Įvadas
Lietuvos sporto muziejus, įsikūręs Kaune, yra svarbi institucija, sauganti ir populiarinanti šalies sporto paveldą. Per daugiau nei tris dešimtmečius muziejus sukaupė didelę kolekciją eksponatų, atspindinčių Lietuvos sporto istoriją nuo ištakų iki šių dienų. Šiame straipsnyje apžvelgsime muziejaus istoriją, ekspozicijas, svarbą ir bendradarbiavimo galimybes.
Muziejaus idėjos gimimas ir įgyvendinimas
Idėja įkurti sporto muziejų Lietuvoje gimė dar XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos sutrukdė šio sumanymo realizuoti. Tik 8-ajame dešimtmetyje sporto istorijos eksponatus pradėta kaupti Kauno valstybinio istorijos muziejaus (KVIM) fonduose. KVIM ekspozicijoje buvo skirta vietos Lietuvos SSR sporto laimėjimams nušviesti, rengtos parodos ir susitikimai su žymiais sportininkais.
1991 m. Sporto istorijos skyriui buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) pastatas Kauno senamiestyje (rekonstrukcijos projekto autoriai architektai Dalia Augustinaitė ir Andrius Palukaitis, ekspozicijos baldų - architektė Rūta Kreivytė). Tais pačiais metais, vykstant IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, buvo atidarytas Sporto istorijos skyrius, kaip VDKM padalinys (1991-2006 vedėjas Arvydas Jakštas). 1993 m. lankytojams buvo įrengta pirmoji ekspozicija.
1996 m. Sporto istorijos skyrius pripažintas pagrindine sporto paveldo įstaiga Lietuvoje, o 2006 m. sausį jis tapo savarankišku Lietuvos sporto muziejumi. Muziejaus kūrimo iniciatoriais buvo J. Ramanauskas, Pranas Majauskas, Kauno sporto veteranų klubas „Ąžuolynas“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno rėmimo grupės nariai.
Muziejaus fondai ir ekspozicijos
Šiuo metu Lietuvos sporto muziejaus fonduose sukaupta apie 20 000 eksponatų. Apie 1000 eksponatų pristatoma pagrindinėje ekspozicijoje. Muziejuje galima susipažinti su Lietuvos sporto ištakomis, kūno kultūros ir sporto pradininkais, sporto vadovais, sporto šakomis ir žymiausiais sportininkais. Ekspozicija supažindina su Lietuvos sporto istorija nuo ištakų iki šių dienų, pagrindinėmis sporto šakomis.
Taip pat skaitykite: Seulas 1988: Lietuvos triumfas
Tarp muziejaus eksponatų:
- Kauno „Žalgirio“ rankininkių iškovota Europos šalių čempionių taurė (1968 m.).
- Kauno „Žalgirio“ krepšininkų iškovoti prizai, tarp jų - tarpžemyninė V. Džonso taurė (1986 m.) ir Eurolygos čempionų taurė (1999 m.).
- Įžymių Lietuvos sportininkų - olimpiečių, pasaulio ir Europos čempionų bei rekordininkų prizai ir asmeniniai daiktai.
- Slidininkės V. Vencienės Kalgario žiemos olimpinių žaidynių bronzos medalis.
- Pirmosios Lietuvos sportininkės pasaulio rekordininkės B. Kalėdienės ietis.
- 1986 m. "Žalgirio" krepšinio komandos iškovota Džonso taurė, krepšininkų M. Paulausko ir A. Sabonio asmeniniai daiktai.
Ekspozicijoje neužmirštas ir futbolas, rankinis, boksas, plaukimas, irklavimas. Pasakojama apie lietuvių sportininkų gyvenimą išeivijoje ir tremtyje, lietuvių sporto laimėjimus, pasiektus gyvenant emigracijoje.
Teminės ekspozicijos
Lietuvos sporto muziejuje veikia ir teminės ekspozicijos, skirtos atskiroms sporto šakoms ar asmenybėms:
Jadvygos ir Jono Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija
Ši ekspozicija atidaryta 2006 m. balandžio 28 d. Joje eksponuojamos nuotraukos, asmeniniai J. ir J. Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, seni reklaminiai plakatai, knygos, suvenyrai, parvežti iš gastrolių užsienyje. Ekspoziciją parengė muziejininkai Ilona Petrokienė ir Algirdas Jakštas. Ekspoziciją sudaro daugiau nei 350 eksponatų, kurių pagrindą sudaro kelis dešimtmečius J. Ramanauskienės ir J. Ramanausko kauptas lietuviškojo cirko raidos rinkinys (fotonuotraukos, paveikslai, portretai, asmeniniai Ramanauskų daiktai, cirko rekvizitas, reklaminiai plakatai, knygos, atvirukai, suvenyrai).
Lietuvos bokso ekspozicija, pavadinta Algirdo Šociko vardu
Ši ekspozicija atidaryta 2015 m. sausį. Ekspozicija atspindi daugelio žymių Lietuvos boksininkų ir trenerių, garsių lietuvių išeivių ringo meistrų pergales. Didžiąją jos dalį sudaro A. Šociko trofėjai, prizai, valstybiniai apdovanojimai ir suvenyrai.
Taip pat skaitykite: Istoriniai Lietuvos krepšinio laimėjimai
Muziejaus struktūra ir veikla
Lietuvos sporto muziejui priklauso du pastatai, esantys Kaune, Muziejaus gatvėje. Viename pastate (Muziejaus g. 7), rekonstruotame 1991 metais (rekonstrukcijos projekto autoriai - architektai D. Augustinaitė ir A. Palukaitis, ekspozicijos baldų projekto autorė - R. Kreivytė), be darbo kabinetų, įrengta pagrindinė ekspozicija, fondų saugykla, biblioteka, edukacinė klasė ir parodinė erdvė (vestibiulis). Kitame pastate (Muziejaus g. 9) - J. ir J. Ramanauskų Lietuvos cirko istorijos ekspozicija. Viename jų yra darbo kabinetai, biblioteka ir fondų saugykla. Antrame aukšte įrengta pagrindinė ekspozicija (su olimpinio sporto ekspozicija), edukacinė sporto klasė (atidaryta 2021 m.), o vestibiulyje veikia teminės parodos.
Muziejaus veikla apima:
- Eksponatų kaupimą ir saugojimą.
- Nuolatinių ir teminių parodų rengimą.
- Edukacinių programų organizavimą.
- Mokslinių tyrimų vykdymą.
- Bendradarbiavimą su kitomis kultūros ir sporto organizacijomis.
Muziejuje rengiamos teminės parodos (sporto šakų jubiliejui, nusipelniusių sportininkų pagerbimui), edukacinės programos jaunimui, vyksta mokslinės konferencijos, susitikimai su žymiais sportininkais, treneriais, sporto mokslininkais.
Bendradarbiavimas su kultūrizmo akademija
2022 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos sporto muziejaus l.e.p. direktorė Ilona Petrokienė susitiko su Kultūrizmo akademijos prezidentu Remigijumi Bimba. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie muziejaus svarbą, eksponatų išsaugojimą ir visuomenės pritraukimą į muziejų. Taip pat buvo aptariamos galimybės dėl bendradarbiavimo tarp Kultūrizmo akademijos ir Lietuvos sporto muziejaus. Kultūrizmo akademijos prezidentas R. Bimba padovanojo muziejui leidinį „Kultūrizmo akademija“, o muziejaus l.e.p. direktorė I. Petrokienė R. Bimbai įteikė muziejaus leidinį. Šis susitikimas rodo muziejaus atvirumą bendradarbiavimui su įvairiomis organizacijomis, siekiant populiarinti sportą ir jo istoriją.
Kiti sporto muziejai Lietuvoje
Svarbu paminėti ir kitus sporto muziejus, veikusias Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Lietuvos olimpinis sporto centras Trakuose
Vilniaus sporto istorijos muziejus
Vilniaus sporto istorijos muziejus veikė 1991-2005 metais. Jis buvo įkurtas 1991 m. Vilniaus sportininkų namuose ir oficialiai atidarytas 1993 m. sausio 29 d. Muziejaus veikla prasidėjo 1991 m. vasario 10 d. paroda „Nuo Paryžiaus iki Barselonos“. Vėliau ekspozicija buvo papildyta parodomis apie 1992 m. žiemos olimpines žaidynes Albervilyje ir XXV olimpiados žaidynes Barselonoje, taip pat ekspozicijomis, skirtomis Lietuvos krepšinio ir futbolo 10-mečiams. 1998 m. vasario 3 d. atidaryta paroda, skirta Lietuvos ledo ritulio 75-mečiui, virto atskiru muziejumi, veikusiu iki 2004 m.
Sporto informacijos centras-muziejus Alytuje
Alytiškio Zenono Gramacko iniciatyva Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje įkurtas Sporto informacijos centras-muziejus. Sporto muziejuje įkurdinta per 40 metų sukaupta kolekcija. Ypač kruopščiai ir atkakliai, ponas Zenonas sako, kaupęs stalo teniso ženkliukus. „Gal kažkam toks istorinių daikčiukų rinkimas gali pasirodyti kaip tuščias laiko ir pinigų švaistymas, tačiau mano širdžiai tai ypač artima veikla. Noriu kuo profesionaliau pristatyti eksponatus, kad jie tiksliai ir patraukliai papasakotų savąsias istorijas, atspindėtų išskirtines sportinio gyvenimo akimirkas“, - sako Z. Gramackas. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje įkurtame sporto muziejuje - maždaug 6 tūkstančiai su olimpizmo istorija susijusių eksponatų, dar bent tūkstantis - laikomi archyve.
Olimpinis žiemos sportas Ignalinoje
Vasario 12 dieną Ignalinos krašto muziejuje atidaryta nauja ekspozicija „Olimpinis žiemos sportas Ignalinoje“. Informaciniuose stenduose pristatomi žymiausi krašto sportininkai ir jų pasiekimai, pasakojama Ignalinos sporto mokyklos, sporto bazės, vėliau - Lietuvos žiemos sporto centro istorija, taip pat eksponuojami sportininkų ir įstaigų įvairių varžybų diplomai, garbės raštai, kiti apdovanojimai. Daugiausia dėmesio skirta visų laikų garsiausiam Ignalinos sportininkui, olimpinio aukso laimėtojui, dukart pasaulio čempionui biatlonininkui Algimantui Šalnai.
Muziejaus reikšmė
Lietuvos sporto muziejus atlieka svarbų vaidmenį saugant ir populiarinant šalies sporto paveldą. Jis yra svarbus šaltinis informacijos apie Lietuvos sporto istoriją, sportininkus ir jų pasiekimus. Muziejus taip pat atlieka edukacinę funkciją, supažindindamas visuomenę su sporto vertybėmis ir skatindamas domėjimąsi sportu.