Futbolo gerbėjams Lietuvoje dažnai kyla klausimas apie futbolo mokyklų kokybę ir sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime futbolo mokyklų situaciją, ypatingą dėmesį skirdami Žolyno gatvėje esančiai sporto infrastruktūrai ir jos istorijai. Aptarsime ne tik esamą situaciją, bet ir palyginsime ją su kitų šalių pavyzdžiais, siekdami suprasti, kur esame ir kur galime būti geriau.
Futbolo Infrastruktūros Problemos Lietuvoje
Lietuvos futbolo gerbėjai ne kartą yra patyrę nusivylimą dėl prastos futbolo infrastruktūros. Anksčiau buvo gėda priimti italus, vokiečius ir ispanus, kurie atvirai tyčiojosi iš mūsų futbolo infrastruktūros. Nacionalinio stadiono nėra ir kažin ar bus, todėl tenka verstis su tuo, ką turime. LFF stadionui dar trūksta 2,5 tūkst. vietų žiūrovams, kad atitiktų UEFA reikalaujamus 4 kategorijos kriterijus (dabar yra 5,5 tūkst.). UEFA leidžia čia žaisti, nes geresnės arenos tiesiog neturime. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione įrengta 9 tūkst. vietų, bet komplekso būklė siaubinga. Minios žiūrovų per rungtynes sukelia tokį konstrukcijų siūbavimą, kad, atrodo, visos tribūnos tuoj nuvirs į aikštę. Marijampolėje 2008 metais duris atvėręs "Arvi" stadionas apynaujis, bet pagal UEFA kriterijus jame gali vykti tik žemiausio - C - lygio rungtynės.
Palyginimas su Kaimyninėmis Šalimis
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, situacija Lietuvoje atrodo liūdnai. Estai jau dešimtmetį džiaugiasi kompaktišku 10 tūkst. vietų "A Le Coq" stadionu Taline. Jo statybos kainavo 35 mln. eurų. Slovėnai gali rinktis Liublianą arba Mariborą. Liublianoje vos per metus 2010-aisiais iškilo 17 tūkst. vietų stadionas "Stožice", kainavęs 57 mln. eurų. Maribore pasenęs stadionas "Ljudski vrt" prieš ketverius metus virto šiuolaikiška 13 tūkst. vietų arena. Sunku patikėti, kad renovacijos darbai slovėnams atsiėjo tik 10 mln. eurų. O kiek šimtų milijonų mes jau sukišome į Šeškinės stadiono griaučius? Tiksliai turbūt neatsakys niekas.
Žolyno Gatvės Sporto Kompleksai ir Istorija
Žolyno gatvė Vilniuje turi turtingą sporto istoriją. Šioje gatvėje įsikūrę sporto kompleksai ir futbolo mokyklos yra svarbūs jaunosios kartos ugdymui. Tačiau, norint suprasti dabartinę situaciją, svarbu pažvelgti į praeitį.
"Žalgirio" Bazė Žolyno Gatvėje: Nuo Klestėjimo Iki Apleistumo
Lrytas.lt tęsia istorijas apie pradingusius sporto objektus Lietuvoje, o šį kartą skaitytojų dėmesiui - ištaiginga „Žalgirio“ bazė Žolyno gatvėje. Buvęs Lietuvos rinktinės ir „Žalgirio“ komandos treneris Algimantas Liubinskas į klubo bazę Žolyno gatvėje kaip žaidėjas atvyko dar 1973 metais. Tuo metu jau buvo pastatytas raudonų plytų pagrindinis pastatas, kuris dabar atrodo tarsi vaiduoklis.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Klestėjimo Laikotarpis
A.Liubinskas prisimena, kad tuo metu ši bazė buvo jo gyvenimo sostinėje pradžia. Tai buvo unikali vieta su įrengtais kambariais, maitinimo bloku, poilsio kambariais su biliardo stalais ir net baseinu. Šalia troleibuso parko turėjome treniruočių aikštę. Atgavus nepriklausomybę bazė klestėjo. Vilniaus „Žalgirio“ klubo ir jo treniruočių bazės Antakalnyje nesunaikino Sovietų sąjungos byrėjimas ir išsvajotas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Sostinės komanda turėjo puikius namus, o paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje klubas išugdė puikių futbolininkų. „Žalgirio“ klube savo kelią pradėjo ir skambiausius Europos trofėjus laimėję Edgaras Jankauskas ir Deividas Šemberas.
D.Šemberas prisimena, kad tuometinis „Žalgiris“ turėjo puikias sąlygas pasirengimui ir aukšto meistriškumo žaidėjų ugdymui. Jam tai buvo aukšto lygio pasirengimo centras su valgykla, baseinu, gyvenimo sąlygomis, medicininiu aptarnavimu ir skalbykla. Kiekvienas „Žalgirio“ futbolininkas turėjo savo atskirą kambarį, kuriame leisdavo laiką futbolo karantino laikotarpiu.
Subyrėjimas ir Apleistumas
Kertinis „Žalgirio“ bazės, kaip ir viso klubo, lūžio momentas įvyko 2008 metais. Tuometinis klubo savininkas V.Kastujevas Maskvoje pateko į kalėjimą, nes buvo kaltinamas neteisėtai reikalavęs pusantro milijono eurų iš „Inkredbank“ viceprezidento, ledo ritulio klubo „Spartak“ vadovo. V.Kastujevo išlaikomas „Žalgiris“ susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Klubui buvo iškelta bankroto byla, komandos treneriai ir futbolininkai liko negavę atlyginimų.
Apskritai buvo kalbama, kad šis veikėjas „Žalgirio“ klubą įsigijo tik dėl ištaigingo sklypo Antakalnyje. Dar 2008 metais buvo duotas savivaldybės leidimas bazės rekonstrukcijai į poilsio namus. 2011 metų pabaigoje iš kalėjimo Maskvoje paleistas V.Kastujevas dar bandė kovoti ir dėl „Žalgirio“ vardo bei kreipėsi į teismą. Pati bazė keliavo per žlugusio banko „Snoras“ rankas.
A.Liubinskas teigia, kad tai dar vienas požymis mūsų Lietuvoje - nebaudžiamumas. Mūsų valdžios atstovai leidžia daryti visokias aferas, kuris išsivystė ir niekas nėra baudžiamas. Turime tokią nuostabią bazę, ji galėjo tapti ne vien tik futbolo baze, o ir visų sportų šakų. Pagal paskutinius pranešimus apgriuvęs „Žalgirio“ treniruočių bazės pastatas turėtų virsti kiek kuklesniais poilsio namais nei buvo planuota 2008 metais.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
A.Liubinskas teigia, kad jam teko lankytis apleistoje bazėje ir vaizdelis buvo baisus: ji buvo nešildoma, išplėšta. D.Šemberas, nors ir dažnai pravažiuoja pro Antakalnį, tačiau nedrįsta apžiūrėti griuvėsių, nes jį su ta vieta ir baze sieja daug sentimentų.
Kitos Sporto Šakos Žolyno Gatvėje
Nors „Žalgirio“ futbolo klubo bazė Žolyno gatvėje daugiau ar mažiau yra žinoma vilniečiams, tačiau apie penktojo ir šeštojo dešimtmečio sporto objektus mažai kas yra girdėję. Pati „Žalgirio“ bazė gimė iš kuklesnės slidinėjimo bazės, kuri aptarnaudavo slidinėjančius žmones Sapieginėje. Visai šalia „Žalgirio“ futbolo bazės egzistavo du susiję objektai su dabar jau egzotine sporto šaka Lietuvoje: šuolių su slidėmis tramplinai. Vienas tokių veikė Sapieginės miškuose nutolus apie vieną kilometrą nuo dabartinės „Žalgirio“ bazės vietos.
Futbolo Mokyklų Veikla ir Atsiliepimai
Šiuo metu Žolyno gatvėje ir aplinkinėse teritorijose veikia įvairios sporto įstaigos ir klubai, siūlantys futbolo treniruotes vaikams ir jaunimui. Tarp jų galima paminėti:
- Viešoji įstaiga Vilniaus Žalgirio futbolo akademija: Nors šis juridinis asmuo išregistruotas 2022 m. liepos mėn. 7 d., tikėtina, kad veikla tęsiama kitais pagrindais arba per kitas organizacijas.
- FORUM sporto klubas (Konstitucijos pr.): Siūlo visapusiško sveikatingumo paslaugas.
- Gym+ (Vilniaus g.): Didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais.
- LEMON GYM (Kareivių g.): Vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje.
Atsiliepimai apie futbolo mokyklas ir klubus gali skirtis priklausomai nuo trenerių kvalifikacijos, treniruočių intensyvumo, sąlygų ir kitų veiksnių. Svarbu atkreipti dėmesį į trenerių patirtį ir kvalifikaciją, treniruočių programų turinį, saugumą ir higieną, komunikaciją su tėvais ir vaikais, bei bendrą atmosferą.
Jaunuolių Palydėjimas į Savarankišką Gyvenimą
Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, kurio tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Vilniaus Žolyno Vaikų Socialinės Globos Namai: Istorija ir Veikla
Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai ) iki 1991-ųjų metų buvo Globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Juose gyveno apie 100 vaikų. Mūsų valstybei pradėjus savarankiškumo žingsnius, pradėjome reorganizaciją. Palaipsniui mažinome vaikų ir darbuotojų skaičių. Vaikų neišleidome į internatines mokyklas, bet leidome jiems gyventi čia, kur jie augo nuo mažens, sudarėme sąlygas lankyti bendrojo lavinimo miesto mokyklas.
Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlėme gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę skatina vaikų savarankiškumą, mažina vaikų socialinę atskirtį. 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 m. gegužės 31 d. baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Šiuo metu mūsų vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.
Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.