Kauno „Žalgiris“ - tai garsiausias ir stabiliausias Lietuvos sporto prekinis ženklas, turintis gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Šis klubas, įkurtas 1944 metais, tapo ne tik krepšinio, bet ir visos Lietuvos simboliu, ypač prisimenant kovas su Maskvos „CSKA“ dar nepriklausomybės išvakarėse. Tos pergalės senutėlėje Kauno sporto halėje kėlė mintis ir tikrąjį sovietų sąjungos nugriovimo procesą. Kauno „Žalgiris“ - seniausias ir daugiausia įvairių titulų iškovojęs Lietuvos sporto klubas, netgi apžvelgiant visas sporto šakas ne tik krepšinį. Nors dar nebuvo pasibaigęs Antrasis Pasaulinis karas, bet Lietuvos krepšinį, kuris buvo 1937 ir 1939 metais aukščiausiame pakilime, reikėjo atgaivinti.
„Žalgirio“ kelias į viršūnę
Jau 1947 metais Kauno „Žalgiris“ tapo Tarybų Sąjungos čempionais. Komandai triumfuoti TSRS pirmenybėse iki jų subyrėjimo 1989 metais pavyko penkis kartus (1947, 1951, 1985, 1986, 1987 metais). Septynis kartus buvo laimėtas sidabras ir šešis kartus bronza. Pokario Kauno „Žalgirį“ į pergales vedė Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazimieras Petkevičius. 1962 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Vytautas Bimba. Tuo metu Kauno „Žalgirio“ titulų lentynoje buvo badmetis, todėl talentingasis treneris pradėjo burti jaunąją komandą ateities kovoms. Titulų laukti reikėjo gana ilgai, kol 1971 metais komandai pavyko iškovoti bronzos medalius. Komandą tuo metų į pergalių kelią vedė Modestas Paulauskas, 1972 metais su sovietų rinktine tapęs olimpiniu čempionu.
1975 -1978 metais prie „Žalgirio“ vairo stojo Stepas Butautas. Deja, rezultatai buvo itin blogi ir 1979 metais „Žalgiris“ balansavo ties iškritimu iš aukščiausios krepšinio lygos. Tais metais prie „Žalgirio“ vairo stojo legendinis Vladas Garastas, kaip vėliau paaiškėjo, tituluočiausias Kauno „Žalgirio“ treneris. Tuo metu jaunajam treneriui iš Biržų krašto reikėjo gelbėti „Žalgirį“ nuo galimo iškritimo iš aukščiausios lygos.
Tuometinis čempionatas vykdavo turų sistemą, kai tam tikrame mieste susirenka kelios komandos ir žaidžia tarpusavyje. Lemiamas turas - pereinamasis turnyras dėl išlikimo vyko Kauno sporto halėje. Tik dvi pirmąsias vietas užėmusios komandos lieka aukščiausioje lygoje. Komandai į pagalba atėjo šiuo metu kita legenda Vidas Mačiulis. Kauno sporto halėje gimė legendinės laidos - „Time out“. Rytais interviu su žaidėjais ir treneriais apie pasiruošimą rungtynėms. Prieš rungtynes, apšilimo metu, būdavo šių įrašų transliacija. Kaip Steponas Butautas įvardijo, tai buvo šeštasis žaidėjas, o žiūrovų tuo metu būdavo labai mažai. Šį laidelė buvo kuriama 10 metų ir tai buvo pirmosios ištakos televizijos legendai - „Krepšinio pasaulyje“.
Išlikus pirmenybėse prasidėjo Kauno „Žalgirio“ antroji epocha (jeigu pirmąją laikytumėm sėkmingus komandai pokario metus). 1981 metais, pirmą kartą klubo istorijoje, Kauno „Žalgiris“ dalyvavo Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiektas ketvirfinalis.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1985-ieji - lūžio metai
1985 metai prasidėjo „Žalgirio“ stambaus dominavimo eros pradžia. Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius, Sergėjus Jovaiša, vėliau Rimas Kurtinaitis, Algirdas Brazys, Gintaras Krapikas iškovojo viena po kitos taures, tiek Sovietų čempionate, tiek Europoje ar netgi pasaulyje. 1985 metais komanda dalyvaudama Europos taurių laimėtojų turnyre, pasiekė finalą, jame pralaimėdama legendinei „Barselonai“. Tačiau svarbiausia, kad 1985 metais, visą sezoną „sausai“ nugalėjo Maskvos „CSKA“ ir užsitikrino po labai ilgos pertraukos TSRS čempionato nugalėtojo vardą. Tai pavyko pakartoti ir 1986, ir 1987 metais.
Komandos sudėtis
Nors tikslios 1985 m. „Žalgirio“ komandos sudėties detalės gali skirtis priklausomai nuo šaltinio, esminiai žaidėjai, kurie sudarė komandos branduolį ir padėjo jai triumfuoti, buvo šie:
- Arvydas Sabonis: Neabejotinas komandos lyderis ir vienas geriausių visų laikų krepšininkų. A. Sabonis dominavo po krepšiu, pasižymėjo puikiu žaidimo matymu ir metimu.
- Valdemaras Chomičius: Patyręs gynėjas, pasižymėjęs taikliu metimu iš toli ir patikima gynyba.
- Sergėjus Jovaiša: Universalus puolėjas, galintis žaisti keliose pozicijose. S. Jovaiša buvo svarbus komandos rotacijos žaidėjas.
- Rimas Kurtinaitis: Talentingas snaiperis, prisijungęs prie komandos vėliau ir tapęs svarbiu ginklu puolime.
- Algirdas Brazys: Patikimas gynėjas ir komandos kapitonas.
- Gintaras Krapikas: Energingas gynėjas, pasižymėjęs greičiu ir kovingumu.
- Vyriausiasis treneris Vladas Garastas: Strategas, sugebėjęs suburti talentingus žaidėjus į vieningą komandą.
Šie žaidėjai, vadovaujami Vlado Garasto, sudarė pagrindinį „Žalgirio“ komandos branduolį 1985 metais. Jų talentas, atsidavimas ir komandinis darbas leido „Žalgiriui“ pasiekti istorinių pergalių ir įrašyti savo vardą į Europos krepšinio istoriją.
1986-ieji: Tarpžemyninės taurės triumfas ir apmaudus pralaimėjimas Europoje
Europoje, 1986 metais, Kauno „Žalgiris“ debiutavo Europos čempionų taurės turnyre, kur finale rezultatu 94-82 turėjo pripažinti Zagrebo „Cibonos“ komandos pranašumą, kurioje pirmuoju smuiku griežė legendinis krepšinio Mocartas - Draženas Petrovičius. Esant rezultatui 68-61, neišlaikė Arvydo Sabonio nervai. A. Sabonis puolė ginti komandos draugą G. Krapiką ir trenkė varžovui. A. Sabonis buvo išvarytas iš aikštelės, komanda netekusi lyderio, jau negalėjo atsigauti.
Tačiau tais pačiais metais rugsėjo 15 dieną, „Žalgiris“ laimėjo stambiausią turnyrą pasaulyje. Pusfinalyje įveikę Zagrebo „Ciboną“, o finale rezultatu 84-78 klubą „Ferro Carril Oeste“ iš Argentinos iškovojo Tarpžemyninę Viljamo Džonso taurę.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Kiti svarbūs etapai
1989 m. klubas vėl pasiekė Europos taurių laimėtojų turnyro pusfinalį. Jame pralaimėdama Madrido „Real“ klubui. Tais pačiais metais paskutiniame Tarybų Sąjungos čempionate, finale po dramatiško Aleksandro Volkovo tritaškio Kaune paskutinę sekundę buvo pralaimėta Kijevo „Budivelnik“ komandai.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, komanda vieną sezoną nevykdė savo tiesioginės veiklos. Žaidėjai buvo paskirstyti po įvairius klubus. 1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, o Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Statybai“ pasitraukus iš Sovietų Sąjungos čempionato, Lietuvos krepšinyje susidarė tuštuma. Nacionalinės pirmenybės merdėjo, klubai buvo mėgėjiško lygio.
1993 metais po sėkmingų Barselonos olimpinių žaidynių, Šarūnas Marčiulionis išreiškė rūpestį dėl Lietuvos krepšinio ateities ir po ilgo darbo įkūrė Lietuvos krepšinio lygą (LKL). Pirmaisiais čempionais tapo Kauno „Žalgiris“. 1994 metai galima neoficialiai teigti buvo komandos trečioji karta. Prie klubo vairo stojo Jonas Kazlauskas. Tuo metu Lietuvą kamavo emigracijos banga. Šalies ekonomika augo labai lėtai, todėl krepšinio klubams rasti rėmėjus ir išlaikyti krepšininkus buvo be galo sunku.
1995-aisiais Arvydo Sabonio kvietimu prie „Žalgirio“ prisijungė jau šviesaus atminimo verslininkas Šabtajus Kalmanovičius. Kaip tuo metu teigė pats verslininkas: „Klubas skendo skolose, žaidėjams keletą mėnesių nebuvo išmokėti atlyginimai“. Gerą finansinę uoslę ir gerą vadybos gyslelę turintis verslininkas niekada nesikišdavo į komandos žaidimą. Vėliau Jonas Kazlauskas teigė, jog tai buvo tikrasis komandos šeimininkas.
Kelias į Eurolygos viršūnę
Taigi, atsiradus stabiliam finansavimui, pavykus suburti alkaną Lietuvių ir legionierių komandą 1998 metais, netikėtai Kauno „Žalgiris“ laimėjo Europos taurių laimėtojų taurę. Nors komandos tikslas buvo patekti į pusfinalį, kuris garantavo vietą kitais metais Eurolygoje, bet komandos apetitas augo bevalgant. Į pusfinalį komandą išvedė paskutinę sekundę įmestas E. Whatley dvitaškis ketvirfinalyje prie Stambulo „Tofaš“ komandą. Pusfinalyje teko išbandymas prieš galingą sudėtį turinčią Saratovo „Avtodor“ komandą. Kurioje lyderis buvo Gintaras Einikis, jam padėjo Darius Lukminas, o komandą treniravo charizmatiškas verslininkas V. Radionovas. Finale laukė Milano „Stefanel“ klubas . Kauniečiai lengvai triumfavę 82:67 ne tik į viršų iškėlė Europos taurių laimėtojų taurę, bet ir išsikovojo teisę žaisti Eurolygoje.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
1999 metai prasideda debiutu Eurolygoje. Naujas turnyras - galingiausias Europos turnyras. Komanda išlaikiusi branduolį ir pasistiprinusi solidžiais NBA duonos ragavusiais legionieriais, tvirtais žingsniai žengė link finalinio ketverto, žadėdama ten nepadaryti Lietuvai gėdos. Eurolygos pusfinalyje 87:71 nugalėjo Pirėjo „Olympiakos“ ir žengė į finalą. Miunchene vykęs finalas baigėsi žalgiriečių pergale 82:74. Eurolygos čempionais tapo: George‘as Zidekas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas, Tomas Masiulis, Kęstutis Šeštokas, Saulius Štombergas, Dainius Adomaitis, Anthony Bowie, Darius Maskoliūnas, Tyus Edney ir Giedrius Gustas.
Nauji iššūkiai ir permainos
2000 metai Kauno „Žalgirio“ pagyrių metai. Kaip skambiai rašė tuometinė vakarų spauda: „Nuo „Žalgirio“ puotos stalo skaniausius kąsnius susirinko turtingesnės komandos palikdamos tik trupinius. Iš prieš tai buvusios sudėties „Žalgirio“ klube liko vos 4 krepšininkai. Naujai sulipdyta komanda žaidė tragiškai. Eurolygoje savo grupėje liko paskutinė, pirmąjį kartą buvo pralaimėtas LKL čempionatas tuometiniam Vilniaus „Lietuvos rytui“, kuri jau turėjo savo lyderius - Arvydą Macijauską ir Ramūną Šiškauską.
Naujasis komandos treneris Algirdas Brazys nesugebėjo ženkliai pakeisti komandos žaidimo. Žymesni pokyčiai prasidėjo atėjus Antanui Sireikai 2002 metais. Susigražintas LKL čempionų sostas, ženkliai konkurencingesnė sudėtis ir pergalės Eurolygoje. Tam didelės įtakos turėjo Arvydo Sabonio duotas žodis. Savo šlovingąją karjerą pradėjęs „Žalgirio“ klube, žadėjo jame ir baigti. „Užteks man tų Amerikų, reikia padėti „Žalgiriukui“ - taip sakė Arvydas Sabonis. Skaudžiai prarasta Eurolygos taurė 2004-aisias…
Prisiminus tuo metu dar kvepiančiai dažais Eurolygos nugalėtojų taurę, ją turėjome galimybę laikyti rankose ir 2004 metais. Praktiškai finalas dėl patekimo į finalinį ketvertą vyko Tel Avive prieš vietos „Maccabi“ komandą. Iki rungtynių pabaigos likus žaisti vos 2 sekundes, „Žalgirio“ komandą ir sirgalius ištiko košmaras, kuris nesisapnavo net baisiausiame sapne. Varžovai sustabdė Giedrių Gustą pražanga ir įmetus nors vieną metimą turėtumėm laimėtas rungtynes. Abi baudas Giedrius Gustas prametė. Negana to, Tonoka Biordas ėjo kovoti dėl kamuolio, taip prasižengdamas puolime. Varžovai išsimeta tritaškį nuo galinės linijos ir Derekas Šarpas, gavęs perdavimą per visą aikštelę, įmeta tritaškį. Kaip tuomet sakė Arvydas Sabonis: „Gavau pamoką ant senatvės“. Menka paguoda, bet likusias rungtynes LKL įveikiant savo varžovus laimėtos ir A.Sabonis iškovoja pirmąjį LKL žiedą.
Metams bėgant buvo pasiekta ir daugiau laimėjimų kituose frontose. 2005 metais laimėta įkurta BBL lyga. 2007 metais buvo atnaujintos ir laimėtos LKF taurės varžybos (vėliau pervadintos Karaliaus Mindaugo taure).
2007 metais Kauno „Žalgiris“ turėjo prieš sezoną ir naują patirtį. Pagal NBA Europe Live projektą JAV ir Kanadoje mūsų komanda sužaidė trejas draugiškas rungtynes su Oklendo „Golden State Warriors“, Toronto „Raptors“ ir Vašintono „Wizards“. Visos rungtynes buvo atkaklios, bet pralaimėtos. Iš NBA vadovų šis žingsnis buvo didelis pripažinimas, kadangi iki šių metų vos 6 Europos komandos dalyvavo šiame turnyre.
Finansiniai sunkumai ir naujas etapas
2008 metų spalio mėnuo Kauno „Žalgiriui“ nežadėjo nieko gero. Dėl neefektyvaus klubo valdymo susidarė milžiniška skola buvusiems žaidėjams. Klubo vadovai teigė, jog „Žalgiris“ nemoka algų ir esamiems žaidėjams. Tuometinis vienas didžiausių remėjų „Kauno Energija“ rado priežasčių nepasirašyti paskolos sutarties su banku. Tuometinis vienas iš remėjų „Snoro“ bankas, buvo vienas iš komandos duobkasių. Bankas nerėmė klubo, o tiesiog už „gražias“ palūkanas skolino pinigus.
Tuo tarpu pinigų neliko netgi prasidėjus sezonui. „Žalgirio“ klubas, gaudavo injekcijas, tai iš savivaldybės, tai vieną milijoną litų iš dienraščio „Respublika“, tai buvo surinktos lėšos ir gerbėjų koncerto, bet atsistoti iš ligos patalo tokių injekcijų neužteko. Kaip atrodytų keista šiomis dienomis, bet komandos išgelbėtoju tapo V. Romanovas, 2009 metų pavasarį įsigijęs kontrolinį klubo akcijų paketą. Įžymusis verslininkas atėjo pačiu laiku, kadangi klubui skiriama Eurolygos „A“ licencija kybojo ant plauko dėl nemokumo. Rimas Kurtinaitis perfrazuodamas kantrybės netekusį Arvydą Sabonį siūlė net užkalti Halės langus.
2013 metų pavasarį V. Romanovas paliko „Žalgirį“ su daugiau nei 12 milijonų eurų skola. „Kiek radau, tiek ir palikau“ - tuo metu taip teisinosi bankrutavusio „Ūkio“ banko savininkas.
„Romanovo laikotarpis“ (2008-2013)
„Žalgiris“ susigrąžino LKL čempionų vardus, LKF ir BBL taures. Kadangi finansinės galimybės buvo didelės, tai leido įsigyti vienus geriausių tuo metu Lietuvos krepšininkų. Tiesa, jau tada buvo kaip pasakytų garsusis treneris Vladas Garastas: „Gyvenimas ne pagal kišenę“. Nuolatinis trenerių keitimas, nebuvo naudingas komandai nei finansiškai, nei psichologiškai. Nors to galima buvo tikėtis dar iš verslininko vadovavimo futbolo klubams. 2009 metų sezonui vadovauti liko Gintaras Krapikas, nors ir nelaimėjo LKL ankstesniame sezone.
O pradžia netgi nustebino. G. Krapiko treniruojama komanda atrodė švelniai tariant blankiai, bet V. Romanovas ilgą laiką netgi gynė trenerį. Tačiau G. Krapikas pateikė pasitraukimo raštą, ji laikinai pakeitė D. Maskoliūnas, o vėliau trenerio kėdę perėmė R. Butautas. Pastarasis, kartu su sporto direktoriumi A. Braziu, buvo po pusantro mėnesio atleistas. Tuo tarpu A. Brazys, niekada neieškantis žodžio kišenėje, pareiškė, kad dabar ateiti treniruoti komandą gali tik idiotas. O toliau dar įdomiau, komandos vairą perėmęs D. Maskoliūnas buvo atleistas per LKL finalo seriją.
Gavęs pravardę „Zuoko kareivis“ ir apkaltintas tyčia kenkentis komandai. Jo asistentas G. Markevičius atsisakė perimti komandos vairą ir pagal LKL nuostatus ir pirmą kartą LKL istorijoje komandos vyriausiuoju treneriu tapo komandos kapitonas. Vienoms rungtynėms vadovavo D. Šalenga, kitoms M. Braunas. Įdomiausia, jog netgi be trenerių paliktą „Žalgirį“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ treniruojamas R. Kurtinaičio sugebėjo įveikti vos 4-3 bendru serijos rezultatu.
Toliau, kurį laiką trenerių fronte ramybė…Aco Petrovičius perėmė komandos vairą, o praėjus porai mėnesių į jo vietą buvo paskirtas I. Zourosas. Šis treneris nenorėdamas paviešino dar vieną V. Romanovo intrigą: keitimų lapukai. Pasirodo, V. Romanovas, būdavo surašęs ant lapelio treneriams, kiek kiekvienas žaidėjas turėtų žaisti minučių aištelėje. Minutes nustatydavo jam pažįstamos būrėjos pranašysčių pagalba. I. Zourosas iškovojo titulus vietinėse pirmenybese, todėl netgi buvo pakviestas tęsti darbą kitame sezone. O čia ilgai neužsibuvo. Toliau trenerių kėdes matavosi : V. Masalskis, A. Trifunovičius ir galiausiai J. Plaza. Su šiuo treneriu baigėsi ir Romanovo dinastija „Žalgiryje“.
2013 metais pabėgęs V. Romanovas paliko „Žalgiriui“ didelę skolų kuprą ir galvos skausmą naujajam vadovui P. Motiejūnui. Sumanus krepšinio vadybininkas per keletą metų, padedamas verslininkų ir ypatingai Kauno savivaldybės sugebėjo skolą panaikinti ir netgi tam tikrais metais viršyti klubo biudžeto numatytas pajamas. Tam įtakos tai pat turėjo ir 2011 metais atverta „Žalgirio“ arena, padėjusi uždirbti pinigus klubui. Geras žaidimas 2019 metais „Žalgiriui“ atnešė naują titulą - daugiausia žiūrovų į namų areną sutraukusiu Eurolygos klubu lygos istorijoje (vidutiniškai 14737 žiūrovo).
Turint savo namus ir naudojantis NBA komandų pavyzdžiu 2014 metais per „Žalgirio“ 70-mečio šventę į arenos palubes iškėlė A. Sabonio marškinėlius.
Šarūno Jasikevičiaus era
2015 metais, Eurolyga su „Žalgiriu“ ir dar su 11 komandų pasirašė naują 10 metų sutartį. O 2016 metais komandai pradėjus vadovauti Šarūnui Jasikevičiui, galima teigti, jog įžengiame į ketvirtąją klubo epochą.
Gintaras Krapikas teigė, jog būtent jis atvedė Šarūną Jasikevičių į trenerio postą. Tiesos šiame teiginyje yra. Taip, talentingasis įžaidėjas tapo vienu sėkmingiausių Europos trenerių, su „Žalgiriu“ pasiekęs Eurolygos finalo ketvertą.