Panevėžio Internetinė Sporto Mokykla: Įkvepianti Istorija, Įspūdingi Pasiekimai Ir Didžiulė Įtaka

Įvadas

Panevėžio internetinė sporto mokykla, gyvavusi 1965-1990 metais, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje. Ši mokykla, 1989-1990 m. trumpai veikusi kaip Aukštesnioji olimpinio rezervo sporto mokykla, išugdė daugybę talentingų sportininkų, kurie vėliau garsino Lietuvą tarptautinėse arenose. Straipsnyje apžvelgiama mokyklos istorija, struktūra, išugdyti sportininkai ir jos reikšmė Lietuvos sportui.

Istorija ir raida

Įkūrimas ir pirmieji metai

Panevėžio internetinės sporto mokyklos istorija prasidėjo 1965 m. rugsėjo 1 d., kai Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendė 4-osios vidurinės mokyklos patalpose (Liepų alėja 2) organizuoti mokyklą-internatą su sustiprintu chemijos dėstymu. Užbaigus Sporto rūmų statybą, buvo nuspręsta mokyklą perorganizuoti į sportinės krypties mokyklą-internatą, pavadintą Panevėžio sporto mokykla-internatu.

1965 m. rugpjūčio 31 d. mokykla buvo oficialiai perorganizuota, o rugsėjo 1 d. darbą pradėjo naujai paskirtas direktorius Vladas Trachimas. 1965-1966 mokslo metais mokykloje dirbo 32 pedagogai ir mokėsi 412 mokinių iš visos Lietuvos.

Struktūra ir sporto šakos

Pradžioje mokykloje veikė keturi skyriai:

Lengvosios atletikos
Futbolo
Plaukimo
Sportinės gimnastikos

I-IV klasių moksleiviai buvo mokomi plaukimo. Jiems buvo įrengtas kilnojamasis vandens baseinas, o vyresnieji naudojosi Sporto rūmų baze. Laikui bėgant, mokykla plėtėsi ir atsirado naujų skyrių:

Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje

Dviračių sporto (plentas, nuo 1973 m.)
Šuolių į vandenį
Krepšinio (nuo 1979 m.)
Dziudo imtynių (nuo 1980 m.)
Baidarių ir kanojų irklavimo (nuo 1986 m.)
Tinklinio (nuo 1986 m.)

Taip pat veikė Šiaulių (lengvoji atletika ir rankinis, nuo 1973 m.) ir Trakų (irklavimo, nuo 1975 m.) filialai.

Materialinė bazė ir sąlygos

Pirmaisiais darbo metais mokyklai trūko sporto salės, inventoriaus ir sportinės aprangos. Nors mokykla turėjo 450 vietų bendrabutį, mokyklos pastate buvo įrengta tik 13 klasių-kambarių ir 3 kabinetai. 1968 m. buvo pastatytas priestatas su sporto salėmis, 1972 m. - rekonstruotas stadionas, 1975 m. - pastatytas pripučiamas lengvosios atletikos maniežas.

Personalas

1965 m. Panevėžio sporto mokykloje-internate dirbo 25 treneriai-sporto mokytojai, 26 mokytojai ir 16 auklėtojų. 1990 m. mokykloje dirbo 36 treneriai-sporto mokytojai. Tarp jų buvo tokie treneriai kaip Saulius Raziūnas (baidarių ir kanojų irklavimas), Julius Kibas ir Juozas Vėjelis (boksas), Z. Šniurevičius ir Jonas Urbonas (dviračių sportas), Bronius Juozaitis ir G. Jurgaitis (dziudo), A. Banitauskas ir E. Dūda (futbolas), R. Arbataitis, R. Kryževičienė ir R. Simonavičius (gimnastika), Valdys Alekna ir Raimundas Sargūnas (krepšinis), B. Jasikevičius, Algimantas Kukšta ir P. Varkala (lengvoji atletika), Aldona Navasaitienė ir A. Puišys (plaukimas), Zenonas Vansevičius (tinklinis).

Žymūs auklėtiniai ir pasiekimai

Per 25 gyvavimo metus Panevėžio sporto mokykla-internatas išugdė daug žymių sportininkų, pasiekusių įspūdingų rezultatų. Mokyklos auklėtiniai garsino Lietuvą pasaulyje, tapdami olimpiniais čempionais, pasaulio ir Europos čempionais bei rekordininkais.

Žymūs sportininkai

Tarp žymiausių Panevėžio sporto mokyklos-internato auklėtinių galima paminėti:

Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga

Dainius Adomaitis (g. 1974 m.) - krepšininkas
Virgilijus Alekna (g. 1972 m.) - lengvaatletis (disko metikas), daugkartinis olimpinis čempionas ir pasaulio čempionas.
Aleksandras Antipovas (g. 1955 m.) - lengvaatletis (bėgikas)
Nijolė Bluškytė-Medvedeva (g. 1960 m.) - lengvaatletė (bėgikė, šuolininkė į tolį, daugiakovininkė)
Romanas Brazdauskis (g. 1964 m.) - krepšininkas
Julius Vytautas Briedis (g. 1940 m.) - irkluotojas (kanojų ir akademinių valčių)
Jonas Čepulis (1939-2015) - boksininkas
Gintaras Einikis (g. 1969 m.) - krepšininkas
Gitas Juškevičius (g. 1966 m.) - boksininkas
Arūnas Jurkšas (g. 1972 m.) - lengvaatletis
Česlovas Kundrotas (g. 1961 m.) - lengvaatletis
Dainius Kairelis (g. 1979 m.) - dviratininkas
Šarūnas Marčiulionis (g. 1964 m.) - krepšininkas, vienas žymiausių Lietuvos krepšininkų, olimpinis čempionas.
Arminas Narbekovas (g. 1965 m.) - futbolininkas, olimpinis čempionas.
Alvydas Pazdrazdis (g. 1971 m.) - krepšininkas
Genovaitė Ramoškienė-Šidagytė (g. 1944 m.) - irkluotoja
Raimondas Rumšas (g. 1972 m.) - dviratininkas
Arvydas Sabonis (g. 1964 m.) - krepšininkas, vienas geriausių visų laikų Europos krepšininkų, olimpinis čempionas.
Austra Skujytė (g. 1979 m.) - daugiakovininkė, olimpinė prizininkė.
Liuda Triabaitė (g. 1965 m.) - dviratininkė
Vitalija Tuomaitė (1964-2007) - krepšininkė
Romas Ubartas (g. 1960 m.) - lengvaatletis (disko metikas), olimpinis čempionas.
Remigijus Valiulis (g. 1958 m.) - lengvaatletis (bėgikas), olimpinis čempionas.

Pasiekimai

Panevėžio sporto mokykla-internatas didžiavosi savo auklėtinių pasiekimais. Mokyklos auklėtiniai:

Gerino pasaulio ir Europos rekordus
11 tapo olimpinių žaidynių laimėtojais ir prizininkais
6 tapo pasaulio čempionais
8 tapo Europos čempionais
106 tapo SSRS čempionais
37 tapo SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais
13 moksleivių tapo SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais
135 tapo sporto meistrais
3 moksleiviai (A. Kryževičius, L. Jurevičiūtė, S. Bakutytė) baigė mokyklą aukso medaliais

Pagal sportininkų rezultatus Panevėžio sporto mokykla-internatas nuolat buvo tarp prizininkų tarp tokių SSRS mokyklų.

Direktoriaus prisiminimai

Savo darbą pradžią prisiminė S. Jam vadovaujant Panevėžyje dabar didelis dėmesys skiriamas sporto infrastruktūros gerinimui, atnaujinama Sporto centro sporto bazė. Iškils ir naujasis plaukimo baseinas „Aukštaitijos“ sporto komplekso teritorijoje, jau vyksta techninio projekto rengimas. S. Raziūno pastangos dabar nukreiptos į naujos irklavimo bazės statybą. Visą savo gyvenimą paskyrėte sportui: jaunystėje įvykdėte baidarių irklavimo sporto meistro normą, tapote Lietuvos čempionu, po to sėkmingai dirbote treneriu, išugdėte daug puikių irkluotojų, pradėjote teisėjauti varžybose, 2001-aisiais tapote tarptautinės kategorijos teisėju ir galop prasidėjo jūsų, sporto organizatoriaus karjera. Kaip vertinate šiuos savo gyvenimo etapus?, -paklausėme S. „Lokomotyvo“ sporto draugijos irklavimo bazė buvo šalia namų ir mokyklos. Tremerio darbą prisimenu su pasididžiavimu ir ilgesiu. Tuomečio direktoriaus pavaduotojo Algimanto Mykolaičio pakviestas, porą metų (iki uždarymo) dirbau ir garsiojoje to meto sportininkų kalvėje - Panevėžio aukštesniojoje olimpinio rezervo mokykloje, kuri žinoma kaip Internatinė sporto mokykla. Jame dalyvauti įkalbėjo tuometis miesto sporto skyriaus vedėjas, dabar jau šviesios atminimo Juozas Žumbakys. Tai buvo didelis iššūkis mano gyvenime. Revoliucijų išvengėme, tačiau atsirado daug naujovių, kurios leido sportininkams pasiekti gerų rezultatų. Visuomet likau su irkluotojais. Tai ypač įdomus darbas, kurio metu yra galimybė pabendrauti su įvairių šalių irklavimo mylėtojais, sužinoti naujoves, stebėti sporto šakos vystymosi tendencijas. Dar ir aktyviai sportavau bei studijavau. Po ilgoko svarstymo ir intensyvaus prašymo, sutikau. Man, treneriui, ginant inžinerijos darbą, buvo didelis diplominio darbo komisijos narių nusistebėjimas. Į Panevėžio sporto centro direktoriaus kėdę sėdote, sukaupęs nemažai patirties: 14 metų vadovavote „Aukštaitijos“ sporto mokyklai, buvote ilgametis Sporto centro direktoriaus pavaduotojas. Sukaupiau didelį specialiųjų sporto srities žinių ir vadybinės patirties bagažą. Neužmiršau ir trenerio darbo. Didelį Įspūdį, išlikusį iki šių dienų, padarė sporto organizavimo sistema, puikiai materialiai aprūpinta, apimanti didesnę dalį gyventojų nuo vaikų iki suaugusiųjų, yra racionali ir puikiai funkcionuojanti. Mano pastangos ir indėlis padėti kelti sportinį meistriškumą vienam geriausių dešimtmečio baidarių irkluotojui Vytautui Vaičikoniui, buvo apvainikuotos nusipelniusio trenerio vardo suteikimu už jo 2007 m. iškovotą pasaulio vicečempiono titulą. Treneriu dirbau iki 2014-ųjų. Atverčiau dar vieną naują savo darbinės veiklos puslapį. Didelis pliusas buvo tai, kad nereikėjo visko pradėti nuo pradžios. Tačiau vis dėlto užgulė didžiulė atsakomybė už visą didelį darbuotojų ir ugdytinių kolektyvą, abejonės, ar sugebėsiu tinkamai atlikti pareigas. Didžiulis iššūkis buvo sporto struktūrų kūrimas iš naujo, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Didele sėkme reikėtų laikyti tai, kad didesnė dalis Sporto centro darbuotojų, kuriuos pavyko suburti buvusiam vadovui B. Tie, kuriems nebuvo priimtini naujai paskirto vadovo reikalavimai, susirado kitą veiklos sritį. Kultivuojate 16 sporto šakų - ūkis, kaip sakoma, didelis. Mums priklauso didžiausios miesto sporto bazės: Aukštaitijos sporto kompleksas, kuriame yra sporto rūmai, plaukimo baseinas, ledo arena, stadionas, taip pat lengvosios atletikos maniežas, kurį netrukus baigsime renovuoti, pakloję naują bėgimo takų ir sektorių dangą, šalia esanti puiki dviračių bazė. Be to, turime pilnų matmenų rankinio ir krepšinio sales, uždarytoje mokykloje įsirengėme naujas bokso ir imtynių sales, ten pat yra ir tinkliniui bei badmintonui skirta salė, o Nevėžio pakrantėje - irklavimo bazė, jaukus V. Tai pirmiausiai pasikeitęs jaunimo požiūris į sportą ir fizinį aktyvumą. Trenerių kolektyvas yra pastovus, mažai keičiasi. Jau daug metų mus džiugina dviračių treko meistrai, iškovojantys aukščiausių apdovanojimų. Rimtų užmojų rengiant didelio meistriškumo sportininkus turi baidarininkų ir kanojininkų ugdytojas Vytautas Vaičikonis, kuris darbe pasinaudoja sukaupta didele savo, pajėgaus sportininko, patirtimi. Vadovo darbą paprastai nusako jo vadovavimo stilius. Sunku nubausti pavaldinius dėl padarytų klaidų. Turime ir jau įsisenėjusių problemų. Jau daug metų bandome pastatyti baidarių ir kanojų irklavimo bazę, bet vis nesėkmingai. Panevėžyje veikia R. Turėtų būti sudarytos sąlygos, kad jauni talentai suderintų pratybas su mokymusi, siekiant didesnio meistriškumo pasitelkti specialistus, turinčius atitinkamą patirtį ir autoritetą. Pirmiesiems treneriams turi būti tinkamai atlyginta už jų indėlį į šį procesą. Kiekvieną kartą patiriami nauji įspūdžiai, užmezgamos naujos pažintys, sutinkami seni pažįstami. Baidarių ir kanojų irklavimas Panevėžyje turi gilias tradicijas. Kelialapius jau turi treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė. Tai - geras bendradarbiavimo su „El-eko-sport“ klubu rezultatas. Laisvalaikį skiriu aktyviam poilsiui, sportui, ūkio darbams namuose, sode, darže ir teisėjavimui irklavimo varžybose. Mano pastangos dabar nukreiptos į naujos irklavimo bazės statybą. Irkluotojai jos jau seniai nusipelnė.

Reikšmė ir palikimas

Panevėžio sporto mokykla-internatas suvaidino svarbų vaidmenį Panevėžio ir Lietuvos sportiniame gyvenime. Mokykla ne tik išugdė daug talentingų sportininkų, bet ir prisidėjo prie sporto populiarinimo Lietuvoje. Mokyklos auklėtiniai garsino Lietuvos vardą pasaulyje, o jų pasiekimai įkvėpė jaunąją kartą siekti sportinių aukštumų.

Nors mokykla jau nebeegzistuoja, jos palikimas gyvas ir jaučiamas iki šiol. Daugelis mokyklos auklėtinių tęsia savo sportinę karjerą, dirba treneriais arba užsiima kita veikla, susijusia su sportu. Panevėžio sporto mokykla-internatas visada liks Lietuvos sporto istorijos dalimi.

Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje

Dabartis

Šiuo metu Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje sėkmingai įgyvendinamas tarptautinis knygų skirtukų mainų projektas, tapęs puikia galimybe mokiniams ne tik ugdyti kūrybiškumą, bet ir praktiškai taikyti anglų kalbos žinias bei susipažinti su kita kultūra. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos bibliotekoje visą mėnesį vyko jauki ir kūrybiška edukacija, skirta pasigaminti kalėdinę dekoraciją. Renginyje dalyvavo gimnazijos bendruomenės nariai - mokiniai ir darbuotojai. Panevėžio kultūros centre įvyko iškilminga Metų panevėžiečių pagerbimo ceremonija - vienas svarbiausių ir prasmingiausių miesto metų renginių. Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija ir toliau patvirtina savo statusą kaip viena svarbiausių šalies krepšinio talentų kalvių.

tags: #panevezio #internatine #sporto #mokykla