Futbolo klubas "Valencia", nors ir nepaminėtas tiesiogiai pateiktoje informacijoje, yra reikšminga Ispanijos futbolo istorijos dalis. Šis straipsnis apžvelgs futbolo klubų istoriją, remiantis pateiktais duomenimis apie "Granitas" ir "Barcelona", bei įterps "Valencia" klubo istoriją, kad būtų pateiktas išsamesnis kontekstas.
Futbolo Klubas "Granitas": Bendruomenės Iniciatyva ir Sportiniai Siekiai
Futbolo klubas "Granitas" buvo įkurtas 2002 metų spalio 23 dieną. Pradinis klubo steigėjų tikslas buvo sukurti galimą laisvalaikio praleidimo formą bendruomenės narių vaikams. Pasaulyje populiariausias sportas - futbolas steigėjams pasirodė vienas tinkamiausių vaikų užimtumo ir laisvalaikio praleidimo būdų.
Be socialinių tikslų, futbolo klubas nuo pat įkūrimo puoselėjo ir aukštus sportinius tikslus. Futbolo klubo "Granitas" skirtingo amžiaus vaikų ir suaugusiųjų futbolo komandos jau spėjo pasiekti aukštų laimėjimų:
- 2002 m.
- 1991 m.
- 2003 m.
- 1991 m.
- 2004 m.
- 1991 m.
- 2004 m.
- 1994 m.
- 2004 m.
- 1991 m.
- 2006 m.
- 1995 ir 1998 m.
- 2007 m.
- 1994 m.
- 2007 m.
- 1999 m.
- 2008 m.
- 1999 m.
- 2008 m.
- 1991 m.
- 2008 m.
- 1991 m.
- 2010 m.
- 2010 m.
- 2011 m.
- 2001 m.
- 2011 m.
- 2011 m.
- 2012 m.
- 2012 m.
- 2013 m.
- 2005 m.
- 2014 m.
- 2014 m.
- 2015 m.
- 2003 m.
- 2015 m. pagrindinė komanda iškovojo II-ąją vietą VRFS III lygoje.
Nors "Granitas" yra vietinis klubas, jis atspindi daugelio futbolo klubų, įkurtų visame pasaulyje, esmę - aistrą futbolui ir bendruomenės telkimą.
"Barcelona": Katalonijos Simbolis ir Futbolo Gigantas
Klubas 1899 m. buvo įkurtas šveicaro Joano Gamperio iniciatyva. Pirmuosius žingsnius klubas žengė vietinėse pirmenybėse, tačiau po dešimtmečio jau iškovojo pirmąją Ispanijos taurę, persikėlė į nuosavą stadioną ir, svarbiausia, tapo reikšmingu visos Katalonijos simboliu.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Po pilietinio karo (jo metu Franco kareiviai nužudė ir klubo prezidentą Josepą Sunyolį) Barcelona, nepaisant įvairių suvaržymų (o gal kaip tik dėl jų), tik dar labiau sustiprino savo, kaip Katalonijos nacionalinio simbolio, padėtį. Penktąjame dešimtmetyje Barcelona buvo viena lyderiaujančių Ispanijos komandų ir nuo 1948 iki 1960 m. iš trylikos čempionatų laimėjo šešis. Greta vietinių žaidėjų didelį vaidmenį komandoje ėmė vaidinti legionieriai, visų pirma auksinės vengrų futbolo kartos atstovai Laszlo Kubala, Sandoras Kocsis ir Zoltanas Cziboras. 1961 m.
Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai Ispanijos futbole priklausė sostinei: vienintelis Atletico dar sugebėjo mesti šiokį tokį iššūkį Realo dominavimui. Nuo 1961 iki 1984 m. Barcelona šalies čempione tapo vos kartą, 1974 m. Tos pergalės kalviu tapo Olandijos superžvaigždė, už tuo metu rekordinę sumą iš Ajaxo atėjęs Johanas Cruijffas.
1978 m. pirmuoju išrinktu klubo prezidentu tapo Josepas Lluisas Nunezas. Jau kitais metais Barcelona iškovojo pirmą europinį titulą - Taurių laimėtojų taurę, finale 4 - 3 įveikę Diuseldorfo Fortuna. Šį pasiekimą katalonai pakartojo ir 1982 m. Šį kartą finale prieš Barceloną neatsilaikė Lježo Standard. Tais pačiais 1982 m. Barcelona į savo gretas persiviliojo Diego Maradoną, tačiau šis Katalonijoje išbuvo neilgai ir po nesutarimų su klubo prezidentu bei riaušių Copa del Rey finale 1984 m. išvyko į Neapolį. 1986 m.
Į gerą Barcelonos reikalai ėmė krypti devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai komandos treneriu tapo J. Cruijffas, o savo vaisius ėmė duoti prieš dešimtmetį įkurta La Masia jaunimo akademija. 1989 m. finale įveikę Genujos Sampdoria katalonai trečią kartą laimėjo Taurių laimėtojų taurę, nuo 1991 iki 1994 m. keturis kartus iš eilės laimėjo Ispanijos čempionatą, bet svarbiausią pergalę iškovojo 1992 m. Ši Cruijffo suburta „Svajonių komanda“ nebuvo amžina: 1994 m. Čempionų lygos finale Fabio Capello vadovaujamas Milan sutriuškino Barcą net 4 - 0, o du paskutinieji Cruijffo sezonai trenerio poste baigėsi be titulų.
Tačiau į gilią duobę klubas neįkrito: 1997 m. klubas laimėjo ketvirtą ir paskutinę UEFA Taurių laimėtojų taurę, o 1998 ir 1999 m. 2000 m. Barceloną išsyk paliko net trys pirmo ryškumo figūros: prezidentas J. Nunezas, vyriausiasis treneris Louisas van Gaalas ir komandos lyderis Luisas Figo. Šio netektį sirgaliai išgyveno skaudžiausiai - portugalas perėjo į Madrido Realą ir akimirksniu tapo nekenčiamiausiu žmogumi Katalonijoje.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Naujos eros pradžia tapo 2003 m., kai klubo prezidentu buvo išrinktas Juanas Laporta, treneriu tapo Frankas Rijkaardas, o iš Paris Saint-Germaino buvo perviliotas brazilas Ronaldinho. 2005 ir 2006 m. komanda triumfavo Ispanijos čempionate ir, dar svarbiau, 2006 m. antrą kartą iškovojo Europos čempionų vardus. Pora kitų sezonų klubui buvo nuviliantys, tačiau Barcelona turėjo surinkusi neįtikėtinai talentingą kolektyvą, kuriame net auksinės Ispanijos rinktinės kartos branduolio spindesys nublanko prieš jauną argentinietį vardu Lionelis Messi. Paskutine superkomandos delionės dalimi tapo treneris - išsisėmusį Franką Rijkaardą pakeitęs ilgametis Barcos žaidėjas Pepas Guardiola.
Per 2009 kalendorinius metus Katalonijos klubas iškovojo net šešis trofėjus: be Ispanijos lygos ir taurės dar trečią kartą laimėjo UEFA Čempionų lygą (pusfinalyje ir finale įveikęs du praėjusio sezono finalininkus - Chelsea ir Manchester United), o taip pat Ispanijos supertaurę, UEFA supertaurę ir Pasaulio klubų čempionatą. 2012 m., per ketverius metus iškovojęs 14 trofėjų, Guardiola nusprendė palikti postą. Tai, atrodo, ne ką tesusilpnino aukso amžių išgyvenantį Barcelonos klubą: nuo 2013 iki 2019 m. katalonai penkis kartus laimėjo Ispanijos čempionatą, o 2015 m. ir ketvirtą kartą per dešimtmetį triumfavo Čempionų lygoje.
Barcelona tradiciškai rungtyniauja mėlynos ir granatinės spalvų apranga. Manoma, kad jas katalonai „pasiskolino“ iš klubo įkurėjo J. Gamperio gimtojo miesto klubo Basel. Nuo 1957 m. Pagrindiniais klubo varžovais yra Madrido Real klubas, su kuriuo priešprieša yra ne tik sportinė, bet ir politinė: Barcelona reprezentuoja Katalonijos identitetą ir išskirtinumą, tuo tarpu sostinės karališkasis klubas reprezentuoja iš Kastilijos valdomą centralizuotą Ispaniją.
"Valencia" Club de Fútbol: Istorijos Bruožai
"Valencia" Club de Fútbol, įkurtas 1919 m., yra dar vienas svarbus Ispanijos futbolo klubas, įsikūręs Valensijoje. Klubas greitai tapo svarbia jėga Ispanijos futbole, laimėdamas keletą Ispanijos lygos titulų ir Ispanijos Karaliaus taures.
Ankstyvieji Metai ir Pirmieji Laimėjimai
Pirmasis "Valencia" aukso amžius buvo penktajame dešimtmetyje, kai klubas laimėjo tris lygos titulus. Šiuo laikotarpiu komandoje žaidė tokios legendos kaip Mundo, Epi, Amadeo, Asensi ir Guillermo Gorostiza.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Europos Scena ir Vėlesni Pasiekimai
"Valencia" taip pat sėkmingai pasirodė Europos turnyruose. 1962 ir 1963 metais klubas laimėjo Mugės taurę (dabar žinoma kaip UEFA Europos lyga). Vėlesniais metais "Valencia" išgyveno įvairių pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko konkurencinga komanda.
21-ajame amžiuje "Valencia" vėl atgavo savo pozicijas, laimėdama du lygos titulus 2002 ir 2004 metais, vadovaujama trenerio Rafa Benitez. Klubas taip pat pasiekė UEFA Čempionų lygos finalą 2000 ir 2001 metais, tačiau abu kartus pralaimėjo.
Dabartinė Padėtis
Šiuo metu "Valencia" toliau konkuruoja Ispanijos aukščiausioje lygoje ir siekia sugrįžti į Europos futbolo elitą. Klubas turi didelę gerbėjų bazę ir svarbų vaidmenį Valensijos regione.
"El Clásico" ir Politinis Kontekstas
Barcelona tradiciškai rungtyniauja mėlynos ir granatinės spalvų apranga. Manoma, kad jas katalonai „pasiskolino“ iš klubo įkurėjo J. Gamperio gimtojo miesto klubo Basel. Nuo 1957 m. Pagrindiniais klubo varžovais yra Madrido Real klubas, su kuriuo priešprieša yra ne tik sportinė, bet ir politinė: Barcelona reprezentuoja Katalonijos identitetą ir išskirtinumą, tuo tarpu sostinės karališkasis klubas reprezentuoja iš Kastilijos valdomą centralizuotą Ispaniją. Šis politinis kontekstas paverčia "El Clásico" (Barcelona prieš Real Madrid) vienu aistringiausių futbolo derbių pasaulyje.