių ir anksčiau. Pirmą kartą juos tokius mačiau 1964 metų rudenį.
- Oranžinė: Tai buvo duoklė susižavėjimui Olandijos futbolu, kuris septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje išsiugdė talentingų žaidėjų, trenerių ir beveik iš nieko tapo pasauline galybe.
- „Tigro“ spalvos: Geltonų ir juodų vertikalių dryžių marškinėlius „Žalgirio“ futbolininkai vilkėjo 1975 ir 1982 metais.
- Mėlyna: Yra viena spalva, kurios žalgiriečiai per mano sirgimo už „Žalgirį“ šešis dešimtmečius niekada nenaudojo savo aprangoje oficialiose varžybose. Tai - mėlyna spalva.
Kitais metais „Žalgiris“ žais su nauja, unikalaus dizaino žaliai-balta apranga. Baltų-žalių vertikalių dryžių marškinėliai tapo pagrindinės mūsų klubo aprangos dalimi 1981 metų sezoną. Iki 1981 metų dryžuoti balti-žali marškinėliai buvo tik retkarčiais naudojami. Prieš tai (1977-1980 metais) ji buvo atsarginė, o dažniausiai „Žalgiris“ žaisdavo apsirengęs geltonus marškinėlius su žaliu kalnieriuku ir žaliais rankogaliais. Žalios būdavo kelnaitės, žalios kojinės.
Aprangų įvairovė: stiliaus paieškos
Per savo istoriją „Žalgiris“ išbandė daugybę skirtingų aprangų variantų. Nuo raudonų marškinėlių su baltomis juostomis iki „tigro“ spalvų, nuo žalių su baltais apvadais iki languotų - klubas nuolat ieškojo savo stiliaus.
- 1964 metais sezonas žalgiriečiams klostėsi sėkmingai, jie pretendavo įkopti į Tarybų Sąjungos pirmenybių Aukščiausiąją lygą, tuo metu vadinta A klasės pirmąja grupe. Sezono pabaigoje mūsų komanda įbėgdavo į aikštę žalios ir baltos spalvų susiūtais marškinėliais (kaip Ciuricho „Grasshoppers“, Prahos „Slavia“ ar neseniai matytas Stambulo „Galatasaray“): viena aprangos pusė žalia, kita - balta.
- 1965 metais raudoni marškinėliai buvo su V formos baltu kalnieriuku ir baltais rankogaliais. Beje, tokie patys buvo įsigyti ir žali, bet jais žaista rečiau. Dar buvo balti. Tik kojinės beveik visa sezoną buvo tų pačių spalvų: žalios su plačia balta juosta viršuje. Kelnaitės visada - baltos.
- 1966 metais pradedant gegužės mėnesį Vilniuje vykusiomis rungtynėmis su Tbilisio „Lokomotyvu“ (2:0) žaista raudonais marškinėliais, baltomis kelnaitėmis ir baltomis kojinėmis su dviem plonom raudonom juostelėm viršuje.
Atsirado naujų akcentų ir pastaraisiais metais. Budapešte 2021 metų vasarą žaista su „Ferencvaros“ ekipa tamsiai raudonos (bordinės) spalvos marškinėliais ir kelnaitėmis. Atsirado juoda mūsų klubo apranga (anksčiau tai buvo leidžiama tik teisėjams ir vartininkams, bet ne aikštės žaidėjams). Buvo visokių žalios ir baltos spalvų derinių (pavyzdžiui, 2016 metų languoti, šachmatų lentą primenantys marškinėliai).
Sirgaliai - neatsiejama klubo dalis
„Žalgirio“ sirgaliai yra viena iš labiausiai disciplinuotų, atsidavusių ir veiklių grupių. Bet koks brendas pavydėtų „Žalgiriui“ tokių lojalių aistruolių. Todėl dizaineriai, kurdami naują prekinį ženklą, konsultavosi su sirgaliais. Jų pritarimas ir nuomonė rebrendinant buvo labai svarbūs.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Finansinė padėtis ir ateities planai
Numatomas klubo biudžetas šiems metams - apie 3,3 mln. eurų. Savivaldybės indėlis, kaip jau įprasta, sudaro 1 mln. eurų, t.y. apie 31 proc. viso biudžeto. Tačiau iš jų dalis grįžta į valstybės biudžetą - 2023 metais „Žalgiris“ sumokėjo 320 tūkst.
Klubas planuoja plėtotis ir vystytis toliau. Praėjusiais metais su burtais Europoje nepasisekė, tačiau uždirbome iš televizijos transliacijų. Dėl to buvome pajėgus įsigyti akademiją, kurie išties labai brangi. Taip pat planuojama didinti stadiono talpą nuo 15 tūkst. vietų iki 18 tūkst. vietų.