Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti gilias tradicijas ir Lietuvoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos futbolo lygos istoriją, pradedant nuo jos užuomazgų XX a. pradžioje iki šių dienų. Atskleisime, kaip futbolas Lietuvoje vystėsi, kokie buvo svarbiausi įvykiai ir kokie klubai bei asmenybės paliko ryškų pėdsaką šalies futbolo istorijoje.
Futbolo užuomazgos Lietuvoje
Nors neoficialūs duomenys teigia, kad futbolas Klaipėdos krašte galėjo būti žaidžiamas dar XIX a. pabaigoje, oficialiai futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1910-1912 metais. Šis laikotarpis žymi pirmuosius bandymus organizuoti futbolo varžybas ir populiarinti šią sporto šaką šalyje.
Pirmosios futbolo pirmenybės ir Lietuvos futbolo lygos įkūrimas
1922 m. įvyko pirmosios futbolo pirmenybės Lietuvoje, kuriose pradėjo dalyvauti 10, bet baigė tik 5 komandos. Šis įvykis laikomas oficialia Lietuvos futbolo lygos istorijos pradžia. 1923 m. lapkričio 25 d. Kaune įvyko futbolą kultivuojančių sporto organizacijų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Suvažiavime buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį lygos įstatai buvo įregistruoti valdžios įstaigose. Prie lygos įkūrimo prisidėjo tokie asmenys kaip profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Bulota.
Apie Lietuvos futbolo čempionato startą iš futbolo istorijos metraščių: (autorius G. "Balandžio mėn. viduryje „Lietuvos“ laikraštyje ir „Lietuvos sporto“ bei „Trimito“ žurnaluose buvo išspausdinti tokie skelbimai: „Visoms Lietuvos futbolo komandoms. Šiuo pranešama, kad veikiai prasidės futbolo rungtynės Lietuvos pirmenybėms, todėl pranešame visoms futbolo komandoms, norinčioms dalyvauti Lietuvos Sporto Lygos Futbolo skyriuje, atsiunčiat visą komandos pavadinimą, sąstatą`, atsargą, nurodymą jos formos, ženklo spalvos ir t. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto. Pirmoji 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikės šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos bendros treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio. Per antrąsias rungtynes pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje antroji LFLS komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Atkaklus buvo ir ketvirtasis susitikimas, tačiau labiau patyrę „Makabi“ futbolininkai 4:2 įveikė CRK komandą. Įdomiausia tai, kad vėl teisėjavo V. Visos rungtynės žaistos vietinės „Sporto“ bendrovės padovanotais baltais kamuoliais iš 18 dalių. Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą. Pirmenybių ir tarptautinių rungtynių atgarsiai greitai pasklido visoje Lietuvoje.
Šios komandos narys Steponas Garbačiauskas tapo pirmuoju Lietuvos sporto lygos futbolo komiteto vadovu, o jam talkino kitas didelis sporto entuziastas, legendiniu lakūnu vėliau tapęs Steponas Darius.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
1923 m. Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (FIFA). Narystė buvo suspenduota 1944 m., tačiau atkurta 1991 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Tarpukario Lietuvos futbolo čempionatai
Tarpukariu Lietuvos futbolo čempionatai ne visada vyko vieningos lygos sistema. Dažnai jie buvo organizuojami Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiauliuose. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
Lietuvos futbolo laimėjimai sovietmečiu
Nors Lietuva sovietmečiu neturėjo savo atskiros futbolo lygos, Lietuvos futbolininkai ir komandos pasiekė reikšmingų laimėjimų. 1946 ir 1947 m. Lietuvos jaunių futbolo rinktinė tapo SSRS čempione, o 1983 m. jaunimo rinktinė - SSRS tautų spartakiados futbolo turnyro nugalėtoja. Vilniaus „Žalgiris“ 1987 m. tapo universiados čempionu ir SSRS pirmenybių 3 vietos laimėtoju, o 1990 m. - Baltijos šalių čempionu.
SSRS olimpinėje rinktinėje žaidė A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, S. Baranauskas, V. Ivanauskas, V. Jurkus, V. Sukristovas (1988 Europos vicečempionas); A. Janonis ir A. Narbekovas 1988 m. tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais. Europos jaunių (16 m.) čempionu tapo V. Baltušnikas (1985), vicečempionais - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas, D. Kazlauskas (visi 1984), 3 vietos laimėtojais - R. Kapustas, G. Staučė (abu 1986), Europos jaunių (18 m.) čempionu - G. Staučė (1988), vicečempionais - R. Bubliauskas, V. Ivanauskas (abu 1984).
Lietuvos futbolo lyga po nepriklausomybės atkūrimo
Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. sistema pakeista pagal Šiaurės Europos ir kai kuriose Rytų Europos šalyse naudojamą sistemą pavasaris-ruduo.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Lietuvos futbolo taurė ir supertaurė
Nuo 1947 m. rengiami Lietuvos futbolo taurės (1947-91 Tiesos taurės) turnyrai, o nuo 1995 m. dėl supertaurės žaidžia Lietuvos čempionas ir taurės laimėtojas. Šie turnyrai yra svarbi šalies futbolo dalis, suteikianti galimybę komandoms varžytis dėl trofėjų ir įrodyti savo pranašumą.
Moterų futbolas Lietuvoje
Moterų futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti nuo 1970 m., o nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai. Nors moterų futbolas Lietuvoje nėra toks populiarus kaip vyrų, jis vis labiau populiarėja ir plečiasi.
Žymiausi Lietuvos futbolininkai
Lietuva išugdė nemažai talentingų futbolininkų, kurie garsino šalies vardą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tarp žymiausių futbolininkų galima paminėti: V. Balčiūną, S. Danisevičių, Z. Ganusauską, P. Glodenį, E. Jankauską, S. Krocą, R. Marcinkų, S. Penkauską, S. Ramelį, E. Riabovą, V. Saunorį, V. Tučkų, B. Zelkevičių. Taip pat reikėtų paminėti K. Andziulį (nuo 1965) ir R. Jušką (nuo 1983), kurie turi nuolatinę FIFA teisėjo kategoriją.
Kretingos „Minijos“ komandos istorija
Straipsnyje atskirai paminėta Kretingos „Minijos“ komandos istorija, kuri XX a. 7-ame dešimtmetyje buvo viena stipriausių komandų respublikoje. Komandos žaidėjas R. Trumpenskas buvo žinomas visoje Lietuvoje puolėjas-snaiperis, 1964 m. jis pelnė 25 įvarčius šalies A klasės pirmenybėse. „Minijos“ komanda 1964 m. iškovojo III vietą šalies A klasės pirmenybėse. Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta.
Vilniaus „Žalgirio“ dalyvavimas UEFA Čempionų lygoje
Vilniaus „Žalgiris“ kelis kartus dalyvavo UEFA Čempionų lygoje. Pirmą kartą - 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į šį turnyrą. Vėliau „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000, 2014 ir 2015 metų sezonuose. Nors „Žalgiriui“ nepavyko pasiekti grupės etapo, dalyvavimas Čempionų lygoje buvo svarbus įvykis Lietuvos futbolo istorijoje.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Lietuvos futbolo lygos dabartis
Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga, arba A lyga, yra aukščiausias futbolo divizionas Lietuvoje. Joje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos. Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d. Iš viso per 1922-2008 m. Lietuvos pirmojo ešelono pirmenybėse dalyvavo 220 komandų.