Įvadas
1995 metai Lietuvos sportui buvo reikšmingi. Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi sporto pasiekimai, atspindintys įvairių sporto šakų sportininkų pastangas ir talentą. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant Lietuvos sporto statistikos metraščius ir kitą archyvinę medžiagą, siekiant kuo tiksliau perteikti to meto sporto paveikslą.
Krepšinis
Moterų krepšinis
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms. Antrajame žurnalo numeryje buvo pristatyta Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio 2019 metų veiklos ataskaita, prisimintos vyrų, moterų ir jaunimo rinktinių vasaros stovyklos bei „Hoptrans“ 3×3“ turnyras. Savo mintimis apie jį dalinosi šios sporto šakos debiutantas Jonas Mačiulis, o dar negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą nustebino tuometinis rinktinės narys Dainius Adomaitis. Savo įžvalgomis apie moterų krepšinį pasidalino Europos čempionė ir šiuo metu LKF moterų krepšinio projektų vadovės pareigas einanti Lina Brazdeikytė.
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo. Jis dažnai tapatinamas su čempionate dalyvaujančių komandų skaičiumi. 2004-2007 metais moterų krepšinio lygoje (LMKL) rungtyniavo 5-6 komandos. Tais metais moterų rinktinė dalyvavo dviejuose Europos čempionatuose (užimta 4-oji ir 6-oji vietos) bei pasaulio čempionate (iškovota 6-oji vieta). 2008-2018 metais LMKL čempionate dalyvavo 7-8 komandos. Tačiau rinktinės rezultatai buvo jau prastesni - užimtos 8-14 vietos, o nuo 2016 m. rinktinė finaliniuose Europos čempionatų etapuose apskritai nedalyvavo. Yra ir kita nuomonė - kad moterų rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo šalies čempionato dalyvių skaičiaus, tačiau ir nuo moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose. 1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės (dabartinė Europos taurė) turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai (Marijampolės „Arvi“, Klaipėdos „Lemminkainen“, Vilniaus „Kibirkštis“, Utenos „Utena“, Klaipėdos „Fortūna“, Kauno raj. „Hoptrans-sirenos“). Eurolygoje 2000-2014 m. (išskyrus 2012-2013 sezoną) kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą - Vilniaus „Lietuvos telekomas“, Vilniaus TEO, Kauno „Aistės-VIČI“, Vilniaus „Kibirkštis“. Tuo pačiu metu moterų rinktinės rezultatų kreivė nuo 2008 m. ėmė leistis žemyn, nors klubinis krepšinis gyvavo net labai gerai. Atidžiau pažvelgus į prestižiniuose Europos turnyruose dalyvaujančių komandų gyvavimo metus, pastebima šiek tiek kitokio pobūdžio tendencija - ilgalaikiškumas. Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau TEO, sėkmingai rungtyniavo Eurolygoje nuo 2000 iki 2010 metų. Šio klubo ryškiausi rezultatai (2005 m. 3-ioji vieta ir 2006 m. 4-oji) sutampa su moterų rinktinės gerais pasirodymais Europos bei pasaulio čempionatuose.
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m.
Krepšinio tradicijos Klaipėdoje
Didelis sporto entuziastas Kazimieras Budrys 1977 m. sumanė surengti šeimų krepšinio turnyrą. Jis tapo toks populiarus, kad norintiems patekti į finalinį turnyro etapą, tenka rengti atrankines varžybas. Turnyras jau seniai peraugo į tarptautinį lygį. Pirmuose dviejuose turnyruose nugalėjo Budriai, vėliau net aštuonis kartus nugalėjo pasaulio ir olimpinio čempiono Modesto Paulausko suburta Paulauskų šeimos komanda. Turnyro nugalėtojomis jau yra tapusios šeimos iš Estijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos. Per turnyro gyvavimo laikotarpį užaugo ne viena krepšininkų karta. Buvę mažyliai jau dalyvauja su savo vaikais, ne retai šeimų komandose matome kai seneliai žaidžia kartu su anūkais. Didžiulio susidomėjimo turnyras susilaukė 2011 metais, kai čia dalyvavo žymiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio šeimos komanda. Sporto rūmų salė buvo pilnutėlė. Sabonių šeimos komanda, dalyvavusi K. Budrio taurės šeimų turnyre 2011 metais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio triumfas ir kontroversijos 1995 m.
Lengvoji Atletika
Antrą Lietuvos lengvosios atletikos čempionato dieną netrūko rekordų netrūko. Be Edžio Matusevičiaus įspūdingai šalies rekordą pagerino ir kūjo metikė Agnė Lukoševičiūtė. 2007 metais Vaidos Kelečiūtės pasiektą rezultatą (54,14 m) JAV gyvenanti lietuvė viršijo daugiau nei 6 metrais - 60,48 m. Šiemet A. Lukoševičiūtė varžybose JAV kūjį buvo numetusi 55,20 m, tačiau tada jai nepavyko atlikti visų privalomų rekordų tvirtinimo sąlygų. „Jausmas tikrai geras, bet tokio rezultato tikėtis tikrai nesitikėjau. Prieš metus mano didžiausia svajonė buvo numesti 55 metrus ir tai galvojau, kad gali nepasisekti. 60 metrų - išsipildė svajonė, kurios net neturėjau, - džiaugėsi A. Lukoševičiūtė. - Labai smagu dalyvauti Lietuvoje, tiek žiūrovų, tiek šeimos narių nesu turėjusi - tai motyvuoja mesti toliau ir stengtis.“ Kūjininkė atstovaus Lietuvai rugpjūčio 9-11 dienomis Norvegijoje vyksiančiame Europos komandiniame čempionate. Sužinojusi apie šias varžybas, dešimtmetį už Atlanto gyvenanti lengvaatletė neslėpė noro pirmą kartą ginti gimtinės garbę tarptautinėse varžybose. „Iš pradžių tokio tikslo - patekti į komandinį čempionatą - neturėjau, net nežinojau, kad būtų tokia galimybė. Kai sužinojau, galvojau, kad tikrai iš visų jėgų bandysiu patekti, labai smagu atstovauti Lietuvai. Distanciją ji įveikė per 2 min. 2,93 sek. bei pusantros sekundės pagerino savo sezono rekordą. Beje, taip greitai Lietuvoje, be atkaklesnės konkurencijos, ji nebėgo nei šalies čempionatuose, nei LLAF taurės varžybose apskritai. „Esu turbūt vieną kartą Lietuvoje išbėgusi iš 2 min. 3 sek. ir tai buvo pakankamai seniai. Po visų šitų pokyčių, visų kliūčių tai yra nerealus jausmas, tuo labai džiaugiuosi, - šypsojosi E. Balčiūnaitė. - Pradėjau sezoną su mintimis apie Dohą, jos tokios pačios ir liko. Sezono metu bėgau ir 500 m, ir 600 m, bet visi startai buvo tarsi statant namą plytą po plytos. Matome, kad judame gera linkme ir viskas yra gerai.“ Beje, Laurento Meuwly auklėtinės rezultatas galėjo būti dar geresnis, tačiau ji dėl nesklandumų starte į distanciją pajudėjo vėliau nei nuaidėjo starto šūvis. Progą pagerinti laiką bėgikė dabar turės komercinėse varžybose Šveicarijoje bei Europos komandiniame čempionate. „Europos komandiniame čempionate daug kas priklausys nuo situacijos, kaip greitai bėgs varžovės. Bet žinoma, mintys yra tik apie dar greitesnį bėgimą“, - sakė E. Balčiūnaitė. Seniai regėtas rezultatas užfiksuotas vyrų šuolių su kartimi rungtyje - Osvaldas Gedrimas sukėlė ovacijų bangą, peršokęs 5 metrus. 28-erius metus jokiam Lietuvos sportininkui nebuvo pavykę įveikti šios ribos. „Pagaliau įvykdžiau savo tikslą, kurį buvau užsibrėžęs prieš ketverius metus. Dabar judėsime į priekį, tikiuosi, kad gausiu reikiamų karčių ir judėsime link Lietuvos rekordo, - pasakojo O. Gedrimas. - Pasiektas rezultatas yra įrodymas, kad talento nereikia - reikia daug darbo. Noriu palinkėti visiems stengtis, tikėti, kad viskas įmanoma ir vieną kartą ateis tokia diena, kai įvykdysit tikslą. Iki tol buvo labai didelė kelionė, šiandien jaučiuosi kaip koks olimpietis ir nesvarbu, kad čia tik penki metrai.“ Intriguojanti trišuolininkių dvikova baigėsi Dovilės Dzindzaletaitės pergale - 13,98 m nušokusi lengvaatletė aštuoniais centimetrais pranoko šių metų Europos iki 23 metų čempionę Dianą Zagainovą. Ieties metime triumfavo Liveta Jasiūnaitė (59,14 m), aplenkusi 22-ą Lietuvos čempionatų medalį iškovojusią Indrę Jakubaitytę (56,97 m).
Lietuvos lengvosios atletikos čempionato rezultatai
Vyrai:
- 200 m: 1. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 21.25/-0.1, 2. Kostas Skrabulis (Vilnius) 21.63, 3. Giedrius Rupeika (Vilnius) ir Mantas Šeštokas (Vilnius) 21.94.
- 800 m: 1. Benediktas Mickus (Klaipėda) 1:50.67, 2. Arnas Gabrėnas (Vilnius) 1:53.47, 3. Algimantas Žemaitaitis (Vilnius) 1:54.13.
- 5000 m: 1. Simas Bertašius (Raseiniai/Vilnius) 14:13.88, 2. Egidijus Adomkaitis (Vilnius) 15:02.21, 3. Lukas Tarasevičius (Alytus/Švenčionys) 15:39.13.
- 3000 m kliūtinis: 1. Justinas Beržanskis (Šiauliai) 8:56.50, 2. Giedrius Valinčius (Marijampolė) 9:13.44, 3. Tomas Bačiulis (Šiauliai) 10:18.71.
- 400 m barjerinis: 1. Rapolas Saulius (Vilnius) 52.69, 2. Artūras Janauskas (Vilnius/Klaipėda) 54.91, 3. Maksimas Bolotinas (Vilnius) 55.51.
- Šuolis su kartimi: 1. Osvaldas Gedrimas (Klaipėda) 5.00, 2. Matas Adamonis (Kaunas) ir Lukas Kolpakovas (Vilnius) 4.20.
- Trišuolis: 1. Paulius Svarauskas (Vilnius/Švenčionys) 15.56/-0.9, 2. Dominykas Petrosevičius (Kaunas/Kėdainiai) 15.06/-0.6, 3. Vilius Junevičius (Vilnius/Marijampolė) 14.80/-0.5.
- Kūjis: 1. Tomas Vasiliauskas (Vilnius, Marijampolė) 67.72, 2. Tomas Juknevičius (Panevėžys) 57.87, 3. Lukas Simonavičius (Marijampolė) 56.03.
- Ietis: 1. Edis Matusevičius (Vilnius) 89.17, 2. Modestas Masteika (Šakiai) 62.03, 3. Vilius Paikovas (Vilnius) 59.39.
Moterys:
- 200 m: 1. Karolina Deliautaitė (Kaunas) 24.49/2.1, 2. Gunda Jakimavičiūtė (Vilnius) 25.06, 3. Rasa Mažeikaitė (Šiauliai) 25.17.
- 800 m: 1. Monika Elenska (Vilnius) 2:07.23, 3. Monika Šaltenytė (Vilnius) 2:11.19.
- 5000 m: 1. Loreta Kančytė (Kaunas) 17:15.92, 2. Gabrielė Paužaitė (Vilnius) 17:27.25, 3. Greta Karinauskaitė (Šiauliai) 17:49.51.
- 3000 m kliūtinis: 1. Evelina Miltenė (Šiauliai) 10:49.73, 2. Auksė Linkutė (Vilnius) 11:08.60, 3. Simona Sendrevičiūtė (Šiauliai) 12:22.78.
- 400 m barjerinis: 1. Gabija Galvydytė (Panevėžys/Jonava) 1:00.01, 2. Erika Krūminaitė (Klaipėda) 1:01.71, 3. Kamilė Gargasaitė (Kaunas) 1:02.35.
- Šuolis su kartimi: 1. Vitalija Dejeva (Kaunas) 3.10, 2. Rugilė Miklyčiūtė (Kaunas) 3.00, 3. Karolina Jasaitė (Kaunas) 3.00.
- Trišuolis: 1. Dovilė Dzindzaletaitė (Šiauliai) 13.98/2.4, 2. Diana Zagainova (Vilnius) 13.90/0.0, 3. Vaida Padimanskaitė (Panevėžys) 12.64/1.3.
- Kūjis: 1. Agnė Lukoševičiūtė (Kaunas) 60.48, 2. Aistė Žiginskaitė (Marijampolė) 49.80, 3. Klaudija Bieliauskaitė (Alytus) 42.55.
- Ietis: 1. Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 59.14, 2. Indrė Jakubaitytė (Kaunas) 56.97, 3.
Kiti lengvosios atletikos pasiekimai
Fenomenalioji Lietuvos ieties metikė Indrė Jakubaitytė įsirašė savo vardą į istoriją. I. Jakubaitytė įrankį numetė 53,89 m. Oficialus planetos rekordas - 50,45 m - priklausė švedei Elisabeth Wallander. „Žinojau, koks yra pasaulio rekordas ir žinojau, kad jį pasieksiu. Lietuvos lengvaatletė pasiekė geriausią šalies sezono rezultatą šiemet. Sportininkės kraityje jau 23 Lietuvos čempionatų medaliai, iš kurių pirmąjį ji iškovojo dar 1995 metais. Šalies čempione I. Jakubaitytė tapo 1997, 2002, 2007, 2009, 2010, 2014 ir 2015 metais. „Esu tas pavyzdys, rodantis, kad reikia įdėti didelį indėlį į darbą, norint gauti kažkokį rezultatą. Niekada gyvenime nebuvau praradusi motyvacijos, nesvarbu, kokie keliai būtų užplūdę mano sportinėje karjeroje. Visada gyvenau sportu ir gyvenu dabar. Kraupu, nes man pasitraukus, Liveta liktų viena. Aš jaučiu aistrą šiai sporto šakai, jaučiu savo kūną, puikiai su juo dirbu. Tikrai nežadu taip paprastai pakabinti startukus ir žiūrėti iš šalies. Didžiausiu karjeros pasiekimu sportininkė įvardija pasirodymą 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse. „Ten ir vieta gana aukšta, ir rezultatas, įspūdžiai išlikę neišdildomi. Pasvajoju dar apie olimpiadą, bet galvoju blaiviai, kad metai eina į priekį, ne atgal. Dabar keliu sau aukščiausius tikslus kaip trenerė. Esu Lietuvos patriotė, atiduodu duoklę šaliai. Manęs kaip trenerės nebetenkina Lietuvos čempiono titulai. Sportininkės asmeninis rekordas - 63,65 m - buvo užfiksuotas 2007 metais Kaune. Dar praėjusiais metais I. Jakubaitytė atstovavo šalies rinktinei Baltijos komandiniame čempionate.
Lengvosios atletikos tradicijos Klaipėdoje
Galime ir pasidžiaugti ir didžiuotis, kad bėgimas yra vertinamas, išaugo jo prestižas ir daug pagrindinių prizų yra iškeliavę į užsienio šalis. „Gintarinė jūrmylė“ yra vienos seniausių ir ilgiausiai Lietuvoje vykstančių bėgimo varžybų, pradėtos rengti dar 2001 m. Be to, vienintelės, kurių distancija matuojama jūrmylėmis (1 jūrmylė - 1 852 metrai). Renginio sumanytojai - Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Trijų ir šešių jūrmylių trasos yra nuolatinės, tad jose fiksuojami rekordai. Organizatoriai siekia, kad kiekvienas Klaipėdos miesto, krašto gyventojas kartu su kaimyninių valstybių bėgikais įveiktų jūrmylės nuotolį - 1852 metrus. Profesionaliems bėgikams siūloma įveikti 6 jūrmyles, o bėgikėms - 3 jūrmyles. Šių nuotolių nugalėtojų vardai ir pavardės įamžinami 6 tonas sveriančiame atminimo akmenyje, iškeltame iš marių dugno gilinant uosto akvatoriją. Visiems dalyviams, nubėgusiems nuotolį, įteikiamas pažymėjimas. Įvykiams, kai buvo kovojama dėl Lietuvos nepriklausomybės, prisiminti, nuo 2001 metų kasmet sausio 13 d. rengiamas bėgimas nuo Girulių televizijos bokšto iki miesto Savivaldybės pastato. Būtent šiuos objektus teko saugoti ir ginti lemtingais 1991 metais. Vienas iš šio proginio bėgimo iniciatorių yra Algirdas Grublys, buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos skyriaus vadovas. Dar vienas, grynai klaipėdietiškas renginys - „Gintarinės jūrmylės” bėgimo varžybos. Šios bėgimo varžybos ypatingos tuo, kad nugalėtojai gauna ne tik piniginę dovaną, bet jų pavardės yra iškalamos atminimo akmenyje Smiltynėje, pakeliui į Jūrų muziejų, į kurį vasarą plūsta tūkstantinės minios žmonių. Ši tradicija pradėta 2001 metais.
Buriavimas
Kuršių marių regata
Paminėtina Kuršių marių buriavimo regata, kuri rengiama nuo 1954 metų. Tuomet regata buvo vadinama „Aplink Kuršių marias“. Vėliau ji vyko su pertraukomis, nes Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje, todėl rusai ribojo plaukiojimą, kaip ir dabar. Lietuvoje rengiama daug buriavimo varžybų, bet Kuršių marių regata vadinama rimčiausiu išbandymu buriuotojams. Ji vyksta septynias dienas, per kurias buriuotojai turi įveikti penkis etapus. Bendras visos regatos distancijos ilgis siekia apie 260 jūrmylių. Jachtos, kurių įgulas sudaro 4-5 nariai, varžosi aštuoniose klasėse. Tradiciškai šios didžiausios Lietuvos regatos dalyviai apdovanojami savo jachtų klasėse, o bendrojoje įskaitoje išaiškinami du absoliutūs nugalėtojai - pagal realiai sugaištą laiką ir pagal perskaičiuotą laiką, atsižvelgiant į jachtų klases. Kuršių marių regata - populiariausia Kuršių mariose, Lietuvoje vykstanti regata. Joje dalyvauti laiko garbės reikalu kone visi pajėgiausi Lietuvos buriuotojai. Kuršių marių regata tapo vienu iš didžiausių organizuojamų buriavimo renginių.
Irklavimas
Nuo 1968 m. rengiama irklavimo „Danės” regata. Šio renginio sumanytojai ir pirmieji rengėjai - šviesaus atminimo treneriai Jonas Marčiauskas ir Stasė Rukevičienė. Vėliau regatą vis tobulino ir išpopuliarino Klaipėdos irklavimo centras, vadovaujamas ilgamečio trenerio Liudviko Mileškos. Regatoje mielai dalyvauja ne tik Lietuvos irkluotojai, bet ir svečiai iš kitų šalių. Pirmosios DANĖS regatos nugalėtojai: R. Lankas, A. Burbulis, R. Ročys, P. Varneckis, V. Gudelis.
Taip pat skaitykite: 1995 Metų Krepšinio Laidos Istorija
Kultūrizmas
Remigijus Bimba - 1997 m. Lietuvos vyrų kultūrizmo čempionas ir 1995-1997 m. Lietuvos jaunimo kultūrizmo čempionas (du kartus absoliutus).
Remigijaus Bimbos pasiekimai 1995 metais
- 1995-02-24, sporto klubo „Perspektyva“ jėgos dvikovės varžybos. Jaunimo varžybų ir klubo absoliutus nugalėtojas. Pasiekti rezultatai (kūno svoris - 91,5 kg, suma - 340): štangos spaudimas gulint nuo krutinės - 130 kg, pritūpimai su štanga ant pečių - 210 kg (jaunimo rekordas).
- 1995-05-27, Kauno miesto jaunimo kultūrizmo pirmenybės (3 vieta, absoliuti kategorija, dalyvių - 14)
- 1995-06-03, Kaunas, Lietuvos jaunimo kultūrizmo taurė (5 vieta, absoliuti kategorija, dalyvių - 11)
- 1995-11-11, Kupiškis, Lietuvos jaunimo kultūrizmo pirmenybės (1 vieta, 80 kg, dalyvių - 5)
- 1995-11-25-26, Slovakija, Bratislava, pasaulio jaunimo kultūrizmo čempionatas (10 vieta, 80 kg, dalyvių - 21)
- 1995 metų Kauno kultūrizmo federacijos apdovanojimas geriausiam jaunimo amžiaus kultūristui - „Už aukštus sportinius pasiekimus“.
- LKF metiniame geriausių sportininkų 12-e užėmiau - 5 vietą.
Laisvosios Imtynės
Kasmet vis didesnį prestižą įgyja ir vis daugiau užsienio svečių susilaukia laisvųjų imtynių tarptautinis jaunių turnyras „Mūsų viltys”. Jis rengiamas nuo 1998 metų. Vienas iš šio turnyro sumanytojų ir organizatorių treneris Sergejus Kasimovas teigia, kad jaunų imtynininkų pasirodymas šiame turnyre yra puikus pavyzdys moksleiviams. „Kasmet po varžybų imtynių sales užplūsta dešimtys paauglių, kurie ne tik siekia sportinio rezultato, bet ir integruojasi į sporto bendruomenę, iškeičia betikslį slampinėjimą gatvėmis į aktyvią, sveiką gyvenseną“, - džiaugiasi šalies laisvųjų imtynių rinktinės treneris. „Aš matau, kad į turnyrą atvyksta ne sporto turistai, o tikrai gabūs ir perspektyvūs atletai. Galiu išvardyti ne vieną pavardę „Mūsų vilčių“ dalyvio, vėliau pasiekusio svaiginančių aukštumų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse“, - renginio tradicijomis didžiavosi S. Vieną iš turnyro „Mūsų viltys“ iniciatorių ir organizatorių, savo treniruočių draugą Sergejų Kasimovą sveikina turnyro globėjas, laisvųjų imtynių TSRS sporto meistras, gynybos ministras, generolas leitenantas Arvydas Pocius.
Klaipėdos Sportininkai Olimpinėse Žaidynėse
Geriausias Lietuvos 1995 m. Lietuvos krepšininkai iškovojo olimpinius bronzos medalius. Klaipėdiečio trenerio Juozo Paulausko auklėtinė dviratininkė Rasa Mažeikytė iškovojo aukštą šeštąją vietą.
Taip pat skaitykite: Geriausi slidinėjimo kurortai Naujiesiems Metams