Futbolas, būdamas viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, ne tik suteikia daug džiaugsmo žiūrovams ir žaidėjams, bet ir turi didelę teigiamą įtaką sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius futbolo aspektus, pradedant jo teikiama nauda fizinei ir psichinei sveikatai, baigiant socialine ir ekonomine verte, kurią futbolas sukuria visuomenei.
Fizinė futbolo nauda
Daugelis žmonių mano, kad intensyvios treniruotės sporto salėje yra veiksmingesnės, tačiau žaidžiant futbolą galima pasiekti puikių rezultatų. Futbolas padeda sumažinti kraujo spaudimą ir riebalinių audinių kiekį organizme, skatina raumenų masės didėjimą. Intensyvus bėgiojimas aikštelėje ne tik degina riebalus, bet ir tvirtina kūną. Nuolat žaidžiant sutvirtėja kojos, pilvo presas ir nugaros raumenys.
Futbolas taip pat teigiamai veikia imuninę sistemą, pagerina įvairias organizmo reakcijas. Aktyvus sportas, toks kaip futbolas, yra puikus būdas stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą.
Futbolas vaikščiojant: prieinamas sportas visiems
Vis labiau populiarėja futbolo žaidimo rūšis Lietuvoje - „Futbolas vaikščiojant“, kur savo galimybes gali išbandyti kiekvienas. Pats žaidimas yra ganėtinai paprastas: svarbiausia visus veiksmus atlikti vaikščiojant, t.y. visada viena koja turi būti ant žemės. Žaidžiama su minkštu kamuoliu taip sumažinant traumų tikimybę. Futbolas vaikščiojant - tai mažojo futbolo versija, kuri sugalvota ir reglamentuota kaip atskira žaidimo rūšis siekiant įtraukti į žaidimą senjorus.
Ši sporto šaka atsirado Anglijoje 2011 m., kai „Chesterfield“ futbolo klubas pakvietė 50 metų ir vyresnius žmones dalyvauti programoje. Nuo to laiko žaidimas išplito visoje Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Lietuvoje Masinio futbolo asociacija (MaFA), įkvėpta užsienio patirties, pristatė šią žaidimo rūšį visuomenei.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat susidomėjo šia Lietuvoje nauja fizinio aktyvumo rūšimi ir daugelis jų jau išbandė žaidimą praktiškai, pakvietę gyventojus į atviras pamokas. Kaip teigia Lietuvos masinio futbolo asociacijos vadybininkas, treneris Martynas Karpavičius, labiausiai šiuo žaidimu domisi Lietuvos visuomenės sveikatos biurų specialistai, aktyviai dalyvaudami žaidimo pristatymo seminaruose.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro fizinio aktyvumo specialistė Alina Bocman pastebi, kad futbolas vaikščiojant senjorams suteikia ne tik galimybę pajudėti bendraminčių apsuptyje, bet ir geras emocijas bei stiprėjančius socialinius ryšius. Žaidimas nereikalauja specialaus fizinio pasirengimo, neleidžia didesnio kontakto, taip sumažindamas tikimybę patirti traumą, tačiau skatina judėti, bendradarbiauti komandoje ir išlaiko pagrindinius futbolo elementus.
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai supažindino su šiuo žaidimu ir jaunimą, sulaukdami teigiamų atsiliepimų.
Socialinė ir psichologinė futbolo nauda
Futbolas yra ne tik fizinis aktyvumas, bet ir puiki socialinė veikla. Žaidžiant komandoje ugdomi bendradarbiavimo, komandinio darbo ir socialiniai įgūdžiai. Be to, futbolas padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir didina pasitikėjimą savimi.
Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių būti aktyviam dažnai reiškia tai daryti vienam. Nors tai puikiai tinka fizinei sveikatai, jiems gali trūkti konkurencijos ir komandinio darbo kibirkštėlės, dėl kurios sportas yra toks malonus. Tai gali keistis.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Tyrimai taip pat parodė, kad futbolas palaiko sveiką senėjimą gerindamas gerovę, pusiausvyrą ir socialinį ryšį. Futbolas gali iš naujo apibrėžti, ką reiškia išlikti aktyviam vėlesniame gyvenime. Tai suteikia vyresnio amžiaus žmonėms galimybę patirti komandinį darbą, draugišką konkurenciją ir bendruomeniškumą naudojant lėtesnę, saugesnę pasaulyje mėgstamo žaidimo versiją.
Futbolo ekonominė vertė
Lietuvos futbolo federacija (LFF) atlieka svarbų vaidmenį ne tik organizuojant futbolo varžybas, bet ir skatinant visuomenės fizinį aktyvumą, gerinant infrastruktūrą ir kuriant naujas darbo vietas. LFF kartu su Lietuvos sporto universiteto ir Vilniaus universiteto tyrėju dr. Antanu Ūsu apskaičiavo pastarųjų penkerių metų LFF veiklos sukurtą ekonominę ir socialinę vertę - tyrimas parodė, kad per metus ji siekia beveik 57 mln. eurų.
Apie 14,07 mln. eurų sukuria LFF investicijos į infrastruktūrą, 11,38 mln. eurų - A lyga, 13,76 mln. eurų - užimtumas, o apie 17,57 mln. eurų - fizinis aktyvumas ir sveikata.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius teigia, kad LFF vertina savo investicijas ne tik pagal jų ekonominę vertę, bet ir jų poveikį visuomenei. Tai leidžia geriau suprasti investicijų grąžą ir efektyviau planuoti naujas investicijas, siekiant maksimalios naudos valstybei.
Tyrimą atlikęs A.Ūsas akcentuoja, kad Lietuvos futbolas pastaraisiais metais augo ir auga iki šiol. Nors daug skeptikų ir kritikų teigia, jog Lietuvoje futbolas nėra įdomus, realybė yra kitokia. Lietuvos futbolo plėtra yra pastebima, tai išlieka viena masiškiausių šalies sporto šakų, sukurianti šalyje daug darbo vietų ir itin reikšmingai prisidedanti prie šalies gyventojų sveikatingumo didinimo.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Investicijos į infrastruktūrą
LFF investicijos į aikštynus, stadionus ir dirbtines dangas siekia apie 1,8 mln. eurų, apie 1,3 mln. eurų prideda futbolo klubai, o šios investicijos leidžia sukurti apie 7,9 mln. eurų netiesioginės ir netiesioginės vertės - ši vertė kuriama per bendruomenės telkimą, užimtumą, edukaciją, socialines iniciatyvas, socialinę vertę, įvairių ligų ir traumų prevenciją.
Bendros infrastruktūros gerinimui ir plėtrai LFF skiria 500 tūkst. eurų, 1,9 mln. eurų prideda valstybė, o 500 tūkst. eurų skiria savivaldybės - tikslingai išnaudojant šias investicijas per metus yra sukuriama vertės už 12,76 mln. eurų. Bendra investicijų į infrastruktūrą grąža per metus - apie 14,07 mln. eurų.
A lyga
Lietuvos futbolo A lygos klubai per metus parduoda apie 45 tūkst. bilietų, trys ketvirčiai futbolo žiūrovų perka ne tik bilietą, bet stadione įsigyja ir maistą bei gėrimus. Rungtynių transliacijas televizijoje pamato 600 tūkst. žmonių, o internete informacija apie A lygą pasiekia 2,6 mln. žmonių. Visa tai sukuria vertės už 3,84 mln. eurų.
Asmenų dirbančių A lygoje (komandose ir akademijose, neskaitant žaidėjų) sukurta vertė per metus siekia 3,97 mln. eurų. Tai suskaičiuota įvertinus 195 akademijose ir klubuose dirbančių darbuotojų bei 32 individualių trenerių atlyginimus bei sumokamus mokesčius.
Pastaraisiais metais Lietuvos klubams vis geriau sekasi tarptautiniuose turnyruose, todėl sukuriama vis didesnė vertė: vidutinė grąža iš klubų pasirodymų tarptautiniuose turnyruose vidutiniškai siekia 3,56 mln. eurų. Bendra investicijų į A lygą grąža per metus - 11,38 mln. eurų.
Užimtumas
LFF darbuotojų ir laisvai samdomų darbuotojų sukuriama vertė siekia 1,49 mln. eurų. Ši sukuriama vertė apskaičiuota įvertinus 36 darbuotojų atlyginimus ir sumokamus mokesčius.
Didelę vertę kuria vaikų užimtumas sporto klubuose ir sporto viešosiose įstaigose.- mokantis, treniruojantis, žaidžiant futbolą yra sukuriama vertės už 12,27 mln. eurų. Sukuriamos naudos yra edukacija, vertybių ugdymas, disciplina, fizinis ir psichologinis aktyvumas, bendruomenės įsitraukimas. Bendra investicijų į futbolo užimtumą grąža per metus - 13,76 mln. eurų.
Fizinis aktyvumas ir sveikata
Šiuo metu Lietuvoje jaunimo ir vaikų lygose iš viso žaidžia 6870 futbolininkų 418-oje komandų. Mėgėjų, senjorų ir veteranų lygose žaidžia 1075 futbolininkai 73-ejose komandose. Skaičiavimai rodo, kad tai sukuria 12,61 mln. eurų tiesioginę naudą per ligų prevenciją ir darbo našumo padidėjimą, sutaupant sveikatos apsaugos sistemos lėšas.
Didelę vertę sukuria socialiniai projektai ir jų dalyviai: per pastaruosius ketverius metus LFF suorganizavo 203 renginius, kuriuose dalyvavo 88 712 dalyvių. Tai leido sukurti tiek tiesioginės ekonominės vertės už 4,44 mln. eurų, tiek netiesioginės socialinės ir edukacija bei prevencija paremtos kultūrinės vertės už 15,41 mln. eurų. Bendra per fizinį aktyvumą ir sveikatą sukuriama LFF vertė per metus siekia apie 17,57 mln. eurų.
Sveikatinimo filosofija ir specialistų svarba
Pasaulyje vis stiprėja fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos tradicijos, keičiasi sveikatinimo filosofija. Daugelis mokslinių tyrimų patvirtina, kad sveikata net 90 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo ir vos 10 proc. nuo medicinos.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorė prof. dr. teigia, kad Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys sveikatinimo srityje gerokai toliau pažengusios negu Lietuva, jose įvairaus amžiaus žmonės - nuo darželinuko iki senjoro - kur kas fiziškai aktyvesni. Džiugu, kad vis daugiau ir mūsų žmonių nusprendžia sveikiau gyventi, daugiau sportuoti ir aktyviai ilsėtis. Kad jie tai darytų saugiai ir kokybiškai, reikia profesionalių, naujausių sporto mokslo žinių įgijusių specialistų.
LSU mokslinių tyrimų duomenimis, sportu ar kita fizine veikla Lietuvos moksleiviai užsiima nepakankamai. Menko fizinio aktyvumo priežastys aiškios - moksleiviai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių ir kitų šiuolaikinių technologijų, o tai kenkia jų emocinei ir fizinei sveikatai. Kad ateity dėl to nekiltų rimtesnių sveikatos problemų, jau nuo mažens svarbu vaikams ugdyti norą sportuoti ir būti fiziškai aktyviems.
tags: #futbolo #pasveikino #kestutis