Futbolas gimnazijose - tai ne tik kūno kultūros pamokos, bet ir gyvybingi čempionatai, ugdantys sportišką jaunimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime futbolo dinamiką gimnazijose, atkreipdami dėmesį į Gimnazistų futbolo čempionato istoriją, sėkmingiausias komandas ir iššūkius, su kuriais susiduria futbolo entuziastai sostinės mokyklose.
Gimnazistų Futbolo Čempionato Istorija
Gimnazistų sporto žaidynės, įskaitant ir futbolo čempionatą, Vilniuje vykdomos nuo 2002 m. pavasario. Tai Vilniaus gimnazijų kūno kultūros mokytojų idėja ir pastangos. Nuo 2008 m. bendru susitarimu buvo pasirinktos tik tos sporto šakos, kurios kultivuojamos Vilniaus gimnazijų kūno kultūros pamokose: krepšinis, futbolas, tinklinis, šachmatai ir lengvoji atletika. Vaikinų futbolo 8x8 čempionatas yra vienas iš populiariausių. Šiais metais čempionate dalyvauja 21 gimnazijos komanda, o tai yra žaidynių rekordas. Šiuo metu tai yra masiškiausias čempionatas tarp visų sporto šakų, kuriose yra dalyvavę vaikinai. Apie 350 Vilniaus gimnazistų po pamokų gyvena futbolu.
Pirmasis Vilniaus gimnazistų futbolo čempionatas vyko 2002 m. rudenį. Tada vykdėme Vilniaus gimnazistų II spartakiadą - taip pagal bendruosius nuostatus ir vadinosi I bei II gimnazistų sporto žaidynės. Nuo 2002 m. pavasario iki 2008 m. pavasario šias žaidynes organizavo ir su mokytojais vykdė Vilniaus m. savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyriai. 2003 m. rudenį gimnazijų kūno kultūros mokytojų iniciatyva žodis „spartakiada" buvo pakeistas į olimpietišką žodį „žaidynės". 2009 m. rudenį organizatoriams atsisakius toliau rengti gimnazistų žaidynes, šio darbo ėmėsi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos kūno kultūros mokytojų įsteigtas juridinis asmuo - sporto klubas „Žaidynės tęsiasi". Tai tiesioginės reikšmės pavadinimo (gimnazijų žaidynės), teisinį asociacijos statusą turintis klubas, organizavęs ir kartu su gimnazijų kūno kultūros mokytojais vykdęs VIII-XIII sporto žaidynes. Didžiausiu Lietuvos gimnazijų asociacijos rūpesčiu, jos prezidento, Žirmūnų gimnazijos direktoriaus Edmundo Grigaliūno prašymu Vilniaus m. savivaldybei buvo pasiekta, jog Vilniaus gimnazijų mokinių XII- XIV sporto žaidynės vėl gautų reikiamą finansavimą. Gaunamos lėšos lemia gausų gimnazijų dalyvavimą šiame renginyje.
Komandų Skaičiaus Kaita ir Turnyro Formatas
Komandų, dalyvavusių gimnazijų futbolo čempionatuose nuo 2002 m. skaičius tolygiai didėjo. Tokį augimą lėmė ir kasmet didėjantis Vilniaus gimnazijų skaičius, tačiau svarbiausia priežastis yra sporto žaidynės. Gimnazijos, siekiančios pasižymėti, jaučia būtinybę dalyvauti visoje žaidynių programoje. Dalyvavimas futbolo turnyre joms yra taip pat svarbus, kaip ir bet kurios kitos į programą įtrauktos sporto šakos. Turnyrų dalyviai - tai 9-12 gimnazijų klasių mokiniai. Vilniuje nerengiami tokie masyvūs futbolo turnyrai, todėl dalyviais gausūs gimnazistų čempionatai kompensuoja šį trūkumą. Šiais mokslo metais vykdomose XIV sporto žaidynėse pirmą kartą buvo sudaryti 6 dalyvaujančių gimnazijų pogrupiai, numatytos 60 rungtynės. Turnyras prasidėjo rudenį, o baigsis pavasarį. Tai bus didžiausio formato turnyras žaidynių istorijoje.
Sėkmingiausios Gimnazijos Turnyro Istorijoje
Sėkmingiausiai Vilniaus gimnazistų futbolo turnyruose iki šiol yra dalyvavusi Gabijos gimnazija. Jos pasiekimuose yra 4 čempionų taurės, 2 antrosios vietos prizai ir 1 trečios vietos prizas. Greitu metu jie dar nebus pavejami, nes antroje vietoje esanti Žemynos gimnazija turi 2 čempionų taures, 1 antrosios bei 2 trečiosios vietos apdovanojimus. Vakariniai Vilniaus mikrorajonai yra gausiau apgyvendinti ir gimnazijose mokosi daugiau mokinių. Ten yra didžioji dauguma stadionų kuriuose galima vykdyti 8x8 varžybas. Žemynos, Radvilų, Gabijos, Jono Pauliaus II, Žirmūnų gimnazijų stadionams centrinis Vilnius gali priešpastatyti vienintelį Petro Vileišio progimnazijos stadioną, kuris turnyruose paprastai yra Užupio gimnazijos namų aikšte. Žaidynėse be favoričių Karoliniškių ir Žemynos bei nugalėtojų vardą ginančių Gabijos gimnazijų, labai pajėgios kovoti dėl pagrindinės taurės yra Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Jono Pauliaus II-ojo ir Mykolo Biržiškos gimnazijos.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Futbolo Populiarumas Vilniaus Rajonuose
Nežiūrint vakarinėje pusėje esančių gimnazijų komandų pranašumų, futbolas yra tiek pat populiarus ir centriniame Vilniuje. Pavyzdžiui, šiose žaidynėse dalvauja 10 centrinių ir 10 vakarinių gimnazijų komandų, ir viena iš rytinio Vilniaus - Naujosios Vilnios „Laisvės" gimnazija. Tiesiog centriniame Vilniuje gimnazistai labiau įgudę žaisti mažose ir aptvertose dirbtinės dangos aikštelėse.
Perspektyvos ir Iššūkiai
Gausus gimnazistų dalyvavimas futbolo 8x8 turnyruose nėra tik šių žaidynių staigmena - XIII žaidynėse dalyvavo 20 komandų. Tada buvo pakartotas masiško vaikinų dalyvavimo čempionatuose rekordas, pasiektas XII žaidynių vaikinų tinklinio čempionate. Tiesa, reikia pasakyti, jog absoliutus rekordas priklauso merginoms - XII žaidynėse gimnazijos parengė 24 tinklinio komandas. Vaikinų futbolo turnyruose nuo III žaidynių visuomet būdavo sudaromi 4 dalyvių pogrupiai, o tai reiškia, kad tolydžiai didėjant dalyvaudavo 12-16 komandų.
Kaip Sustiprinti Futbolo Pozicijas?
Mokytojams, kuriems neįprasta baigti darbą tuoj pat pasibaigus pamokoms, reikia negailėti daugiau papildomo ugdymo valandų. Mokiniai nori sporto būrelių, kuriuose jie pasiruošia ne tik bendruomenės renginiams, bet ir siekia patekti į gimnazijos komandą, pasirengia varžyboms mieste. To jie tikrai labai nori. Nedaug gimnazijų turi tinkamą stadioną futbolui 8x8 žaisti, bet tai ką aš kalbu tėra tik svajonė.
Situacija Užupio Gimnazijoje
Kaun… Užupio gimnazijos mokinių, tėvų ir mokytojų bendruomenė protestavo prieš R. Dagienės galimybę užimti mokyklos direktorės pareigas, organizuota protesto akcija prie mokyklos, bendruomenė parengė peticiją, kuria prieštaravo R. Bendruomenės netenkino tai, kad R. „Girdžiu Užupio gimnazijos bendruomenės įvardijamas rizikas, baimes dėl naujai konkurso būdu išrinktos direktorės Rasos Dagienės. Stiprios, brandžios bendruomenės kūrimas, rūpestis savo aplinka, galimybė atvirai kalbėtis visada buvo ir bus skatinama Vilniuje“, - rašė V. Jis savo įraše pasidalino ir R. „Esu įsitikinusi, kad darbas tokiomis sąlygomis būtų itin sudėtingas ir galėtų neigiamai paveikti gimnazijos kasdienę veiklą, jos mikroklimatą bei pasiektus rezultatus.
Nacionalinis Stadionas Vilniuje: Dabartinė Situacija
Vilniuje, ant Ozo kalno, amžiaus statybose - Nacionaliniame stadione - darbininkai jau stato naujas tribūnas. Pradėjus kilti stadiono tribūnoms, statybos finansuotojas, „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis pareiškė, kad nori stadione sutalpinti dar daugiau žiūrovų, nei numato projektas. Pirminiame stadiono projekte buvo numatytos 15 tūkst. vietų žiūrovams, o „Hanner“ ėmėsi statyti dar 3 tūkst. vietų daugiau, tačiau ir to negana. Avulis: prie nacionalinio stadiono operavimo gali prisidėti Vilniaus „Žalgiris“ bei „Rytas“ (nuotr. Elta) Dabar A. Avulis skelbia, kad už kelis papildomus milijonus eurų sėdynėmis užpildys plotą, iki šiol numatytą ekranui, o tam reikės pašalinti dvi laikančias kolonas. „Tai bus didžiausias stadionas Baltijos regione, galėsime konkuruoti dėl renginių sporto ir kultūros, turės konkurencinį pranašumą, galimybę daugiau save įveiklinti, pritraukti daugiau turistų, sukti miesto ekonomiką“, - privalumus vardija Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Sostinės meras stadiono žiūrovų vietų plėtimui neprieštarauja, sako, kad tai apmokės „Hanner“, tačiau pripažįsta, kad projekto pakeitimui turės dar pritarti miesto taryba. „Pakeitimai sutarties turės būti daromi, bet jie bus formalūs, patikslinant specifikacijas, leidžiant koncesininkui savo sąskaita įrengti daugiau vietų stadione, didesnę areną pastatant, finansiniai įsipareigojimai savivaldybės ir valstybės niekaip nebus keičiami“, - teigia V. Benkunskas. Statytojai tvirtina, kad dėl naujų pakeitimų stadiono konstrukcijų patvarumas nenukentės. „Lietuvoje pastatai statomi 50 metų eksploataciniam laikotarpiui, tiltai - 100 m. Tai 50 m. tikrai stovės, o įprastai stovi ir daugiau“, - komentuoja „Naresta“ direktorius Tadas Grincevičius.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Galimos Stadiono Statybos Kliūtys
Valstybės užsakymu statomo stadiono statyboms įstrigus, kai jo atsisakė „BaltCap“ fondas, naują finansavimo modelį po mėnesius užtrukusio tyrimo Europos Komisija patvirtino, tačiau su 18 tūkst. vietų žiūrovams. Tad savivaldybės tarybos narys, opozicijoje esantis ir ambicijų varžytis dėl mero posto neslepiantis Aleksandras Nemunaitis perspėja, kad dėl naujų pakeitimų statybos gali vėl strigti. „Viešųjų pirkimų tarnyba gali turėti pastabų, grįžti prie klausimo, jei keičiasi projektas, gal yra norinčių statyti, didėja pelningumas projekto. Kas svarbiausia, vėl reikės Europos Komisijos pritarimo“, - teigia A. Nemunaitis.
Stadiono Operavimo Teisės
Beje, A. Avulis skelbia, kad sulaukęs Vilniaus sporto bendruomenės nepasitenkinimo dėl planuoto stadiono operavimo teisių suteikimo Kauno „Žalgirio“ arenai, šio plano atsisako ir dabar ieško, kas kitas galėtų rūpintis renginiais stadione. „Iniciatyvinėje grupėje yra „Ryto“ atstovai, pakvietėme ir „Vilniaus Žalgirio“ atstovus, turime atstovus ir kurie supranta renginių organizavimą. Darbo grupėje deriname interesus, funkcijas, kas ką galėtų padaryti“, - sako A. Avulis.
Kauno Arenos Dalyvavimas Projekte
Beje, A. Avulis pripažįsta, kad Kauno arena ir toliau projekte dalyvaus. „Koncesijos dalyviai yra trys: mes pagrindinis, bet nuo senų laikų ateina Kauno arena ir „Icor“ kompanija. Įstatinį kapitalą padidinome, jų dalis pasidarė mikroninė, bet jų išmesti nėra jokių net teorinių galimybių“, - komentuoja „Hanner“ savininkas.
Stadiono Statybos Pabaigos Data
Visgi nepaisant visų projekte kylančių kliūčių, Arvydas Avulis skelbia, kad stadioną, kaip ir anksčiau žadėjo, baigs statyti jau net truputį greičiau nei po dvejų metų: „2027 lapkričio 15 d. kviečiu pasižiūrėti futbolo rungtynes. Aš ketinu ten žaisti“, - teigia A. Avulis.
Klaipėdos Abiturientų Pasiekimai
Ketvirtadienį, liepos 20 d., uostamiesčio abiturientus, sėkmingiausiai išlaikiusius valstybinius brandos egzaminus, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kviečia į simbolinį jų pagerbimo renginį. Švietimo skyriaus duomenimis, šiemet brandos egzaminus laikė 1860 abiturientų, iš jų 1246 - iš Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių 12-os gimnazijų. Iš 10 valstybinių brandos egzaminų (VBE) 91 (2022 m. - 67) abiturientas gavo 136 (2022 m. - 95) šimtukus, iš jų 2 abiturientai iš „Ąžuolyno“ bei Klaipėdos licėjaus gavo po 4 šimtukus. Po 3 šimtukus pelnė 11 abiturientų, po 2 šimtukus - 17 abiturientų. Šiais metais daugiausiai 100 balų įvertinimų gauta iš užsienio kalbos (anglų) VBE - 53 bei lietuvių kalbos ir literatūros VBE - 33. Šimtukais įvertinti „Ąžuolyno“ gimnazijos (69), Klaipėdos licėjaus (30), Vytauto Didžiojo gimnazijos (15), Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos (6) abiturientų darbai. Lietuvių kalbos ir literatūros VBE mieste laikė 1129 abiturientai, iš jų 101 egzamino neišlaikė (2022 m. atitinkamai - 1101, 99), o aukščiausią 100 balų įvertinimą gavo 33 (2022 m. - 21) abiturientai. Geriausiai šį egzaminą išlaikė „Ąžuolyno“ ir Eduardo Balsio menų gimnazijų, Klaipėdos licėjaus abiturientai.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Matematikos VBE šiemet Klaipėdoje laikė 966 abiturientai,iš jų 161 egzamino neišlaikė (2022 m. atitinkamai - 950, 374). 100 balų įvertinimą gavo 19 abiturientų. Biologijos VBE šiemet Klaipėdoje laikė 340 abiturientų, iš jų 10 egzamino neišlaikė. 100 balų įvertinimą gavo 7 (2022 m. Istorijos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 336 abiturientai, iš jų 8 egzamino neišlaikė. Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 172, iš jų 25 egzamino neišlaikė. 100 balų įvertinimą, kaip ir praėjusiais metais, gavo 10 abiturientų. Fizikos valstybinį brandos egzaminą laikė 147 abiturientai, iš jų 13 egzamino neišlaikė. Chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 73 abiturientai, iš jų 3egzamino neišlaikė. Užsienio kalbos (anglų) VBE laikė 1296 abiturientai, iš jų 16 neišlaikė, 100 balų įvertinimą gavo 53 (2022 m. Rusų kalbos VBE laikė 45 abiturientai. Abiturientai iš viso laikė 12-os mokomųjų dalykų valstybinius brandos egzaminus. Net 8-ių Klaipėdos abiturientų laikytų egzaminų vidurkiai yra aukštesni už šalies vidurkį. Aukštesni nei šalies vidurkis yra šių klaipėdiečių laikytų valstybinių brandos egzaminų (toliau - VBE) balų vidurkiai (procentais): užsienio kalbos (prancūzų) (miesto - 100, šalies - 88,93), užsienio kalbos (vokiečių) (miesto - 99, šalies - 88,93), užsienio kalbos (anglų) (miesto - 64,16, šalies - 63,16), informacinių technologijų (miesto - 47,20 proc., šalies - 40,26 proc.), istorijos (miesto - 44,37; šalies - 41,54), matematikos (miesto - 37,77, šalies - 37,35 proc.), fizikos (miesto - 47,88, šalies - 47,47), geografijos (miesto - 48,14, šalies - 47,18). Nežymiai nuo šalies vidurkio skiriasi miesto abiturientų biologijos VBE balo vidurkis (miesto - 49,08, šalies - 49,14). Žemesni nei šalies miesto abiturientų VBE vidurkiai yra chemijos (miesto - 46,9, šalies - 49,73), lietuvių kalbos ir literatūros (miesto - 48,62, šalies - 49,02) bei užsienio kalbos (rusų) VBE (miesto - 71,44, šalies - 74,34). Sunkiausiai uostamiesčio abiturientams šiais metais sekėsi laikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, jo neišlaikė 16,67 proc. dvyliktokų (praeitais metais jo neišlaikė 39,37 proc.
Mokyklų Sąrašas ir Registruoti Mokytojai
(Sąrašas su mokyklų pavadinimais ir registruotų mokytojų skaičiumi)