Šiandien sukanka 96 metai nuo istorinės datos, kai Lietuvos futbolo rinktinė pirmą kartą pasirodė olimpinių žaidynių futbolo stadione Paryžiuje 1924 metais. Nors planai buvo ambicingesni, šis debiutas žymėjo svarbų etapą Lietuvos futbolo istorijoje.
Sporto užuomazgos tarpukario Lietuvoje
Agrarinėje trečiojo dešimtmečio Lietuvoje sportas buvo tik embriono būsenoje, skatinamas ir puoselėjamas mažo rato entuziastų. Didžioji dalis Lietuvos sporto pradininkų buvo užsienio grįžę lietuviai, tokie kaip Steponas Garbačiauskas, Steponas Darius, Viktoras ir Karolis Dineikos, generolas leitenantas Jonas Jurgis Bulota ir daugelis kitų. Vienas iš tokių multiatletų buvo S. Darius, kuris gynė Lietuvos rinktinės vartus pirmose tarptautinėse rungtynėse su Estija. Jis taip pat populiarino beisbolą, įkūrė šio sporto lygą, žaidė krepšinį, dalyvavo pirmosiose oficialiose Lietuvos krepšinio rungtynėse (1922 m.), tapo šalies čempionu ir krepšinio teisėju, žaidė ledo ritulį, dalyvavo greitojo čiuožimo ir ieties metimo varžybose.
Tuo metu Lietuvoje vyravo nuomonė, kad sportas lietuviams nereikalingas, nes žemdirbiai ir taip daug dirba.
Pirmieji žingsniai: nuo lygos įkūrimo iki olimpinio debiuto
Pirmoji Lietuvos futbolo lyga buvo įkurta 1922 metais. 1923 m. birželio 24 dieną suburta Lietuvos rinktinė Kaune sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes, kuriose pralaimėjo Estijai 0:5. Idėja dalyvauti 1924-ųjų žaidynėse užsimezgė antroje 1923 m. pusėje. Vėliau įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), kuri 1923 m. gegužę tapo visateise FIFA nare. Kovo pabaigoje žaidynių organizatoriams buvo nusiųstas 22 futbolininkų sąrašas, o rinktinės kapitonu paskirtas S. Darius.
Balandžio 8 d. LSL vadovai paskubėjo ruošti olimpiečių sąrašą, kuriame buvo 33 sportininkai: 14 futbolininkų, po vieną boksininką, fechtuotoją, sunkumų kilnotoją, imtynininką, šaulį, dviratininką, tenisininką, plaukiką, gimnastą, raitelį bei tris lengvaatletes. Skaičiuota, kad 33 žmonių delegacijos kelionei ir pragyvenimui reikės 20 tūkst. litų. Galiausiai į Paryžių išsiųsta tik futbolo rinktinė ir du dviratininkai.
Taip pat skaitykite: 1958 m. pasaulio čempionato Brazilija
Visos trys Baltijos valstybės turėjo futbolo rinktines 1924-ųjų žaidynėse, tačiau sportas Estijoje ir Latvijoje buvo labiau pažengęs. Estijos imtynininkas Eduardas Putsepas tapo olimpiniu čempionu, sunkumų kilnotojas Alfredas Neulandas - vicečempionu, dar keturi sportininkai iškovojo bronzos medalius.
Nikodemas Švogžlys-Milžinas pastebėjo, kad Estija ir Latvija buvo labiau pramoniniai regionai, kuriuose kūrėsi darbininkai, atradę laisvalaikio kultūrą ir sporto klubus. Lietuva buvo Rusijos imperijos užkampis, todėl daugelis lietuvių su miestietiška kultūra ir sportu susipažino emigracijoje.
Kelionė į Paryžių: iššūkiai ir pasirengimas
Gegužės 21 d. Lietuvos užsienio reikalų ministeriją pasiekė telegrama iš Paryžiaus, kurioje prašoma skubiai atsakyti, kada atvyks futbolo rinktinė. URM ėmėsi skubiai rinkti komandą, o ministerių kabineto posėdyje skirta 12 tūkst. litų. Rinktinė traukiniu išvyko į Paryžių gegužės 22 dieną, likus trims dienoms iki olimpinio krikšto. Du rinktinės žaidėjai net neturėjo Lietuvos pilietybės. Tai buvo Hansas Gecas, kuris teisėjavo pirmajam Lietuvos futbolo čempionatui 1922 m.
Vykstant į Paryžių viename traukinyje su Latvijos delegacija, S. Garbačiauskas pastebėjo didelį skirtumą tarp sportininkų pasirengimo. Latvijos komanda atrodė pasipuošusi ir pasiruošusi, o lietuviai susidūrė su kelionės sunkumais.
Gegužės 24 d. lietuvių traukinys pasiekė Belgijos-Vokietijos sieną, kur paaiškėjo, kad neturi tranzitinių Belgijos vizų. Dėl to jie buvo išsiųsti atgal į Vokietiją ir Paryžių pasiekė tik rungtynių išvakarėse kone vidurnaktį. S. Garbačiauskas aprašė, kad sportininkai įsikūrė olimpiniame kaimelyje, patinusiomis kojomis ir sustingusiais sąnariais sukrito į lovas. Iki Lietuvos debiuto olimpinėse žaidynėse buvo likę apie 12 valandų.
Taip pat skaitykite: Apžvalga ir analizė
Pirmasis olimpinis mačas: pralaimėjimas Šveicarijai
Lietuvos ir Šveicarijos rungtynės atidarė žaidynių futbolo varžybas Pershingo stadione. Laikraštis „Lietuva“ aprašė, kad jau 3 minutę šveicarai pelnė pirmąjį įvartį. Pirmame kėlinyje šveicarai pelnė 4, antrame - dar 5 įvarčius.
E. Jurkevičiaus teigimu, 10-ąją minutę Stasys Sabaliauskas turėjo progą pasiekti garbės įvartį, tačiau smūgiavo tiesiai vartininkui į rankas. Laikraštis „Sportas“ rašė apie dar dvi Lietuvos rinktinės progas. Vis dėlto, lietuviai pralaimėjo rezultatu 0:9.
Latvijos rinktinė taip pat triuškinamai pralaimėjo Prancūzijai 0:7. Lietuvos rinktinės pralaimėjimas gimtinės spaudoje sutiktas įvairiai, tačiau be didelių pašaipų.
S. Garbačiauskas rašė, kad šveicarai buvo tvirtesni, techniškesni ir taktiškesni už lietuvius. Jie treniravosi kartu trejetą savaičių prieš olimpiadą, o prieš rungtynes su Lietuva specialiai treniravosi 2 val. 30 min., kad priprastų prie rungtynėms skirto laiko.
S. Janušauskas prisiminė, kad stadionas su 40 tūkst. vietų (iš tikrųjų - 29 tūkst.) paliko didelį įspūdį. Lietuviai buvo pratę žaisti paupiuose, kurmių išraustose pievose, todėl kojos pradėjo virpėti. Šveicarai greitai įsitikino, kad lietuviai yra naujokai ir nežino, ką daryti, kai kamuolys lekia oru.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Po olimpinio debiuto
Paryžiuje likę Lietuvos futbolininkai sužaidė draugiškas rungtynes su Egipto rinktine, kurias pralaimėjo 0:10.
Stasys Razma nugyveno iki 1960 m., dirbo Radviliškio rajono Liaudies švietimo skyriuje. Valerijonas Balčiūnas buvo teisėjas ir vienas krepšinio pradininkų Lietuvoje. Leonas Juozapaitis buvo ne tik futbolininkas, bet ir teisėjas, lengvaatletis, bėgimo Lietuvos rekordininkas. Prasidėjus okupacijai, jis buvo suimtas ir praleido 1941-1956 m. kalėjimuose ir tremtyje.
S. Garbačiauskas buvo rinktinės kapitonas žaidynėse. Jis buvo vienas svarbiausių sporto žmonių tarpukariu, dirbo diplomatinį darbą, dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, žaidė ledo ritulį, tenisą, krepšinį, slidinėjo. Jis laikomas pirmuoju dabartinių futbolo ir lengvosios atletikos federacijų prezidentu.
Vincas Bartuška be futbolo užsiiminėjo boksu, buvo Lietuvos vicečempionas ir bronzos medalininkas.
Ilgiausią gyvenimą iš pirmųjų Lietuvos olimpiečių nugyveno Stasys Janušauskas, kuris pamatė ir Lietuvos nepriklausomybę.
Tolesnė futbolo raida Lietuvoje
1922 m. kovo 22 d. įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL). S. Garbačiauskas, S. Darius ir Jonas Šodė tvarkė visus sporto reikalus. Futbolo skyrius atliko didelį darbą organizuojant pirmąsias šalies futbolo pirmenybes.
Apie komandų registravimą pirmenybėms paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia numatyta gegužės 7-oji. Gegužės 7-oji tapo švente futbolo mėgėjams, nes Ąžuolyno aikštėse įvyko ketverios rungtynės.
Nepaisant nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra neįkainojama, nes varžybos apėmė įvairius gyventojų sluoksnius. Futbolas įgijo didelį populiarumą.
1923 metais futbolas buvo priimtas į tarptautinę federaciją (FIFA). Klubai ir rinktinė nuolat palaikė tarptautinius ryšius. Lietuvos rinktinė 1933 ir 1937 metais dalyvavo pasaulio pirmenybių atrankos varžybose.
1932 m. suvalstybinus sportą, futbolo reikalus parėmė Kamuolio žaidimo sąjungos futbolo komitetas. Šis žaidimas įgijo platesnį mastą.
Futbolas šiandien
Futbolas (angl. football) - sportinis žaidimas, kuriame dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi įmušti jį į varžovų vartus. Futbolą žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų.
Žaidžiama stačiakampėje aikštėje, kurios abiejuose galuose yra vartai. Kamuolys odinis, pripučiamas. Suaugusieji vyrai žaidžia 2 kėlinius po 45 min su pertrauka. Žaidimui vadovauja aikštės teisėjas ir du jo padėjėjai.
Žaidimai su kamuoliu, primenantys futbolą, buvo žinomi senovėje. Dabartinis futbolas pradėtas žaisti Didžiojoje Britanijoje. 1855 m. Sheffielde įkurtas pirmasis futbolo klubas. 1900 m. futbolas įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA). Nuo 1930 m. kas 4 m. rengiami pasaulio futbolo čempionatai.
Populiarėja salės futbolas ir paplūdimio futbolas.
Lietuvoje futbolas pradėtas žaisti 1910-12 m. 1922 m. įvyko pirmosios futbolo pirmenybės. 1923 m. Lietuvos futbolo sporto lyga įstojo į Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją (narystė atkurta 1991 m.). 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Nuo 1947 m. rengiami Lietuvos futbolo taurės turnyrai.
2019 m. Lietuvos vaikinų iki 21 m. futbolo rinktinė. Moterų futbolas pradėtas žaisti nuo 1970 m., nuo 1994 m. rengiami Lietuvos moterų futbolo čempionatai.
Dabartinė Lietuvos rinktinės sudėtis ir iššūkiai
Šiuo metu Lietuvos rinktinė dalyvauja Tautų lygos varžybose. Lyginant su rugsėjo pradžioje naudota sudėtimi, komandoje yra penki nauji veidai - Emilijus Zubas, Vytas Gašpuitis, Gytis Paulauskas, Arvydas Novikovas ir Paulius Golubickas. Kaip ir praėjusį kartą, Lietuvos rinktinės sudėtyje nėra nė vieno futbolininko iš šalies čempionės Marijampolės „Sūduvos“. Daugiausiai narių nacionalinėje komandoje turi Vilniaus „Žalgiris“ - keturis.
Paskutines dvejas šio sezono Tautų lygos rungtynes lietuviai žais lapkritį, kai vyks į Kazachstaną ir Baltarusiją.
Lietuvos rinktinės sudėtis:
- Vartininkai: Tomas Švedkauskas, Emilijus Zubas, Edvinas Gertmonas.
- Gynėjai: Mindaugas Palionis, Egidijus Vaitkūnas, Saulius Mikoliūnas, Dominykas Barauskas, Markas Beneta, Edvinas Girdvainis, Vytas Gašpuitis.
- Saugai: Domantas Šimkus, Modestas Vorobjovas, Donatas Kazlauskas, Justas Lasickas, Martynas Dapkus, Gratas Sirgėdas, Ovidijus Verbickas, Arvydas Novikovas, Danielis Romanovskis, Paulius Golubickas.
- Puolėjai: Fiodoras Černychas, Karolis Laukžemis, Gytis Paulauskas.
Po nesėkmių - į pergalių viršūnes, o iš ten - vėl į pralaimėjimų dugną. Tokia kreive vinguriavo Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės žaidimas 2004 metų Europos čempionato atrankos varžybose.
Kretingos „Minija“: legendos atgimimas
Sužibus vilčiai, kad Kretinga netrukus gali turėti naujai rekonstruotą stadioną, prisiminkime tuos legendinės „Minijos“ futbolininkus, kurių žaidimas XX a. 7-o deš. pradžioje garsino Kretingą.
R. Trumpenskas nuo mažens pamėgo futbolą, o 1962 m. pradžioje prisijungė prie Kretingos „Minijos“. Tuo metu Kretingoje futbolo atgimimas sietinas su A. Lučinavičiumi, kuris buvo žinomas visoje Lietuvoje kaip puolėjas-snaiperis.
XX a. 7-o deš. pradžioje Kretingos rajono valdžia, įmonių vadovai ir futbolo entuziastai dėjo daug pastangų, kad čia atsirastų pajėgi futbolo komanda. 1962-1963 m. sezoną Kretingos „Minija“ A lygoje užėmė garbingą IV vietą.
1964 m. „Minijos“ komanda pasirinko gynybinę taktiką, o jos ginklas - greitos kontratakos, kurių smaigalyje buvo R. Trumpenskas. Po atkaklių rungtynių „Minija“ iškovojo III vietą šalies A klasės pirmenybėse.
Deja, iki šiol legendinės „Minijos“ reikšmė Kretingai ir jos žmonėms nėra deramai įvertinta. Rekonstravus šiandien apleistą Kretingos stadioną, jame turėtų būti įamžintas legendinės Kretingos „Minijos“ komandos atminimas ir jos pasiekimai, o bevardė gatvelė šalia naujosios dirbtinės dangos futbolo aikštės - pavadinta R. Trumpensko vardu.
Mažasis futbolas: Lietuvos rinktinės iššūkiai pasaulio čempionate
Lietuvos mažojo futbolo asociacijos rinktinė ruošėsi Socca pasaulio čempionatui. Lietuvos rinktinės kapitonas Valentij Baranovskij jaučia, jog per pasiruošimo periodą rinktinė patobulėjo ir yra nusiteikusi rimtai kovoti dėl patekimo į atkrintamąsias.
Lietuvos mažojo futbolo rinktinė sudėtis Socca Pasaulio čempionatui:
- Vartininkas: Mantas Šumskis (Nr. 1)
- Gynėjai: Dmitrij Krupovič (Nr. 6), Edvinas Dubavičius (Nr. 3), Svajūnas Savickas (Nr. 5), Ernestas Komarovas (Nr. 9).
- Saugai: Dominikas Stankevič (Nr. 7), Paulius Sakalis (Nr. 10), Valentin Baranovskij (kapitonas) (Nr. 11).
- Puolėjai: Valdemar Šaveiko (Nr. 4), Aivydas Ruškys (Nr. 8).
Kitos futbolo šakos
Salės futbolas, dar vadinamas futsalu, yra greitas ir techniškas žaidimas, sukurtas kaip futbolo versija mažesnėms erdvėms.
Ispanijos rinktinė: Euro 2024
Ispanijos vyrų futbolo rinktinė, dažnai vadinama La Roja arba La Furia Roja, yra viena iš labiausiai gerbiamų ir sėkmingų futbolo komandų pasaulyje.
Geriausi pasaulio futbolininkai
Futbolo pasaulis nuolat keičiasi, todėl nuspręsti, kas šiuo metu yra geriausias futbolo žaidėjas pasaulyje, tampa itin sudėtinga užduotimi.
Futbolo taisyklės ir žaidėjų vaidmenys
Futbolo aikštėje kiekvienas žaidėjas atlieka unikalų vaidmenį, kuris ir lemia galutinę komandos sėkmę.